2011 m. gruodžio 30 d.
Nr. 95
(1975)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Gyvename paskutines 2011 metų dienas ir valandas. Netrukus pradėsime 2012-uosius metus. Praėjusį trečiadienį atsisveikinome su trečiadienio numeriu – skaitytojams tai buvo paskutinis 2011 metų ir apskritai paskutinis trečiadienio numeris: nuo 2012 metų „XXI amžius“ trečiadieniais jau nebeišeis. Nuo 4 puslapių plėtęsis iki 16, o vienais metais pasiekęs net 20 psl. apimtį, 2009 metais, patyręs nuostolių dėl įvestos mokesčių suirutės, savo apimtį sumažino perpus. Dėl penkiagubai padidėjusios mokesčių naštos turėjome dar anksčiau uždaryti vienintelį Lietuvoje leistą savaitraštį vaikams „Kregždutė“. Kodėl 2008-aisiais į valdžią atėjusi konservatorių valdžia nusprendė smaugti lietuvišką spaudą, protu paaiškinti neįmanoma. Tenka tik stebėtis, kaip po 2008 metų Seimo rinkimų vienas iš TS-LKD vadovų atvirai pareiškė: „Jokia spauda mums nereikalinga, nes ji mums kenkia“. Gal tie pikti žodžiai patvirtino ankstesnį jų požiūrį į spaudą – bendradarbiauti jie nori tik su „didžiąja“ spauda, o „mažoji“ nereikalinga, nebent tik tam, kad iš jos išsunktų paskutines lėšas ir paskandintų. Todėl nereikia stebėtis, kad po TS-LKD laimėjimo Seimo rinkimuose mokesčiai spaudai buvo padidinti beveik penkis kartus. Tai buvo didžiulis smūgis „mažajai“ spaudai. Drastiškai sumažėjus mūsų pajamoms, įklimpome į dideles skolas, ne tik turėjome nutraukti „Kregždutės“ leidybą, bet ir sumažinti „XXI amžiaus“ kultūrinio visuomeninio trečiadienio numerio apimtį, o dabar ir išvis nutraukti jo leidybą. Norėdami kompensuoti praradimus dėl mokesčių „reformos“ ir mūsų atžvilgiu beveik 15 metų vykdomos diskriminacinės Spaudos rėmimo fondo politikos pasekmes, kreipėmės į „XXI amžiaus“ skaitytojus, prašydami nedidelių, gal 3–6 mėnesių prenumeratos dydžio aukų, tačiau sulaukėme tik nedidelio atsiliepusiųjų skaičiaus. Kai kurie jų paaukojo pagal savo išgales nemažas sumas, už kurias jiems nuoširdžiai dėkojame. Galime pasakyti, kad po visų valdiškų „reformų“ trečiadienio numerio leidimas mums tapo pernelyg brangus – viso tiražo puslapio savikaina siekė apie 450 litų (palyginimui, penktadienio numerio puslapis – 350 Lt), o spausdinimas buvo net dvigubai brangesnis už penktadienio (nors apimtis – dvigubai mažesnė). Skaičiuojant pinigais, laikraščio vieno egzemplioriaus išleidimo savikaina mums kainuoja apie 4 Lt vietoj mūsų gaunamo maždaug 1,2 Lt, iš kurių, sumokėjus įvairius mokesčius, mums lieka tik 0,8 Lt. Todėl turėdami didelius įsiskolinimus, iš tiesų galvojome visiškai nutraukti „XXI amžiaus“ leidybą, bet tik siekdami pateisinti mums duotą pasitikėjimą tų skaitytojų, kurie parėmė laikraščio leidybą, kol kas visomis išgalėmis leisime „XXI amžiaus“ penktadienio numerį.

Mums skaudu, kad spaudos laisvė Lietuvoje yra nedovanotinai iškreipta. O juk tiek už nepriklausomybę, tiek už spaudos laisvę kovojo ir knygnešiai, ir partizaninio pasipriešinimo dalyviai, ir Katalikų Bažnyčios atstovai bei disidentai, aukodami ir savo sveikatą, ir laisvę, ir netgi gyvybę. Lietuvoje sėkmingiausiai klesti kosmopolitinė, antipatriotiška spauda ir kitokia žiniasklaida, kuri nevaržomai gadina nepriklausomybę iškovojusių Lietuvos žmonių sąmonę, pripildydama ją lietuvio sielai svetimos, lėkštos masinės kultūros, bulvarinės spaudos pasaulėjauta. Apmaudu, kad knygnešių, partizanų ir laisvės kovotojų pastangomis laisvę iškovojusi spauda pasuko tautiškumą neigiančiais keliais. Tad ar verta stebėtis, kad dėl emigracijos nukraujavusi tauta praranda ne tik fizines, bet ir dvasines jėgas? Jei per priverstinę tremtį į Vakarus netekome 60 tūkst. tautiečių, tai per savanoriškąją emigraciją dėl geresnio kąsnio praradome dešimt kartų daugiau...

Apkrovusi spaudą penkeriopais mokesčiais, valdžia vaidina, kad nori jai padėti – keletu milijonų litų padidins lėšas Spaudos rėmimo fondui. Tačiau sunku patikėti, kad valdžios pažadai sutvarkyti Spaudos rėmimo fondo darbą, skiriant jam dar daugiau lėšų spaudai, kiek nors pagerins mūsų padėtį – ten ir toliau vyks ta pati, jau 15 metų besitęsianti diskriminavimo politika daugelio leidinių atžvilgiu, o didžiąją gautų lėšų sumą išsidalins tie patys jau 15 metų „privilegijuoti“ leidiniai. Dėl tokios politikos turėjome uždaryti „Kregždutės“ bei „XXI amžiaus“ trečiadienio numerio leidybą, dirbti nepritekliuje, galėdami mokėti vos apie 400–800 litų atlyginimus arba į gatvę išmesdami savo darbuotojus, kartu užsikraudami neįsivaizduojamą darbų naštą sau. Tik dvejus paskutinius metus, kai esame apkrauti mus žlugdančių mokesčių ir sugadintos šiemetės prenumeratos, iš fondo esame gavę simbolinę „paramą“, kurią galima būtų labiau pavadinti išmalda – ji padengė tik 6 proc. visų mums reikalingų išlaidų („privilegijuotieji“ leidiniai visus tuos 15 metų gaudavo po 100 proc. jų leidybai reikalingos paramos), nors per paskutinius 10 metų valstybei mes sumokėjome įvairiais mokesčiais apie 2 mln. litų. Todėl nuo Spaudos rėmimo fondo veiksmų priklausys, ar kada nors galėsime pradėti leisti kultūrinį trečiadienio numerį, priklausys, ar išvis eis „XXI amžius“. Nes šiais laikais, kai spauda baudžiama didžiuliais mokesčiais, išsilaikyti be valstybinės paramos ji negali.

Prenumerata, pagal mūsų nepatvirtintas žinias, vyko tik praėjusią savaitę, iki gruodžio 23-iosios. Mums skambino ir skambina skaitytojai, skųsdamiesi, kad negali užsiprenumeruoti „XXI amžiaus“. Tai tikrai piktina ir mus, nes sutartis su „Lietuvos paštu“ (ji buvo ilgai atidėliojama) jau atiduota pasirašyti beveik prieš pusantro mėnesio. Nežinodami tikrosios padėties, kviečiame tuos prenumeratorius, kurie vis dėlto negalėjo ar nebuvo jiems leista užsiprenumeruoti, „XXI amžių“ pagal indeksus 0153  ir 0154 prenumeruoti bent nuo vasario mėnesio. Be to, neužsiprenumeravusius pašte, kviečiame užsiprenumeruoti redakcijoje – pranešę savo adresą ir įmokėję 12 Lt į laikraštį leidžiančio VšĮ „NAUJASIS AMŽIUS“ sąskaitą nr. LT747300010002262704 Swedbanke jūs galėsite gauti ir sausio mėnesio numerius.

Mes turime daug idėjų ir daug planų, kuriuos ne visada galima vykdyti turint ne tik mažas finansines ir kūrybines pajėgas, bet ir trūkstant laiko. Ragindami prenumeruoti penktadienio numerį, pažadame, kad jis taps dar įdomesnis. Jame bus ir tokios temos, kaip iššūkiai pasauliui ir Lietuvai, neišvengiamai kilsiantys XXI amžiuje, krikščionybės istorija per 2000 metų, gilinsimės į tragiškus mūsų tautos istorijos puslapius, numatome publikuoti naujas čečėnų rašytojo Deni Muhammado mintis apie krikščionybę ir Lietuvą, kurią jis prieš beveik trejus metus buvo priverstas palikti, išgyvenęs joje šešerius metus ir pamilęs mūsų kraštą. Tiesa, mums bus tikrai labai sunku į vieną numerį sutalpinti dviejų numerių medžiagą, ypač kai kuriuos priedus, tačiau išeičių ieškosime. Tad prenumeruokite, skaitykite ir kitiems rekomenduokite.

Iki susitikimo penktadienio „XXI amžiaus“ numeriuose! Visiems jums, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, laimingų Naujųjų – 2012-ųjų – metų!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija