Kultūros zona

2011 metai

Laikas ir žmonės

Panevėžio Katedros vargonininkas

Bronius VERTELKA

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas Antanas Šauklys Autoriaus nuotrauka

Prieš 40 metų Antanas Šauklys pirmą kartą savarankiškai sėdo prie vargonų. Už ilgametę veiklą dabartinis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas buvo įvertintas popiežiaus Benedikto XVI asmeniniu palaiminimu.

Iš Mosėdžio klebono kun. Antano Ivanausko, Šauklių šeimą pažinojusio dar jam būnant Kretingos vikaru, Antanas priėmė Pirmąją Komuniją. Vasaromis kun. A. Ivanauskas leisdavo vaikui naudotis savo asmenine fisharmonija. Vargonavimo pradžiamokslį A. Šauklys praėjo pas Kretingos vargonininką brolį Teodorą-Vytautą Trumpelį. 1971-ųjų žiemą Antanas, baigiantis aštuonias klases, užsuko pas Mikoliškių kleboną kun. Anicetą Kerpauską. Šis jį pakvietė groti šv. Mišiose fisharmonija. Čia Antanas ir liko. Vasarą susipažino su Lenkimų vargonininku Petru Martikoniu, kuris buvo labai muzikalus, geras savo dalyko žinovas. „Tris kartus per savaitę vykdavo užsiėmimai. Pamokos tęsdavosi iki 18 valandos. Mama už mokslą truputį primokėjo, bet P. Martikonis tikrai sąžiningai atidirbo“, – prisiminė A. Šauklys.

Vėliau A. Šauklys važinėjo mokytis į Kauną pas Katedros vargonininką Pranciškų Beinorių. Prieš devynias jis turėdavo būti Katedroje ir iš mokytojo gaudavo teorinių užduočių. Tuo laiku P. Beinorius buvo itin geras vargonininkas. Tarp mokinio ir mokytojo vyravo pasitikėjimas, tarp jų užsimezgė bendrystės ryšys.

Kun. Vytautas Brilius, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios vikaras, turėjo brolį, kuris studijavo Maskvos neakivaizdiniame liaudies meno universitete. Šie ir patarė ten stoti Antanui, nes nereikėjo pateikti pažymos apie darbą. Iš Maskvos atsiųsdavo užduotis, knygų. Kai pradėjo dirbti Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje, užgriuvo darbai, prisidėjo kiti rūpesčiai, todėl A. Šauklys buvo priverstas nutraukti mokslą universitete. Tačiau Katedroje tada jis padirbo neilgai.

A. Šauklys į Katedrą grįžo po 26 metų. Su reikalais užsukusį į vyskupijos kuriją jį užkalbino generalvikaras kun. Tomas Skrudupis. Kristaus Karaliaus Katedros klebonas užsiminė neturįs vargonininko. Tuo metu A. Šauklys turėjo mažiau darbų, netgi laisvų sekmadienių. Iš Raguvos į Panevėžį dirbti A. Šaulys buvo išleistas bendru Raguvos ir Katedros klebonų sutarimu.

„Dirbti Katedroje nėra lengva, kadangi joje tikimasi išgirsti daugiau nei kitose šventovėse. Tai ypatinga bažnyčia – visų tikinčiųjų žvilgsniai į ją nukreipti. Turi jausti atsakomybę kiekvienu momentu, nes apačioje tavęs gali klausytis bent vienas išmanantis muziką. Į chorą giedoti ateina tie, kurie jaučia, kad čia yra reikalingi. Jeigu kultūros namai savo programą ruošia tris mėnesius ar pusmetį, tai bažnyčioje kiekvienas mėnuo turi savo repertuarą“, – aiškino Katedros vargonininkas A. Šauklys.

Pavasarį Katedroje vyko Panevėžio vyskupijos vaikų ir jaunimo chorų šventė, skirta vyskupijos globėjui šv. Kazimierui. „Norėtųsi, kad ši šventė taptų tradicine pavasario švente“, – kalbėjo A. Šauklys.

Ne vienoje Aukštaitijos ir Žemaitijos vietovėje vargoninkavęs A. Šauklys ypač dažnai prisimena Kvėdarną. Labai susigyveno su šio krašto žmonėmis, turėjo itin gausų chorą. Net 12 metų jis vargoninkavo Raguvoje.

Katedroje A. Šauklys dirba ne vien su chorais, bet ir rūpinasi vargonų restauravimu. Iš Kretingos kilęs vyras – Lietuvoje žinomas vargonų meistras, yra parašęs muzikos kūrinių.

 Panevėžys

© 2011 „XXI amžius“