Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Įvertinti kalbai nusipelnę žmonės

Bronius VERTELKA

Petro Būtėno premijos laureatai Antanas Balašaitis ir Vytautas Baliūnas

Kalba Petro Būtėno sūnus Donatas

Doc. dr. Aldonas Pupkis šnekučiuojasi su bibliotekininke ir tautodailininke Stase Mikeliūniene

Iš kairės: Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, Panevėžio rajono savivaldybės atsakinga darbuotoja Birutė Goberienė ir Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Eugenijus Urbonas

Gruodžio 10-ąją, švenčiant Kalbos dieną, Dailės galerijoje vyko žinomo kraštiečio, kalbininko, žodynininko, tautosakininko, Panevėžio tautotyros muziejaus kūrėjo, savanorio, buvusio Panevėžio mergaičių gimnazijos ir mokytojų seminarijos lietuvių kalbos mokytojo, vėliau berniukų gimnazijos direktoriaus Petro Būtėno vardinės premijos įteikimas. Renginį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius, bendradarbiaudamas su Dailės galerija.

Šventė prasidėjo kanklių muzika. P. Būtėno premijos laureatė, „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyr. redaktorė Rita Urniežiūtė pristatė į Kalbos šventę atvykusius garbingus svečius iš Vilniaus: Lietuvių kalbos draugijos pirmininką prof. habil. dr. Bonifacą Stundžią, draugijos garbės pirmininką doc. dr. Aldoną Pupkį, Lietuvių kalbos instituto leksikografijos centro vadovę dr. Zitą Šimėnaitę, doc. Bronių Dobrovolskį, dr. Antaną Balašaitį. Iškilmėje dalyvavo P. Būtėno sūnus Donatas su žmona Danguole.

Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, P. Būtėno premijos laureatas Eugenijus Urbonas pastebėjo, kad tradiciniu tapęs šios premijos teikimas jau vyksta bene devintą kartą. Jis apžvelgė P. Būtėno nuveiktus didelius darbus Tėvynės labui. Prof. habil. dr. B. Stundžia, neseniai apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu, priminė, kad apie P. Būtėną mažokai žinoma. 1996 metais jo gimimo 100-mečiui nemažai vietos skyrė „Gimtosios kalbos“ žurnalas, tačiau apie šį garbingą žmogų reikalinga atskira monografija. Nuveikti tai įmanoma netgi studentui, rašančiam magistro darbą. Svečias pašnekėjo ir uteniškių tarme, pralinksmino susirinkusius.

Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. A. Pupkis savo pasisakyme nemažai vietos skyrė ano meto žodynininkams – P. Būtėno kartos žmonėms.

Pagaliau atėjo laikas skelbti Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nutarimą. Su juo supažindino Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė – kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė. Kalbininko P. Būtėno premijos skyrimo komisija, vadovaudamasi nuostatais, išklausiusi komisijos narių, suderinusi su akad. Zigmu Zinkevičiumi, Lietuvių kalbos draugijos pirmininku prof. habil. dr. Bonifacu Stundžia, Lietuvių kalbos institutu, nutarė P. Būtėno premiją 2011 metais skirti vilniečiui kalbininkui, žodynininkui dr. Antanui Balašaičiui ir kraštotyrininkui, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovui Vytautui Baliūnui.

Čia žodį tarusi Lietuvių kalbos instituto leksikografijos centro vadovė dr. Zita Šimėnaitė pabrėžė, jog A. Balašaitis daugiau nei 25 metus darbavosi kaip akademinio žodyno darbininkas. Parašė 8-ojo ir 12-ojo Lietuvių kalbos žodyno tomų tekstus (apie 800 puslapių), drauge su kolegomis redagavo jo 11-ąjį ir 14-ąjį tomus.

Apie Vytautą Baliūną kalbėjusi P. Būtėno premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Rita Miknevičienė sakė, kad Panevėžys turi tikrąjį šviesuolį, dažnai vadinamą „vaikščiojančia enciklopedija“. Prieš 40 metų jis įsteigė muziejų, kuris šiandien turi per 12 tūkstančių eksponatų. Šis jau išaugo iš mokyklinio muziejaus rūbų. Ypatinga ir tai, kad buvęs ilgametis gimnazijos direktorius V. Baliūnas šiandien gauna buvusio gimnazijos direktoriaus P. Būtėno vardo premiją. Daugiau nei prieš 20 metų vadovavimą gimnazijai iš V. Baliūno perėmęs Raimondas Dambrauskas kalbėjo, kad ir šiandien, nors įgijo naujos patirties, gali iš jo pasimokyti. Kalbėjo premijos laureatai A. Balašaitis bei V. Baliūnas.

P. Būtėno sūnus Donatas nepamiršo informuoti, kad tėvo archyvas parkeliavo iš užjūrio ir yra jo namuose, tačiau tinkamai nesutvarkytas. O tėvas, JAV išgyvenęs ne vieną dešimtmetį, nepriėmė šios šalies pilietybės.

Baigiantis iškilmei, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas E. Urbonas pabrėžė, kad iš Dovydų kaimo (Pasvalio r.) yra kilę du Lietuvos ąžuolai, daug nuveikę Panevėžio labui – Julijonas Lindė-Dobilas ir Petras Būtėnas.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“