Atsisveikiname su bičiuliu ir bendradarbiu
AA Saulius Kelpšas (1958 01 31 2012 02 25)
|
Saulius Kelpšas
|
Su liūdesiu, bet ir pasitikėdami Kristaus teikiama viltimi, pranešame, kad vasario 25 dienos rytą po sunkios ligos šį pasaulį paliko Lietuvos Caritas ilgametis bendradarbis Saulius Kelpšas (1958 01 31 2012 02 25).
S. Kelpšas gimė susituokusių Sibiro tremtyje politinės kalinės, partizanės Liudos Kaminskaitės-Kelpšienės ir tremtinio Romando Kelpšo šeimoje, kuri kilniais žmonėmis užaugino keturis vaikus: sūnus Saulių, Valdą, Jaunių (šiuo metu kaip katalikų kunigas jis tarnauja lietuvių bendruomenei Čikagoje, JAV) ir dukterį Viktoriją.
Jau paauglystėje, Lietuvoje prasidėjus taikiajai rezistencijai prieš sovietų okupaciją, Saulius labai drąsiai įsitraukė į pogrindžio veiklą: platino savilaidos leidinius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, Aušrą, Lietuvos ateitį, buvo vienas faktinių vadovų bene gausiausios ir veikliausios Lietuvoje Petrašiūnų Eucharistijos bičiulių (EB) pogrindžio grupės, kuri KGB sekimo byloje buvo praminta Atskalūnais (rusų klb. Otščepency). Grupė daugino ir platino pogrindžio spaudą, nelegaliai rengė patriotinius vaidinimus jaunimui, studijavo krikščioniškąjį tikėjimą, Lietuvos istoriją, rinko parašus po protesto peticijomis sovietų valdžiai ir tarptautinėms institucijoms dėl sąžinės laisvės ir tautos teisių varžymo, gynė okupantų valdžios naikinamą Kryžių kalną, rėmė persekiojamus tikinčiuosius, patriotus.
Už šią kupiną rizikos ir pasiaukojimo veiklą Saulius nuolat buvo sovietų represinių organų tardomas, suiminėjamas, ne kartą patyrė fizinį smurtą.
1990 m. vasario 24 d. Saulius vedė Aušrą Masytę, Petrašiūnų EB būrelio aktyvią dalyvę, abu užaugino dvi dukras studentę Augustę ir abiturientę Mingailę.
Atkuriant nepriklausomą Lietuvą, S. Kelpšas jau 1989 metais įsijungė į atnaujintos Lietuvos Caritas pagalbos vargstantiesiems krikščioniškos bendrijos darbus. Čia labai nesavanaudiškai, negailėdamas jėgų, darbavosi iki šiol, ėjo reikalų vedėjo ir kitas atsakingas pareigas. Nuo 2005 metų iki pastarųjų mėnesių, jau sunkiai sirgdamas, Saulius dirbo Lietuvos Caritas koordinatoriumi ES maisto paramos nepasiturintiesiems tiekimo programoje, pagal kurią buvo teikiama parama daugiau kaip 300 tūkst. nepasiturinčiųjų visoje Lietuvoje. Nepagražindami sakome, kad tokių žmonių, kaip S. Kelpšas, dėka, esame krikščioniška bendrija, tauta ir nepriklausoma valstybė.
Velionis buvo pašarvotas Kauno Pal. Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje. Laidotuvių šv. Mišias Kauno Pal. Jurgio Matulaičio namų koplyčioje aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta, velionio brolis kun. Jaunius Kelpšas, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, mons. Alfonsas Svarinskas ir dar keliolika kunigų, drauge meldėsi Caritas bendradarbiai, velionio šeima ir bičiuliai. Vyskupas J. Boruta visiems šv. Mišių dalyviams priminė S. Kelpšo darbus aukojantis dėl tikėjimo laisvės ir meilės Tėvynei sovietinės okupacijos metais. Saulius labai drąsiai įsitraukė į pogrindžio veiklą. Už šią kupiną rizikos ir pasiaukojimo veiklą Saulius nuolat buvo sovietų represinių organų tardomas, suiminėjamas, ne kartą patyrė fizinį smurtą.
Saulius kankinamas niekada neišdavė savo bičiulių, padėjo išsaugoti gyvą tikėjimą pačiu sunkiausiu mūsų Tėvynei metu. Nuo 1989 metų dirbdamas Caritas struktūroje, jis savo pasiaukojančiu darbu visiems mums parodė, koks turi būti tikras karitietis, prie bendradarbio kapo sakė kun. R. Grigas.
Į paskutinę kelionę Petrašiūnų kapinėse S. Kelpšas palydėtas aidint Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų garbės sargybos salvėms, sugiedojus Marija, Marija ir Lietuvos himną.
Visa Lietuvos Caritas bendruomenė reiškia užuojautą bei dvasinį palaikymą Sauliaus šeimai ir artimiesiems. Viešpaties artumas tenušluosto gedinčiųjų ašaras.
Užuojautą bei dvasinį palaikymą Sauliaus šeimai ir artimiesiems reiškia ir Kauno Sąjūdžio skyrius.
Lietuvos Caritas informacija
© 2012 XXI amžius
|