|
Paminėtos J. Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės
Gruodžio 10 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iš pokario rezistencijos vadų, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės. Praėjusią vasarą Žaliamiškyje, Dzūkijos krašto pakraštyje, kur susirėmimuose su sovietine kariuomene žuvo šis žymus Pietų Lietuvos partizanų vadas, buvo minimos 65-osios jo žūties metinės. Renginį organizavo Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir J. Vitkaus-Kazimieraičio palikuonys vaikai ir vaikaičiai. Dalyvavo gausus būrys Kazimieraičio giminių, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kai kurie Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės atstovai, Inžinerijos bataliono, kuriam suteiktas J. Vitkaus-Kazimieraičio vardas, kariai, buvę Kazimieraičio bendražygiai, kurių gretos nenumaldomai mažėja, kiti svečiai. Prisiminimais apie savo senelį meile Tėvynei ir žmonėms, dorumu, sąžiningumu, darbštumu pasižymėjusį Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės mylėtoją pasidalijo vaikaitis, Kauno krašto ortopedų traumatologų mokslinės draugijos prezidentas, doc. dr. Linas Vitkus. Provaikaitės Marija ir Rūta senelio atminimui atliko partizanams skirtą dainą.
J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Ketūnų kaime, ūkininko šeimoje. 1920 m. lapkritį, mokydamasis Telšių gimnazijos 6 klasėje, įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs buvo paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką. Vėliau gilino žinias aukštesniuose Kauno karo technikos kursuose, mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje. Po studijų tarnavo Kauno inžinerijos bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde. 1940 metais okupavus Lietuvą, J. Vitkus iš kariuomenės pasitraukė. Nacių okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo pasipriešinimo abiems okupacijoms Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę Kęstučio organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais J. Vitkus organizavo partizaninę veiklą. Būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas rezistenciniame sąjūdyje, jis gerai suprato politinę ir karinę organizacijos reikšmę. 1945 m. gegužę J. Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę, kuri po jo žūties buvo pavadinta Kazimieraičio vardu. 1945 m. lapkritį įkūręs A apygardą, 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos vadais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. Kazimieraitis paruošė svarbius partizanų kovos dokumentus, Lietuvos išlaisvinimo planą Partizanų taktika ir vadovavimas, Partizanų dalinių rikiuotė ir vadovavimas, karo lauko teismo nusikaltusiems ir partizanų apdovanojimo kovose pasižymėjusiems nuostatus bei kt. Išleidus įsakymą dėl partizanų kovų istorijos rašymo, J. Vitkus-Kazimieraitis rašė Dzūkų grupės štabo dienoraštį, tiksliai fiksuodamas visus reikšmingus įvykius. Jo iniciatyva 1945 metais pradėtas leisti Laisvės varpo laikraštis atokiame Kasčiūnų kaime, tarp miškų. Ant Merkio kranto, Juliaus Jakavonio sodyboje Juozo Jakavonio iškastame bunkeryje, tapusiame Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadaviete, ir buvo spausdinamas Laivės varpas. 1946 m. balandžio 22 d. J. Vitkus pasirašė garsiąją Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus ir tapusią neoficialia pavergtos, bet nepasiduodančios vergovei, Lietuvos konstitucija. Tačiau sulaukęs
45 metų amžiaus laisvės kovotojas J. Vitkus 1946 m. liepos 2 d. buvo sunkiai sužeistas susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, ir po keleto valandų mirė. Sovietinė valdžia ištrėmė J. Vitkaus žmoną Genutę su šešiais mažamečiais vaikais į Irkutsko kraštą sunkiems miško darbams.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, kovotojo už laisvę nuopelnai buvo deramai įvertinti. 1997 metais prezidento V. Adamkaus dekretu J. Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, jo vardu pavadintas Inžinerijos batalionas, gatvės Vilniuje ir Kaune.
© 2011 XXI amžius
|