2011 m. gruodžio 9 d.
Nr. 89
(1969)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Įžūlus lobizmas Seime

Gamtos grožį –
į vaiko sielą...

Priekaištas

Kaip sumažinti
vagysčių skaičių

Įvertinkime vertybes

Svarbi tarnystė

Visuotinis pašaukimas
gailestingumui

Dievo klausimo aktualumas šiandien

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina šeimą

Sekuliarizuoto mentaliteto nepajėgumas

Iškeldamas pasauliečių tikinčiųjų vaidmenį naujojo evangelizavimo uždavinių kontekste, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad šiai Bažnyčios misijai yra reikalingas visų jos narių indėlis. Šventasis Tėvas apie tai kalbėjo lapkričio 26 dieną Vatikane, susitikęs su čia vykusios Popiežiškosios pasauliečių tarybos 35-osios metinės sesijos dalyviais, kurie šiemet svarstė temą „Dievo klausimas šiandienos pasaulyje“. Minėta Šventojo Sosto dikasterija, vadovaujama Tarybos pirmininko lenko kardinolo Stanislavo Rylkos ir Tarybos sekretoriaus vokiečio vyskupo Jozefo Klemenso, koordinuoja bažnytinių pasauliečių sąjūdžių ir organizacijų veikimą, rengia jų tarptautinius susitikimus, tokius, kaip Pasaulinės jaunimo dienos.


Kai antgamtiškumas tampa tikroviškesnis

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors anuomet Jonas Krikštytojas buvo pašauktas liudyti Kristaus šviesą (Jn 1, 8), ir per jo asmenį plačia juosta sklido dieviška tiesa, bet jis pats palyginti su Viešpačiu buvo vos įžiūrimas žiburėlis. Tokia yra visų mūsų pašaukimo ir išaukštinimo lemtis: ne save kitiems dalinti, bet per save - Jėzų. Kai išties stengiamės gerai atlikti šią kilniausią tarnystę, iškart neabejotinai sulaukiame atlygio – realios su Juo draugystės didėjimo dovanos. Sujaudiname Jo Širdį ir pelnome Jo palankumą, nes, būdami Jo akivaizdoje, suvokiame du dalykus: be dieviškos malonės mūsų egzistencijos vertė sumenksta iki nulio ir ji pakyla iki begalybės aukštumų, kai savo širdimi Jam tariame: „Jėzau, naujai apšvietęs mano būtį, Tu esi vienintelė mano žvaigždė, nutvieskianti mano kasdienybės taką, kuriuo aš ryžtuosi taip eiti, kaip tai darė Tavo ir mano Motina“.


Sugriovę šeimą – sugriausime valstybę

Genovaitė Baliukonytė

Konferencijos simboliu buvo
pasirinkta ikona „Šventoji šeima“

Lapkričio 28 dieną Kauno arkivyskupijos konferencijų salė buvo pilnutėlė. Gausiai susirinkusiems Respublikinės ekumeninės konferencijos „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“ dalyviams – nuo Seimo narių iki studentų – pristigo kėdžių. Tai rodo, kaip šiandien visuomenei rūpi šeimos reikalai. Konferenciją rengė Kauno arkivyskupijos kurija kartu su Katalikų teologijos fakultetu. Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė Katalikų, Evangelikų Liuteronų bei Stačiatikių Bažnyčių Lietuvoje vadovai bei dvasininkai, taip pat teisės mokslų specialistai iš Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų (VDU ir VU).  Gaila, kad į spaudos konferenciją Kauno arkivyskupijos kurijoje atvyko tik negausus būrelis visuomenės informavimo priemonių atstovų – LTV „Panoramos“ bei katalikiškos žiniasklaidos žurnalistai, tačiau konferenciją buvo galima stebėti tiesiogiai internetu bei klausytis radijo bangomis. Transliacijas iš salės rengė Katalikų interneto tarnyba ir Marijos radijas. Konferencijos pabaigoje buvo perskaitytas trijų Lietuvos krikščioniškųjų Bažnyčių vadovų pasirašytas komunikatas. Užsiregistravusiems dalyviams išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.


Lietuviškosios Temidės klaidžiojimai

Seimo narys Julius Veselka

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai byloja, jog Lietuva tampa panašesnė į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausia triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domisi „XXI amžius“, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinantys. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinamos vien įslaptintų liudininkų nuogirdos. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos. Baisiausia, kad tokių keistų bylų sąrašas nuolat ilgėja: lietuviškoji Temidė jau persekioja plungiškį Andrių Kavecką, airį Maiklą Kembelą... Vienas iš paskutiniųjų nerimą keliančių faktų – parlamentaro Naglio Puteikio persekiojimas. Jis gali susilaukti baudžiamojo persekiojimo vien už tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) viešai apibūdino ne itin gražiu epitetu. Užuot puolusi tikrinti, ar tiesą sako N. Puteikis, kaltindamas Klaipėdos STT skyrių neveiklumu, mūsų teisėsauga pradeda persekioti tą, kuris išdrįso pažerti kritikos.


Rusijos ministras prisijungia prie šmeižikų

Grupė Vilniuje vykusios Europos
saugumo ir bendradarbiavimo
organizacijos Ministrų Tarybos
sesijos dalyvių Džojos Gundos
Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas Vilniuje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sesijoje Vilniuje (apie šią ESBO sesiją jau rašėme trečiadienio numeryje, rašysime ir kitą trečiadienį), tarptautiniu lygmeniu iškėlė Algirdo Paleckio suburtos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ teiginius, esą Lietuvoje bandoma reabilituoti nacizmą. Jis sakė: „Negalima ignoruoti ekstremistų grupelių aktyvumo, neonacių, jau nekalbant apie tai, kad kartais naciai ir jų parankiniai yra heroizuojami. Manome, kad labai svarbu atsiliepti į organizacijos „Lietuva be nacizmo“ kreipimąsi, kuriuo prašoma atkreipti dėmesį į nacionalizmo plėtrą kai kuriose Europos valstybėse“.


Žaidimas su ugnimi

Linas ŠALNA

Lapkričio pabaigoje, kai netrukus jau turėjo būti patvirtintas biudžeto projektas, finansų ministrė Ingrida Šimonytė staiga pareiškė, kad 2012 metų bendrojo vidaus produkto augimas sieks ne anksčiau prognozuotą 4,8 proc. lygį, bet tik 2,5 proc., t.y. ekonomikos augimas bus vos ne du kartus mažesnis nei anksčiau manyta. Todėl biudžeto projekte atsirandanti 1 mlrd. litų „skylė“ ir biudžeto deficitas esą viršys leistinus Mastrichto kriterijus, o to negalima leisti. Iš kur atsiranda „skylė“ biudžete, ministrė neaiškino. Matyt, galvojo, kad nepašvęstiesiems nebūtina to žinoti. Šiaip ar taip netikėtas tos „skylės“ suradimas sukėlė košmarą valdančiajai koalicijai. Ministrė su premjero pagalba pasirengė ieškoti rezervų. Aišku, rezervas jau seniai išmėgintas – didinti PVM. Didinti iki nematytų Europoje aukštumų – net iki 23–24 procentų. Gal ir yra dar kur nors aukštesnių, tačiau toks aukštas PVM tarifas viskam, išskyrus šildymą ir knygų leidybą (kai kurie dešinieji seimūnai labai glaudžiai susiję su šiuo „verslu“, todėl ir leidžia jam išskirtinę teisę), tikrai yra vien Lietuvoje, panaikinusioje bet kokią šio mokesčio diferencijavimo galimybę – net būtiniesiems maisto produktams, vaistams, visuomeniniam transportui. Toks PVM didinimas sukėlė košmarą koalicijoje esantiems liberalams. Liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas pareiškė, kad konservatorių siūlymai dėl PVM kėlimo iki 23–24 procentų pavers Lietuvą gražiu pakaruokliu – šalis bus negyva, nors Briuselio biurokratams atrodys gražiai.  Juk nėra būtina išlaikyti 3 proc. biudžeto deficitą – daugelio Europos šalių deficitai didesni. A. Čaplikas teigė, kad jau pavargo nuo nuolatinių konservatorių pastangų nepaisyti partnerių nuomonės. Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad didieji koalicijos partneriai artėjant rinkimams bijo stipriai karpyti išlaidas, todėl renkasi paprasčiausią būdą – didinti PVM. Be abejo, didinti PVM – labai lengvas ir greitas biudžeto „skylės“ užkišimo būdas. Tačiau jis neišvengiamai sukels naują kainų karuselę – tai pastebėjo ne vienas politikas, apžvalgininkas, tai sukėlė ir verslininkų nepasitenkinimą. E. Masiulis pasiūlė spręsti biudžeto „skylės“ klausimą būtent karpant valdžios sektoriaus išlaidas – net iki 3,5 proc. Nors kalbėdamas viešai susisiekimo ministras mintyje jau turėjo ką kita – geriausia rezervų ieškoti... vėl apkarpant pensijas: reikia dar toliau apiplėšinėti pensininkus, nes jie kantrūs ir ramūs. Be to, yra supriešinti su dirbančiais jaunais žmonėmis, neva be reikalo „išlaikančiais“ pensininkus iš savo uždarbių.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija