|
Kaip sumažinti vagysčių skaičių
Niežti vis labiau, bet į pirtį nesiruošiame, nors parazitų nemažėja. Apsivalymo galimybės priklauso nuo politinės santvarkos šalyje. Dabartinės santvarkos veiksmingumas ypač sąlygotas. Kiekvienai santvarkai visuomenė turi pribręsti. Santvarkas, pradedant pirmykšte bendruomene, galima vertinti kaip mokymosi pakopas. Yra tokių gabių vaikų, kad jie vietoj pradžios mokyklos gali iš karto eiti į aukštąją. Taip pat ir su tautomis bei valstybėmis. Demokratija yra gana aukšta mokymosi pakopa. Bet joje nėra ką veikti sutrikusiam intelektui. Sovietizmas Rytų Europos šalyse sumažino pasirengimą demokratijai. Daugeliui gyventojų mieliau tiktų pradžios mokykla su vieninteliu mokytoju. O JAV ir Vakarų Europa tiesiog už sprando paėmusios traukia visas šalis į demokratiją, nors daugelis jų ir pradžios mokyklos kaip reikiant neišėję.
Reikia galvoti, kaip Lietuvoje sumažinti blogio. Ten, kur šeimininkauja stambios nusikaltėlių grupės mafija, smulkiems vagims nebelieka vietos. Dabartinę politinę santvarką Lietuvoje galima pavadinti netgi kleptokratija (vagių valdžia), bet gal geriau tiktų vadinti oligarchine demokratija, kur faktišką didžiulę įtaką šalies valdymui turi nedidelė turtuolių grupė. Nemažai Seimo narių, savivaldybių atstovų ir aukštųjų valdininkų yra stambių prekybos bendrovių ir įmonių atstovai. Gal būtų geriau, jei oligarchai valdytų tiesiogiai, o ne per savo statytinius, tarpininkus? Gal reikėtų atrinkti keliasdešimt pačių turtingiausių Lietuvos žmonių ir sudaryti iš jų tarybą, kuri tiesiogiai valdytų Lietuvą? Oligarchų taryba galbūt sutramdytų gausius smulkesnius ir stambesnius grobuonis, nors patys, aišku, naudotųsi valdžia savo tolesniam turtėjimui. Bet oligarchai galbūt lėšas panaudotų ne tik prabangai ar kaupimui užsienio bankuose, bet ir naujų fabrikų statybai Lietuvoje? Tai, žinoma, tik fantazija, liūdnas juokelis, o ne politinė utopija. Tačiau ko tik nesugalvosi, kai būtina kapstytis iš labai liūdnos padėties
Aukštuosius Lietuvos pareigūnus, teigiančius, kad Lietuvoje nėra korupcijos, reikėtų pavadinti arba nusikaltėliais, arba žemiausios rūšies žiopliais, kuriems ne vieta valdžioje. Milžiniškas, tiesiog neįsivaizduojamai dideles lėšas išgrobia, iššvaisto nedori valdininkai, vykdantys valstybinius pardavimus, pirkimus, valstybinius statybos ir remonto darbus. Nors valdžia kartais sako, kad korupcijos nėra, visgi bando kažką daryti padidindama teisininkų atlyginimus. Tačiau ir teisėtvarkos valdininkus reikia ne tik glostyti, bet, reikalui esant, gerokai papešioti. O valdžia tik glosto, glosto
nepaisydama liaudies patarlės, kad sotus, riebus katinas pelių negaudo. O gal todėl tuos katinus ir peni, kad jie žiurkes paliktų ramybėje. Kas žino
Tačiau ryžtingam grobuonių tramdymui kartais ryžtingai pakiša koją Europa Strasbūro teismai ir žmogaus teisių gynėjai. Valdininkas pavagia kelis milijonus, o Strasbūro teismas jam priteisia dar kelis. Bet negirdėti, kad Strasbūro teismas būtų apgynęs nuskriaustą, apiplėštą vargšą, neturtingą žmogelį
Kažkas negero dedasi su visa Europa Rytų ir Vakarų. Ir vis dėl teisybės nebuvimo ir korupcijos. Juk krizę Graikijoje sukėlė ne kas kita, o didžiulė korupcija Graikijos turtuoliai išsisukdavo nuo mokesčių mokėjimo ir žlugdė valstybės finansus
Aleksandras JAKUBONIS
Marijampolė
© 2011 XXI amžius
|