Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Šv. Kalėdose Šventojoje Žemėje – malda už taiką

Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tualis (centre) eina į Išganytojo Gimimo pamaldas Betliejaus Šv. Kotrynos bažnyčioje

Tūkstančiai maldininkų ir piligrimų Šv. Kalėdų išvakarėse atvyko (kai kurie atėjo pėsčiomis 13 kilometrų iš Jeruzalės) į Betliejaus miestelį pasimelsti prie Gimimo grotos, kurioje, anot tradicijos, gimė Jėzus. Šiandien šią grotą apgaubia Gimimo bazilika, susiliečianti su Šv. Kotrynos bažnyčia, priklausančia pranciškonams. Būtent joje Bernelių šv. Mišias aukojo Jeruzalės lotynų patriarchas Fuadas Tualis. Iš kraštų, kuriuose krikščionys sudaro daugumą, į Izraelį atvykę turistai ir piligrimai neretai nustebę konstatuoja, kad visuomenėje didžiosios krikščioniškos iškilmės beveik nejaučiamos, žinoma, išskyrus krikščioniškas kulto vietas. Statistiniai duomenys byloja, kad Izraelyje šiuo metu gyvena apie 154 tūkst. krikščionių, kurie sudaro apie du procentus visų gyventojų. Didžioji dalis krikščionių (apie keturi penktadaliai) yra arabai. Kita dalis – iš buvusios Sovietų Sąjungos atvykę ir Izraelio piliečiais tapę asmenys: manoma, kad tarp milijono atvykėlių keliasdešimt tūkstančių buvo stačiatikiai. Žinių agentūra AFP priduria, kad didėja dar dvi krikščionių grupės – Izraelyje dirbantys darbininkai, tarp kurių daug filipiniečių, ir politinio prieglobsčio prašytojai iš Afrikos. Kai kurie asmenys iš šių dviejų grupių vėliau Izraelyje lieka nelegaliai. Vis dėlto keliolikos metų perspektyvoje Kalėdos Izraelio visuomenėje tapo regimesnės.

Pasitikėjimas jaunimu teisingumo siekiuose

Popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis, skirtas Pasaulinei taikos dienai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas mielai bendrauja su jaunais žmonėmis

Kurti žmoniškesnį ir broliškesnį pasaulį

„Ne ideologijos gelbsti pasaulį, bet atsigręžimas į gyvąjį Dievą, kuris yra mūsų Kūrėjas, mūsų laisvės laidas, tikrojo gėrio ir tikrosios tiesos garantas, – primena popiežius Benediktas XVI savo kreipimesi, skirtame būsimajai Pasaulinei taikos dienai. – Tik besąlygiškas atsigręžimas į Dievą, kuris yra to, kas teisu, matas ir kartu amžinoji meilė“. Ši klasikinė nuoroda, pirmą kartą išsakyta per 2005 metais Vokietijos mieste Kelne vykusį Šventojo Tėvo susitikimą su pasaulio jaunimu, dabar prasmingai pakartojama naujajame dokumente, kurio tema – „Mokyti jaunimą teisingumo ir taikos“.

Seno laiko naujas virsmas

Kun. Vytenis Vaškelis

Viena didžiausių dieviškos meilės paslapčių – tai Jėzaus gimimas tvarte. Jo buvimas ėdžiose simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią. Nuo Kristaus gimimo ne tik skaičiuojami mūsų eros metai, bet matuojami ir kiekvieno žmogaus nuolankumo žingsniai, vedantys į Ateitį... Puikybės veidmainiška kaukė suplėšoma ir išmetama į šiukšliadėžę, o Viešpaties nusižeminimas tampa mūsų išaukštinimo kertine kolona, nes Jis po savo mirties tapo tarsi naujuoju gyvybės Medžiu. Nuo jo mes skiname bei ragaujame nemirtingumą teikiančius Sakramentų vaisius ir savo viduje džiūgaujame, kad, būdami Aukščiausiojo paunksnėje, esame Jo numylėtiniai vaikai.

Tvirto tikėjimo žmogaus niekas nepalaužia

Kun. Stanislovas Stankevičius Genovaitės Baliukonytės nuotrauka

Kaišiadorių vyskupijos Alovės Švč. Trejybės ir Ryliškių Šv. Monikos bažnyčių klebonas kun. Stanislovas Stankevičius yra gerai žinomas visoje Dzūkijoje. Jis ne tik daug prisidėjo, kad, atgavus nepriklausomybę, Ryliškėse vėl stovėtų bažnyčia, bet ir 2007 metais yra pelnęs Alytaus rajono geriausio dvasininko titulą bei Garbės piliečio vardą. Kunigas taip pat daug dvasiškai padeda Alytaus šaulių rinktinei, kuri jį laiko savo garbės kapelionu. Kun. S. Stankevičius įdomi asmenybė dar ir tuo, kad mėgsta techniką, laisvalaikį leidžia su filmavimo kamera – stengiasi įamžinti kiekvieną istorinį įvykį ar gamtos stebuklą. Todėl susipažinti su šiuo žmogumi turėtų būti įdomu ir visos Lietuvos žmonėms.

Čekija atsisveikino su savo prezidentu

Vaclavas Havelas

Prieš beveik dvi savaites, gruodžio 18-ąją,  mirė Vaclavas Havelas, 1989–1992 metais Čekoslovakijos, o buvusiai federacijai taikiai skilus į dvi valstybes, 1993–2003 metais, – Čekijos Respublikos prezidentas. V. Havelo iniciatyva dar 1977 metais buvo įkurtas disidentinis judėjimas „Charta 77“ (pagal tada pasirašyto manifesto pavadinimą), tęsęs vadinamojo Prahos pavasario veiklą. V. Havelas ne kartą buvo areštuojamas, kai kuriuos jo literatūrinius kūrinius buvo uždrausta spausdinti. V. Havelas vadovavo be kraujo praliejimo 1989 metais įvykusiai Aksominei revoliucijai, nulėmusiai Sovietų Sąjungos palaikomo komunistinio režimo žlugimą tuometinėje Čekoslovakijoje. Mirus buvusiam Čekijos prezidentui, šalies vyskupams paraginus, sekmadienio vakare 18 val. skambėjo visų Čekijos bažnyčių varpai. Dešimtys tūkstančių čekų gedulo dienomis pareiškė pagarbą garsiajam savo lyderiui, laukdami ilgose eilėse Prahos šaltyje, kad pamatytų jo karstą buvusioje bažnyčioje miesto centre.

Palaidotas vienas paskutiniųjų komunistinių diktatorių

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-Ilas

Trečiadienį Pchenjane, Šiaurės Korėjoje, buvo laidojamas šalies lyderis Kim Jong-Ilas (Kim Čen Iras). Sulaukęs 69 metų amžiaus, šis komunistinis diktatorius mirė daugiau nei prieš dvi savaites, važiuodamas traukiniu, vizito už sostinės ribų metu. Tačiau Pietų Korėjos žvalgyba turi duomenų, kad Šiaurės Korėjos diktatorius mirė ne per garsiąją kelionę šarvuotu traukiniu, o vienoje savo rezidencijų. Jeigu ši versija teisinga, tai byloja ne tik apie „mylimo vado“ mirties falsifikavimą, bet ir Šiaurės Korėjos norą stiprinti jo asmenybės kultą net ir po mirties. Pompastiškos laidotuvių apeigos prasidėjo trečiadienį 10 val. (3 val. Lietuvos laiku), paskutiniu Kim Jong-Uno ir aukšto rango pareigūnų atsisveikinimu Kumsusano rūmuose. Kariškiai paleido 24 šūvių salvę ir per Pchenjano centrą lydėjo limuziną su Kim Jong-Ilo karstu bei automobilį su didžiule velionio lyderio nuotrauka. Laidotuvių muziką grojo armijos orkestrai, paskui karstą važiavo motociklų ir automobilių su gėlėmis bei pareigūnais kolona. Procesiją stebėjo šimtai tūkstančių į laidotuves suvarytų korėjiečių. Dauguma Šiaurės Korėjos žmonių tiesiog teatrališkai gedėjo mirusio šalies vadovo – gyventojai tiesiog verkdavo gatvėse, vaizdo reportažuose užfiksuoti netekties skausmo palaužti šalies gyventojai, verkiantys pustuštėse Pchenjano gatvėse, prie mieste kabančių Kim Jong-Ilo portretų rinkosi gedintys žmonės. Iki gruodžio 29 dienos paskelbto gedulo metu atšaukti visi per tą laiką turėję vykti džiugūs renginiai – nebuvo jokių šokių, jokių dainų, jokių linksmybių. Užsienio žiniasklaida turėjo žinių, kad Korėjos komunistų partijos organizacijoms buvo išsiuntinėta instrukcija, reikalaujanti nubausti visus, kurie viešai nesielvartauja dėl šalies lyderio mirties.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Gyvename paskutines 2011 metų dienas ir valandas. Netrukus pradėsime 2012-uosius metus. Praėjusį trečiadienį atsisveikinome su trečiadienio numeriu – skaitytojams tai buvo paskutinis 2011 metų ir apskritai paskutinis trečiadienio numeris: nuo 2012 metų „XXI amžius“ trečiadieniais jau nebeišeis. Nuo 4 puslapių plėtęsis iki 16, o vienais metais pasiekęs net 20 psl. apimtį, 2009 metais, patyręs nuostolių dėl įvestos mokesčių suirutės, savo apimtį sumažino perpus. Dėl penkiagubai padidėjusios mokesčių naštos turėjome dar anksčiau uždaryti vienintelį Lietuvoje leistą savaitraštį vaikams „Kregždutė“. Kodėl 2008-aisiais į valdžią atėjusi konservatorių valdžia nusprendė smaugti lietuvišką spaudą, protu paaiškinti neįmanoma. Tenka tik stebėtis, kaip po 2008 metų Seimo rinkimų vienas iš TS-LKD vadovų atvirai pareiškė: „Jokia spauda mums nereikalinga, nes ji mums kenkia“. Gal tie pikti žodžiai patvirtino ankstesnį jų požiūrį į spaudą – bendradarbiauti jie nori tik su „didžiąja“ spauda, o „mažoji“ nereikalinga, nebent tik tam, kad iš jos išsunktų paskutines lėšas ir paskandintų. Todėl nereikia stebėtis, kad po TS-LKD laimėjimo Seimo rinkimuose mokesčiai spaudai buvo padidinti beveik penkis kartus. Tai buvo didžiulis smūgis „mažajai“ spaudai. Drastiškai sumažėjus mūsų pajamoms, įklimpome į dideles skolas, ne tik turėjome nutraukti „Kregždutės“ leidybą, bet ir sumažinti „XXI amžiaus“ kultūrinio visuomeninio trečiadienio numerio apimtį, o dabar ir išvis nutraukti jo leidybą. Norėdami kompensuoti praradimus dėl mokesčių „reformos“ ir mūsų atžvilgiu beveik 15 metų vykdomos diskriminacinės Spaudos rėmimo fondo politikos pasekmes, kreipėmės į „XXI amžiaus“ skaitytojus, prašydami nedidelių, gal 3–6 mėnesių prenumeratos dydžio aukų, tačiau sulaukėme tik nedidelio atsiliepusiųjų skaičiaus. Kai kurie jų paaukojo pagal savo išgales nemažas sumas, už kurias jiems nuoširdžiai dėkojame. Galime pasakyti, kad po visų valdiškų „reformų“ trečiadienio numerio leidimas mums tapo pernelyg brangus – viso tiražo puslapio savikaina siekė apie 450 litų (palyginimui, penktadienio numerio puslapis – 350 Lt), o spausdinimas buvo net dvigubai brangesnis už penktadienio (nors apimtis – dvigubai mažesnė). Skaičiuojant pinigais, laikraščio vieno egzemplioriaus išleidimo savikaina mums kainuoja apie 4 Lt vietoj mūsų gaunamo maždaug 1,2 Lt, iš kurių, sumokėjus įvairius mokesčius, mums lieka tik 0,8 Lt. Todėl turėdami didelius įsiskolinimus, iš tiesų galvojome visiškai nutraukti „XXI amžiaus“ leidybą, bet tik siekdami pateisinti mums duotą pasitikėjimą tų skaitytojų, kurie parėmė laikraščio leidybą, kol kas visomis išgalėmis leisime „XXI amžiaus“ penktadienio numerį.

Ekonomika plūsta, piliečiai dūsta

Linas ŠALNA

Baigiantis šiems metams, valdžios atstovai pradėjo girtis didžiuliais ekonominiais pasiekimais. Vyriausybės atstovai vardija, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos yra labai geri. Ūkio ministerijos duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo naujų įmonių iš viso įregistruota apie 8000 (kiek įmonių per tą laiką bankrutavo, ministras nutylėjo). Tai yra 20 procentų daugiau nei pernai ir tai, anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, yra džiuginantys skaičiai. Jis sako, kad šie metai Lietuvos ekonomikai buvo „ypatingai geri“ – verslas parodė, kad „turi labai daug vidinės jėgos, kaip apsiginti nuo milžiniškų problemų, kurios buvo užgriuvusios visą pasaulinę ekonomiką“, didėja Lietuvos BVP, „kurį sukuria eksportas“. Ūkio ministras teigia: „Matėme didelį mažųjų įmonių gyvybingumą. Aš manau, kad tai buvo pasitikėjimo metai. Turėjome vieną didžiausių augimų Europos Sąjungoje“. Gerai, kad atsirado iniciatyvų, kurios supaprastino verslo kontrolę, įvairūs inspektoriai dabar siekia ne bausti, o konsultuoti verslininkus. Taip pat, anot R. Žyliaus, šiemet buvo sukurti įstatymai, kurie lengvins naujo verslo steigimą, mažins apribojimus jo įstatiniam kapitalui.