|
Juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa (Lk 2, 9)
Kaišiadorių vyskupo žodis sveikinimas Šv. Kalėdų proga
Brangūs broliai ir seserys Kristuje! Nuoširdžiai sveikinu Jus, sulaukusius Šv. Kalėdų. Meldžiu Kūdikio Jėzaus gausios palaimos, santaikos, vilties ir džiaugsmo Jums ir Jūsų šeimoms.
Kalėdos tai šventė, kurioje ypatingu būdu išgyvename per Jėzų Kristų mums suteiktą dieviškojo Apreiškimo pilnatvę. Nykioje žmogaus būtyje nušvinta dieviškumo spindulys, nes Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms (Tit 2,11). Vatikano II Susirinkimas moko, jog apsireikšdamas neregimasis Dievas iš didžios meilės prabyla žmonėms kaip draugams ir su jais kalbasi, norėdamas juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę (DV 3).
Tad tai, kas nuo amžių buvo pridengta paslapties šydu, įsikūnijo ir tapo regima. Popiežius Benediktas XVI, žvelgdamas su didžiausia pagarba į Įsikūnijimo slėpinį, pastebi, jog Kalėdos žmogiškiausia tikėjimo šventė, nes leidžia giliausiai pajusti Dievo žmogiškumą. Niekur kitur, kaip tik prie prakartėlės, taip nepajuntame, ką reiškia, kad Dievas panoro būti Emanueliu Dievu su mumis, Dievu, į kurį kreipiamės Tu, nes jį sutinkame kaip kūdikį. Anot popiežiaus, Dievas yra toks didis, jog gali tapti ir mažu. Dievas yra toks galingas, jog gali pasidaryti bejėgis ir kaip negalintis apsiginti vaikelis ateiti pas mus, kad Jį pamiltume .
Kalėdos leidžia pajusti Dievo žmogiškumą, Jo kūdikiškumą. Viešpats pažvelgė į pasaulį Kūdikio akimis, gebančiomis matyti pirmapradį kūrinijos grožį. Juk Dievas, po kiekvienos pasaulio kūrimo dienos matė, kad tai yra gera (plg. Pr 1). Mums sunku pamatyti gėrį, nes mūsų žvilgsnis yra nuodėmės aptemdytas, todėl mes pirmiausia matome tai, kas bloga. Jeigu tokioje situacijoje nesugebama įsileisti Dievo šviesos, tuomet negatyvumas persmelkia mūsų mąstymą, žodžius bei darbus. Mes jau nebematome to gerumo, kurį Dievas įskiepijo į kiekvieną savo kūrinį, nematome gerumo, kuris giliai glūdi kiekvieno žmogaus širdyje.
Šiandien atėjome prie prakartėlės pasimokyti iš Kūdikėlio Jėzaus tyro žvilgsnio, skaidrios minties ir neklastingo veiksmo. Skelbdamas išganymo Evangeliją, Jėzus pasišaukdavo vaikutį ir pastatęs jį tarp apaštalų sakydavo: Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę (Mt 18, 3). O apaštalas Paulius ragina: Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu subrendę (1 Kor 14, 20).
Vis pasitaikantys gyvenimo sunkumai nuolat išbando mūsų vidinę brandą, o kartu ruošia mus didesniems dalykams. Ekonominių, finansinių sukrėtimų paliestas dažnas savęs klausia: Kuo galiu pasitikėti? Kas man garantuos užtikrintą, aprūpintą ir saugią ateitį? Šio nerimo akivaizdoje ramybės suteikia tik pasitikėjimas Viešpačiu. Panašios patirties paskatintas šv. Pranciškus Asyžietis moko: Nesiremk žmogumi jis mirs. Nesiremk į medį jis nudžius. Nesiremk į sieną ji nugrius. Remkis Dievu, tik Dievu. Jis visuomet išlieka.
Brangieji,
Lietuvos vyskupai ateinančius metus Lietuvoje paskelbė palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, nes 2012-aisiais sukanka 25 metai nuo arkivyskupo Jurgio paskelbimo palaimintuoju. Didelių išbandymų ir nesusipratimų akivaizdoje palaimintasis Jurgis viską pavedė Dievo apvaizdai: Aukoju Tau, Viešpatie Dieve, visus savo darbus, vargus, rūpesčius, visus nemalonumus, sunkenybes, kryžius. Duok, Dieve, kad dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Duok, kad sudegčiau, kaip ta žvakė ant altoriaus, nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai .
Nuo Kalėdų žiemos tamsa traukiasi, užleisdama vietą saulės šviesai ir šilumai. Tepaskatina tai ir mus atsiverti tikrosios Betliejaus žvaigždės Jėzaus Kristaus šviesai. Užsidekime nuo Kristaus nors mažą tikėjimo žiburėlį ir mūsų gyvenime bus šviesiau.
Džiugių ir palaimingų Šv. Kalėdų bei Naujųjų 2012-ųjų mūsų Viešpaties metų!
Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis
© 2011 XXI amžius
|