|
Paskutiniai savanorystės metų štrichai
Ar iš tiesų kasdieninė rutina neleidžia žmogui išgyventi permainų, pajusti gėrio ir grožio alsavimo, sklindančio visai šalia? Tokia dvasia nuvilnijo gruodžio viduryje, kai į Lietuvą atkeliavo Betliejaus taikos ugnelė. Šis simbolinis šviesulys jau penkioliktą kartą skautų ir visų geros valios žmonių dėka neša santarvę, ramybę, taiką, sušildo širdis, apšviečia protus ir sąžinę. Tūkstančiai rankų lydi Betliejaus taikos ugnelės (BTU) kelionę tūkstančius kilometrų, tūkstančiai širdžių perduoda savo meilę ir gerumą su kiekviena įžiebta žvakele tamsos ir liūdesio pasauliui.
|
|
Gailestingumo metų aidas
Praėjusieji Dievo Gailestingumo metai tikintiesiems tapo jų asmeninio gyvenimo kelrodžiu, leidusiu pajusti, kad Viešpaties gailestingumo adoravimas teikia krikščioniško gyvenimo pilnumą ir visavertiškumą. Labai prasminga šios religinės akcijos dalis buvo Viešpaties Gailestingumo paveikslo kelionė po Lietuvos vyskupijas ir parapijas, sukėlusias jį sutikusiems žmonėms daug dvasinės palaimos akimirkų.
|
|
Broliams lietuviams
Nors nebuvo nei bado, nei maro,
nei drebėjimo žemės nebuvo,
nors per prievartą niekas nevaro
Lietuvoj vis mažėja lietuvių
Lietuvaičiai Europoje bastos,
po Ameriką plačią, didžiulę
lyg nebūtų lietuviško krašto,
lyg nėra Lietuvėlės motulės
|
|
Paaukojimas
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų. Tuomet aš tariau: Ateinu! (Ps. 40). Apie ką dabar svajoji? Pabandysiu atspėti. Gal apie didesnį atlyginimą? Mažesnius mokesčius? Galingą prabangią mašiną? Geresnę vaikų ateitį? Remontą bute? Pagijimą ar bent palengvėjimą sunkioje ligoje? Apie išrinktąjį arba išrinktąją ir vestuvių pokylį? Gabalėlį dešros pusryčiams? Kelionę į Turkijos kurortus? Įsigytą paklausią specialybę? Išlaikytą egzaminą?..
|
|
Bendravo karitiečiai
|
Grupė Šakių dekanato Caritas savanorių
|
Sausio 27 dieną į Kudirkos Naumiesčio parapijos namus rinkosi Šakių dekanato parapijų klebonai ir Caritas atstovai. Buvo aptarti praėjusiais metais nuveikti darbai ir numatyta artimiausia veikla ateičiai. Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis pirmiausia pakvietė bendrai maldai. Vėliau, plačiai apžvelgęs atjautos ir gailestingumo reikšmę žmogaus gyvenime, pabrėžė, kad iš, atrodytų, mažų darbų gimsta dideli.
|
|
Ko pavydėjo kunigas Česlovas Kavaliauskas?
1994 metų rudenį ėmiau pusiau oficialiai dėstyti hebrajų (ivrito) kalbą Kauno kunigų seminarijoje. Seminarija suteikė patalpas, o už mokslą pinigus mokėjo patys mokiniai. Mokymasis buvo savanoriškas, savotiškas fakultatyvas. Lankyti užsiėmimus (dukart per savaitę) turėjo teisę ir su kunigų seminarija nesusiję asmenys (iš miesto). 1995 metų pavasarį, kai mano mokiniai jau buvo pramokę kalbos tiek, kad galėjo bandyti susikalbėti, sužinojome, kad Elektrėnų ledo rūmuose vyksta ledo ritulio jaunimo turnyras, o jame žaidžia ir Izraelio jaunimo rinktinė. Nutarėme nepraleisti progos praktiškai pritaikyti įgytas kalbos žinias. Į kelionę išsirengėme keturiese: aš ir dar trys mano geriausi mokiniai Kunigų seminarijos vyresniųjų kursų klierikai. Kelionė pasisekė mano mokiniai įsitikino, kad jau pajėgūs kalbėti ivritu, o jų kalba suprantama izraeliečiams. Tad mokytasi ne veltui
Atsisveikinus su užsienio šalies sportininkais, vienas iš mano mokinių pasiūlė: Aplankykime Kaišiadoryse gyvenantį garsų kunigą Česlovą Kavaliauską. Tai labai įdomus, aukšto intelekto žmogus. Prisimenu, kad vienas iš mano mokinių neturėjo laisvo laiko, tad į Kaišiadoris vykome trise. Klierikai puikiausiai žinojo, kur kun. Č. Kavaliauskas gyvena, tad surasti jį nebuvo jokios problemos.
|
|
Šventėms pasibaigus
Štai praėjo ilgai lauktos džiaugsmo šventės kaip dainoj:
Štai praėjo, praskambėjo daugelis metelių
Ir nuūžė nutekėjo kaip sraunūs upeliai!
Nesugrįš jau tos dienelės, kad ir kaip norėsi.
Nematysi, neišvysi, kad ir kaip ilgiesi.
Jau užžėlė tie takeliai, kuriais vaikštinėjau,
Jau pakrypo ir nusviro nameliai gimtieji.
Tik neverki praeities, jos nesigailėki
Josios vaisiais vis džiaugsies, nors žemėj gulėsi.
Drąsiai ženkime pirmyn.
Kliūčių neatbokim, širdis kelkime
Aukštyn, dvasioj nesvyruokim.
Šią dainą mama išmoko Adakavo katalikiškoje mergaičių
žemesniojoje ūkio mokykloje. Jai tuomet buvo 1516 metų, dabar Dievo
apvaizdos dėka aštuoniasdešimt aštuoneri.
|
|
Pasaulinės ligonių dienos minėjimas
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Jau tapo gražia tradicija, kad Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pasitinkant pasaulinę ligonių dieną lanko ligoninėse besigydančius, susitinka su medikais. Vasario 9 dieną Telšių ganytojas su generalvikaru prel. Juozu Šiuriu lankėsi Telšių regioninėje ligoninėje, o vasario 10 dieną Klaipėdos miesto Jūrininkų ligoninėje. Telšių vyskupas J. Boruta SJ, lankydamas palatose besigydančiuosius, drąsino neišsigąsti ligų, sunkumų, o stiprybės semtis iš Kristaus kryžiaus ir Jo meilės mums. Vyskupas priminė, jog ligos patale gulinčiųjų auka ir malda yra labai galinga, tad jis kvietė melstis už artėjantį Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų bei naujus pašaukimus į kunigystę. Abiejose ligoninėse buvo aukojamos šv. Mišios, į jas susirinko ligoniai bei medikai. Sakydamas pamokslą Telšių ganytojas kreipėsi į sergančiuosius primindamas, kad jie aukodami savo negalias ir išbandymus tampa galingi tikėjimo liudytojai. Visi materialūs dalykai, pasiekimai, postai yra laikini, todėl būtina tikinčiam žmogui visas savo viltis sudėti į Kristų tikrąjį gyvenimą, viltį, kuri išsipildo amžinajame gyvenime. Taip pat ganytojas kalbėjo, jog Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus tikslai ir siekiai atnaujinti gyvenimą Kristuje ir tokiu būdu geriau pažinti krikščioniškąjį pašaukimą, o čia didieji pagalbininkai to tikslo siekime yra ligoniai, kurių malda yra tikrai galinga ir kurie atlieka kilnią ir labai svarbią misiją Bažnyčioje.
|
|
|