Kultūros zona

2011 metai

Pokalbių niša

Gyvenimo išbandymai nepalaužė

Pranciška Regina Liubertaitė Algimanto Žižiūno nuotrauka

Prieš gerokai daugiau kaip dvidešimt metų likimas suvedė du dar gana jaunus žmones: poetę, redaktorę Prancišką Reginą Liubertaitę ir fotomenininką Algimantą Žižiūną. Poetė yra išleidusi vienuolika knygų, o kaip redaktorė – daugybę jų parengusi spaudai. Taip pat ji slaugo ir prižiūri insulto ištiktą gyvenimo draugą Algimantą, kurio slaugai gruodžio 26 dieną sukanka penkeri metai. Dar anksčiau jai teko slaugyti tėvus ir brolį. Poetė sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Laikas ir žmonės

Bažnyčioje pagavo laimės paukštį

Bronius VERTELKA

Molėtų bažnyčios vargonininkė Violeta Zutkuvienė

Molėtų kultūros centro vokalinio ansamblio „A capella“ repertuare – lietuvių kompozitorių dainos, pasaulio klasikų kūriniai, chorinė bažnytinė muzika. Vienas populiariausių meno saviveiklos kolektyvų savivaldybėje koncertuoja rajone, respublikoje ir užsienyje. Nuo 2001 metų savo biografiją rašanti „A capella“ beveik kasmet dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir džiugina aukštu meniniu lygiu.

Laikas ir žmonės

Panevėžio Katedros vargonininkas

Bronius VERTELKA

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas Antanas Šauklys Autoriaus nuotrauka

Prieš 40 metų Antanas Šauklys pirmą kartą savarankiškai sėdo prie vargonų. Už ilgametę veiklą dabartinis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas buvo įvertintas popiežiaus Benedikto XVI asmeniniu palaiminimu.

Iš Mosėdžio klebono kun. Antano Ivanausko, Šauklių šeimą pažinojusio dar jam būnant Kretingos vikaru, Antanas priėmė Pirmąją Komuniją. Vasaromis kun. A. Ivanauskas leisdavo vaikui naudotis savo asmenine fisharmonija. Vargonavimo pradžiamokslį A. Šauklys praėjo pas Kretingos vargonininką brolį Teodorą-Vytautą Trumpelį. 1971-ųjų žiemą Antanas, baigiantis aštuonias klases, užsuko pas Mikoliškių kleboną kun. Anicetą Kerpauską. Šis jį pakvietė groti šv. Mišiose fisharmonija. Čia Antanas ir liko. Vasarą susipažino su Lenkimų vargonininku Petru Martikoniu, kuris buvo labai muzikalus, geras savo dalyko žinovas. „Tris kartus per savaitę vykdavo užsiėmimai. Pamokos tęsdavosi iki 18 valandos. Mama už mokslą truputį primokėjo, bet P. Martikonis tikrai sąžiningai atidirbo“, – prisiminė A. Šauklys.

Naujienų vaivorykštė

Keramika – garsaus puodžiaus gyvenimo būdas

Bronius VERTELKA

Keramikas Vytautas Valiušis

Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Šiuo metu tai – Utenos kraštotyros muziejaus filialas, sukaupęs per 3000 eksponatų.

Muziejaus ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje pateikta gausybė įvairių keramikos dirbinių, nužiestų ankstesniais metais ir šiandien. Ekspoziciją pagyvina paveikslai ir medžio dirbiniai puodžiaus amato tema, kitos paskirties etnografiniai daiktai – mintuvai, šepečiai ir šukos linams šukuoti, trinamosios ir sukamosios girnos, ratai, kubilai, geldos ir kt.

Etnografija

Kaimo muziejų lanko užsienio turistai

Bronius VERTELKA

A. Petrausko sodybos-muziejaus vadovė Alvyra Dluckienė

Adomo Petrausko sodyba-muziejus Uoginių kaime sulaukia svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tolimiausių pasaulio kampelių. Sunkiai rasi šalį, kurios žmonės čia nepabuvojo.

Supratingai ir kūrybingai išdėliota daugiau kaip 4 tūkstančiai eksponatų, akį malonina aplinka, gausybė gėlių ir laisvė, kokios kitame muziejuje nepajausi. Nedraudžia ragauti nukritusio ar nuo medžio nusiskinto obuolio. Apžiūrint eksponatus ar vaikštinėjant po teritoriją niekas nesekioja iš paskos. Čia užsukus nesinori išeiti.

Paveldas

Kryžių kalnas – šių laikų liaudies pamaldumo Dievo gailestingumo objektas

Prof. habil. dr. Alfonsas MOTUZAS

Vytauto Didžiojo universitetas

Pasaulyje yra kraštų, kur katalikybė įleidusi daug gilesnes šaknis nei pas mus, bet tokios liaudies pamaldumo praktikos, tokios dvasingumo išraiškos, kokia yra Kryžių kalne, niekur nesutiksi. Jis yra unikalus, vienintelis toks pasaulyje.

Kryžių kalnas, žmonių nuomone, yra nepaprasta, paslaptinga ir stebuklinga vieta. Jį lanko žmonės individualiai ir grupėmis, religinių švenčių metu vyksta organizuotos ir neorganizuotos pamaldos. Būtina pabrėžti, kad kryžiai ir ženklai (stulpai, koplytėlės, paveikslai, rožiniai ir kt.) buvo ir tebėra votyviniai, t. y. paliekami dėkojant ar prašant ko nors (sveikatos, sėkmės, blaivybės, laimingų vedybų ir panašiai), memorialiniai (susiję su žuvusiais, dingusiais, tremtiniais, nuteistaisiais ir panašiai), skirti istoriniams įvykiams, jubiliejams pažymėti.

Paveldas

Dvarą atstatė broliai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: broliai Ričardas, Stasys ir Jonas Stackevičiai, atstatantys Taujėnų dvarą

Prie senojo Ukmergė–Panevėžys kelio – Taujėnų dvaras, kurio istorija skaičiuojama nuo XVII amžiaus. Atstatyti apšiurusį ir nuniokotą dvarą pavyko broliams Stackevičiams, apie kurių darbštumą Raguvoje sklinda legendos.

UAB „Taujėnų dvaras“ direktorius Ričardas Stackevičius pasakojo, kad imtis gelbėti dvarą paskatino tai, kad Taujėnuose jam kelerius metus teko dirbti saugumo technikos inžinieriumi, be to, netoli jo gimtinė. Nebrangiai įsigytus statinius ėmėsi atkurti savo jėgomis. Vien saviškių buvo daugiau kaip 10. Pradžioje ketino įrengti kavinukę, viešbutėlį, kad toliau nevyktų dvaro naikinimo procesas. Palaipsniui darbai pajudėjo. Dvarą gaivino imdamas bankų paskolas.

Naujienų vaivorykštė

Kultūros židinys

Inga Pužaitė

Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Antalieptės biblioteka atvėrė naujų erdvių patalpų duris. „Šiandien tai – moderni informacijos, kultūros ir švietimo įstaiga, kurioje įvairūs leidiniai ir informacinės technologijos prieinamos kiekvienam Antalieptės apylinkių gyventojui. Galime pasidžiaugti, kad ši biblioteka gali būti pavyzdžiu ir kitoms Lietuvos bibliotekoms, nes puikiai atitinka Tarptautinės Bibliotekų Asociacijų Federacijos (IFLA) bibliotekoms taikomus standartus“, – apie naujose patalpose įsikūrusią Antalieptės biblioteką kalbėjo Zarasų viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė.

Naujienų vaivorykštė

Prakartėlių paroda

Marijona MIELIAUSKIENĖ

Bronius VERTELKA

Rokiškio krašto muziejaus klėtyje  eksponuojama XIII respublikinė prakartėlių paroda. Iš viso yra 51 prakartėlė iš 15 rajonų. Daugiausia iš Kauno ir Rokiškio – po 12 prakartėlių, Utenos – 7, Kupiškio – 4. Autoriai naudoja įvairias medžiagas, tačiau dominuoja medis (15 prakartėlių) ir keramika (15). Kitos – pieštos, tapytos, siuvinėtos, kurtos iš popieriaus, šieno, veltos vilnos, tekstilės ir įvairių medžiagų. Daug yra nuolatinių dalyvių – mokytojai Alina Vitkauskienė (Kauno r.), Jovita Paukštytė (Utena), Jonas Šmigelskas (Kupiškis), Almantas Sriubiškis ir Arūnas Augutis (Rokiškio r.) su mokiniais kasmet atvyksta į parodas. Kaskart jie vis kitaip pažvelgia į Jėzaus gimimo siužetą. Dažni dalyviai – Skemų socialinės globos namų globotiniai bei Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientai. Rokiškietei Julijai Šarkauskienei – tai jau dešimtoji paroda. Šiemet ji sukūrė nedidelę prakartėlę iš 7 tūkstančių mažų popierinių detalių. Šioms parodoms ji pradeda ruoštis jau po Velykų. Dauguma medžio drožėjų – konkursinių parodų, skirtų Liongino Šepkos premijai laimėti, dalyviai. Saulius Lampickas, Alytaus dailiųjų amatų mokytojas – dukart L. Šepkos premijos laureatas. Jis į parodą atvežė ne tik savo, bet ir mokinių pagamintas prakartėles.

Naujienų vaivorykštė

Įvertinti kalbai nusipelnę žmonės

Bronius VERTELKA

Petro Būtėno premijos laureatai Antanas Balašaitis ir Vytautas Baliūnas

Gruodžio 10-ąją, švenčiant Kalbos dieną, Dailės galerijoje vyko žinomo kraštiečio, kalbininko, žodynininko, tautosakininko, Panevėžio tautotyros muziejaus kūrėjo, savanorio, buvusio Panevėžio mergaičių gimnazijos ir mokytojų seminarijos lietuvių kalbos mokytojo, vėliau berniukų gimnazijos direktoriaus Petro Būtėno vardinės premijos įteikimas. Renginį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius, bendradarbiaudamas su Dailės galerija.

Naujienų vaivorykštė 

Paveikslai globos namuose

Loreta Valukonienė

Parodos atidarymo akimirkos. Iš kairės: parodos autorė Irena Raščiuvienė, „Paletės“ studijos mokytojasVladislovas Vaišvila, globos namų direktorė Viduta Bačkierienė, parodos autorė Danutė Garbauskienė

Lapkričio 18 dieną Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose atidaryta dviejų autorių – panevėžiečių Irenos Raščiuvienės ir Danutės Garbauskienės – paveikslų paroda. Į jos atidarymą iš Panevėžio atvyko ne tik darbų autorės, bet ir jų mokytojas – dailininkas Vladislovas Vaišvila. Abi moterys lanko dailės studiją „Paletė“, įsikūrusią Vytauto Mikalausko menų mokykloje. Čia apie dvidešimt įvairaus amžiaus narių, kurie susirenka maloniai praleisti laisvalaikį, užsiimti kūryba.