Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Palaidotas vienas paskutiniųjų komunistinių diktatorių

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-Ilas

„Didysis įpėdinis“ Kim Jong-Unas

Trečiadienį Pchenjane, Šiaurės Korėjoje, buvo laidojamas šalies lyderis Kim Jong-Ilas (Kim Čen Iras). Sulaukęs 69 metų amžiaus, šis komunistinis diktatorius mirė daugiau nei prieš dvi savaites, važiuodamas traukiniu, vizito už sostinės ribų metu. Tačiau Pietų Korėjos žvalgyba turi duomenų, kad Šiaurės Korėjos diktatorius mirė ne per garsiąją kelionę šarvuotu traukiniu, o vienoje savo rezidencijų. Jeigu ši versija teisinga, tai byloja ne tik apie „mylimo vado“ mirties falsifikavimą, bet ir Šiaurės Korėjos norą stiprinti jo asmenybės kultą net ir po mirties. Pompastiškos laidotuvių apeigos prasidėjo trečiadienį 10 val. (3 val. Lietuvos laiku), paskutiniu Kim Jong-Uno ir aukšto rango pareigūnų atsisveikinimu Kumsusano rūmuose. Kariškiai paleido 24 šūvių salvę ir per Pchenjano centrą lydėjo limuziną su Kim Jong-Ilo karstu bei automobilį su didžiule velionio lyderio nuotrauka. Laidotuvių muziką grojo armijos orkestrai, paskui karstą važiavo motociklų ir automobilių su gėlėmis bei pareigūnais kolona. Procesiją stebėjo šimtai tūkstančių į laidotuves suvarytų korėjiečių. Dauguma Šiaurės Korėjos žmonių tiesiog teatrališkai gedėjo mirusio šalies vadovo – gyventojai tiesiog verkdavo gatvėse, vaizdo reportažuose užfiksuoti netekties skausmo palaužti šalies gyventojai, verkiantys pustuštėse Pchenjano gatvėse, prie mieste kabančių Kim Jong-Ilo portretų rinkosi gedintys žmonės. Iki gruodžio 29 dienos paskelbto gedulo metu atšaukti visi per tą laiką turėję vykti džiugūs renginiai – nebuvo jokių šokių, jokių dainų, jokių linksmybių. Užsienio žiniasklaida turėjo žinių, kad Korėjos komunistų partijos organizacijoms buvo išsiuntinėta instrukcija, reikalaujanti nubausti visus, kurie viešai nesielvartauja dėl šalies lyderio mirties.

Kim Jong Ilas paveldėjo valdžią iš savo tėvo Kim Il-Sungo (Kim Ir Seno), kurio gimimo 100-osios metinės bus minimos ateinančiais metais. Kim Jong-Ilas buvo oficialiai įvardytas šalies vadovo įpėdiniu 1980 metais, tačiau oficialiai valdžią perėmė tik praėjus trejiems metams po jo tėvo mirties, 1994-aisiais (plačiau apie Šiaurės Korėjos komunistinio režimo lyderį rašėme gruodžio 21-sios numeryje). Vos jam ėmus vadovauti šaliai, dėl nevykusių ekonominių reformų ir menko derliaus kilo badas, mirė apie du milijonai gyventojų. Kim Jong-Ilo valdžia griežtai kritikuota dėl žmogaus teisių pažeidimų ir dėl branduolinės programos (nuo 2006 metų šalyje buvo atliekami branduoliniai bandymai). Kim Jong-Ilas buvo gabus politikas ir negailestingas lyderis, išlaikęs žiaurų komunistinį režimą, nepaisydamas bado ir ekonomikos nuosmukio. Savo valdžią buvo įtvirtinęs naudodamas propagandą, priverstinio darbo stovyklas, iš tėvo paveldėtą visuotinį asmenybės kultą ir didžiulę armiją. Šiaurės Korėjai maisto stinga iki šiol, o Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondas nurodo, kad trečdalis vaikų šioje šalyje gyvena pusbadžiu. Pernai kovą Šiaurės Korėja vykdė vieno Pietų Korėjos laivo torpedavimą. Pernai lapkritį šalies sunkioji artilerija bombardavo pasienyje esančią Jonpjongo salą. Per šį incidentą žuvo du Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir du civiliai gyventojai. Tai buvo pirmoji ataka prieš civilinę teritoriją nuo 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo. Manoma, kad Kim Jong Ilas prisidėjo planuojant 1983 metais įvykdytą sprogdinimą Mianmare (žuvo 17 Pietų Korėjos piliečių), taip pat 1987 metais įvykdytą oro bendrovės „Korean Air“ keleivinio lainerio, kuriuo skrido 115 žmonių, sprogdinimą. Nors vykdė teroristinę veiklą, tuo pačiu metu pasisakė už laipsnišką ryšių užmezgimą su išoriniu pasauliu, o 2000 metų birželį netgi organizavo istorinį viršūnių susitikimą Pchenjene, kuriame dalyvavo tuometinis Pietų Korėjos prezidentas Kim Dae-Jungas (Kim Dedžungas).

Savo tautą diktatorius laikė pusbadžiu, prasikaltusiuosius, jų vaikus ir anūkus baudė darbo ir perauklėjimo stovyklomis (jose kali apie 200 tūkst. žmonių). Viena pabėgusi ilgametė kalinė vardu Kim pasakoja, kad koncentracijos stovykloje atsidūrė būdama 13 metų, o ištrūko sulaukusi 41-erių. Dabar gyvena Pietų Korėjoje. 1975 metais į namus įsiveržę valdžios agentai areštavo visus jos šeimos narius ir į įvairias koncentracijos stovyklas uždarė visą jos šeimą. Tai įvyko tik dėl vienos jos senelio klaidos – per Korėjos karą jis pabėgo į Pietų Korėją. Kim neteko septynių artimų žmonių, įskaitant jos mamą, močiutę, brolį ir savo vyrą. Kad pasislėptų, ji kasdien dėvi tamsius akinius, nes koncentracijos stovykloje liko dvi jos seserys ir brolis. Bukchango koncentracijos stovykloje laikoma apie 50 tūkst. kalinių. Tai viena iš šešių politinių stovyklų, kurias kontroliuoja Šiaurės Korėjos valdžia. Žmogaus teisių grupės teigia, kad iš viso Šiaurės Korėjos slaptose koncentracijos stovyklose kali apie 200 tūkst. žmonių. Moterys jose dirba po 16–18 valandų per parą, be jokio poilsio stumdydamos anglies prikrautus vežimus. Šachtos nuolat sproginėdavo ir griūdavo, žmonės ten mirdavo arba netekdavo galūnių. Kaliniai gyvendavo pusbadžiu. Baisiausi buvo 1996-ieji – tais metais iš bado mirė daugybė žmonių. Nebuvo nieko valgyti. Neaugo netgi žolė. Apsidairydavai aplinkui – vien lavonai. Per 28 metus Kim ne kartą mąstė apie savižudybę. „Tačiau visą laiką buvau stebima. Kiekvienas kalinys yra paskirtas prižiūrėti keturis ar penkis kitus kalinius. Tad jeigu kažkas kažkam atsitiks, problemų turėsi pats“, – pasakoja Kim. Kaliniams reikėdavo ištverti ir viešas kitų kalinių egzekucijas. „Žmonės buvo žudomi už tokias smulkmenas, kaip maisto vagystė. Mes turėdavome stebėti, kaip sušaudomi kiti kaliniai“, – prisimena Kim. Labiausiai Kim šokiravo vaizdai, kaip kitos kalinės ėmė žudyti savo vaikus, kad nemirtų iš bado.

Laikydamas gyventojus baisiausiame režime, diktatorius Kim Jong-Ilas mėgavosi savo valdžios vaisiais – silpnybe „Mercedes-Benz“ automobiliams. Prasilendama su Jungtinių tautų sankcijomis, kuriomis uždrausta importuoti į šalį prabangos prekes, šiuos automobilius Šiaurės Korėjos valdžia dažniausiai įveždavo registruotus Kinijoje. 2009 metais Kim Jong-Ilas įsigijo du „Mercedes-Benz S600 Pullman Guard“ limuzinus. Kiekvienas jų – šešių metrų ilgio, daugiau nei tris tonas sveriantis, gerai šarvuotas automobilis, varomas 12 cilindrų, 5,5 litro darbo tūrio variklio su dviem turbinomis. Naujas toks automobilis Europoje kainuoja apie 1,4 milijono dolerių. Šie du automobiliai, importuoti per Kiniją, diktatoriui kainavo net po 3,1 milijono dolerių. Diktatorius turėjo pakankamai pinigų tokiai prabangai – skirtingu būdu jis gavo apie 4 milijardus dolerių iš įvairių šalių bankų.

Dar gerokai prieš mirtį Kim Jong-Ilas stengėsi sustiprinti pasitikėjimą savo pasirinktuoju įpėdiniu – jauniausiuoju sūnumi Kim Jong-Unu (Kim Čen-Unu). Manoma, kad „didysis įpėdinis“ Kim Jong-Unas nevaldys šalies vienas pats, kaip darė jo tėvas, o dalinsis valdžia su karine vadovybe. Kelios dienos iki diktatoriaus laidotuvių Šiaurės Korėjos žiniasklaida Kim Jong-Ilo jauniausiąjį sūnų titulavo galingos armijos „aukščiausiuoju vadu“. Tai rodo, kad nepatyręs įpėdinis stengiasi įsitvirtinti valdžioje. Įpėdiniui taip pat jau yra suteiktas generolo laipsnis, nors jis dar nėra sulaukęs 30 metų. Be to, pirmadienį buvo paskelbta, kad jis yra Darbo (komunistų) partijos Centro komiteto pirmininkas. Šis žingsnis, pasak ekspertų, rodo, kad įpėdinis rengiasi perimti visišką slaptai gyvenančios valstybės kontrolę.

AP nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“