Kultūros zona

2011 metai

Skaitykla

Paminklas Domininkui Bukontui

Jonas PETRONIS

Jonas Nemanis knygos pristatymo metu paskelbia, kad ši knyga – dar vienas paminklas Domininkui Bukontui

Aktorė Irena Kriauzaitė skaitė ištraukas iš literatūros kūrinių apie D. Bukontą

Zarasų viešoji biblioteka zarasiškius pakvietė į knygos „Domininkas Bukontas“ pristatymą. Vakaro režisierė ir vedėja Gražina Karlaitė daug kalbėjo apie Zarasų krašto šviesuolį, gydytoją, antropologą, kultūros ir švietimo puoselėtoją. Vedėja papasakojo, kad mintį išleisti šią knygą davė Lietuvos garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis. Jis ne tik pasiūlė idėją, bet ir pats prisidėjo, kad ji būtų įgyvendinta.

Knyga išleista Zarasų rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis. Leidinio pristatymo vakarą rėmė laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius D. Čepukas.

Režisierė ir vakaro vedėja Gražina Karlaitė vakaro dalyvių, pristatydama naują knygą, klausė: „Kodėl šiandien mums vėl svarbu grįžti prie Bukonto?“ Ir atsakė profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžiais, kad Domininkas Bukontas buvo šviesi asmenybė, daktaras, altruistas. Deja, tokio altruizmo šiandieniniame gyvenime mes labai pasigendame.

Pristatymo metu vėl ir vėl buvo prisiminti šio iškilaus žmogaus gyvenimo, švietėjiškos ir altruistinės veiklos faktai.

Žemaitis, baigęs medicinos mokslus, 1900 metais atvyksta į Zarasus. Dirbo Dusetose, Ilūkštoje, Zarasuose. Dalyvavo Rusijos–Japonijos kare. Gydytojui ten darbo buvo daug.

Po to karo Zarasuose užsiėmė antropologija, antropologiškai ištyrė ir aprašė daugiau kaip tūkstantį sėlių palikuonių. Šį žingsnį gydytojas žengė paskatintas Povilo Višinskio, su kuriuo bendravo Peterburge, daug metų susirašinėjo.  Susitikdavo su juo ir Užventyje. Domininko brolis Kazimieras 1883 metais kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu baigė kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus.

Domininkas siekė, kad lietuvių kalba būtų vartojama viešajame sektoriuje. Tuo metu jau veikė „Saulės“ draugija, kurios pagrindinis tikslas buvo steigti lietuviškas mokyklas. Zarasuose D. Bukontas įsteigia tokios mokyklos skyrių. Įsteigiama biblioteka-skaitykla. Ragina žmones prenumeruoti lietuviškus leidinius. Tada jau Vilniuje, Seinuose, Kaune buvo leidžiami lietuviški laikraščiai.

Aktorė Irena Kriauzaitė skaitė ištraukas iš J. Tumo-Vaižganto  kūrinių  apie brangų žmogų Zarasų kraštui – D. Bukontą.

Įspūdingai vakaro metu prisiminė apie Bukontą Lietuvos Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis. Atgimimo metais kilo idėja išsaugoti ateinančioms kartoms šio doro žmogaus atminimą. Buvo nupręsta Zarasų miesto aikštėje pastatyti paminklą Domininkui Bukontui. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis jau buvo sukurtas ir 1941 metais turėjo būti pastatytas. Paminklą sukūrė žymus skulptorius  monumentalistas Vincas Grybas. Postamentas jau buvo pastatytas 1940 metais. Tačiau tų metų įvykiai, o po to karas, sugriovė visus planus.

Idėja įamžinti Domininko Bukonto atminimą gimė Atgimimo pradžioje. Jau 1989 metų sausio 23 dieną priimamas tuometinės rajono valdžios sprendimas „Dėl Bukonto atminimo įamžinimo“. Buvo nuspręsta pastatyti paminklą įžymiam gydytojui, mokslo puoselėtojui, liaudies švietėjui. Numatyta ir paminkle iškalti žodžius: „Širdį, protą ir gyvybę – tautai ir visai žmonijai“. Jie puikiai išreiškia šio patrioto gyvenimą ir siekius ir buvo numatyti V. Grybo projekte. Ši idėja turėjo būti įgyvendinta už zarasiškių pinigus, nors ir rajono valdžia prisidėjo prie jos įgyvendinimo. Paminklą buvo numatyta pastatyti miesto centrinėje aikštėje. Jį sukūrė skulptorius Leonoras Strioga. 1993 metų gegužę paminklas buvo atidengtas ir pašventintas.

Štai visai neseniai šviesą išvydo knyga „Domininkas Bukontas“. Šiame leidinių ir straipsnių rinkinyje visas šio žymaus žmogaus trumpas gyvenimas, jo darbai ir siekiai. Knygos išleidimo iniciatorius J. Nemanis džiaugėsi šiuo darbu ir pavadino jį antruoju paminklu Domininkui Bukontui.

Dėkojo už tokį šio žmogaus atminimo įvertinimą rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, daug padėkos žodžių sulaukė šio darbo sumanytojas J. Nemanis.

Zarasų viešosios bibliotekos direktorė  Danutė Karlienė pabrėžė, kad knygos rengėjai pasiekė savo kilnų tikslą – išsamiai papasakoti apie šią iškilią asmenybę, gyvenusią Zarasuose ir Dusetose.

Visiems šio darbo rengėjams dėkojo rajono savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė.  

Vakaro metu gražių akimirkų suteikė zarasiškių Mildos ir Teresės Andrijauskaičių  bei Ramintos Razmaitės atliekami muzikos kūriniai ir dainos.

Zarasai
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“