2012 m. kovo 2 d.    
Nr. 9
(1984)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Prisiminė praeitį ir pagerbė geriausius

Gintarė Martinaitienė

Danutė Baukytė pasakojo
apie tų laikų įvykius

Pirmiausia renginio dalyviai
aplankė Šakių vandentiekio
bokštą, kuriame prieš 60 metų
gimnazistai iškėlė Trispalvę
Dariaus Pavalkio nuotraukos

Gelgaudiškio bendruomenės
centrui „Atgaiva“ skirtą
apdovanojimą už kultūros
tradicijų puoselėjimą atsiėmė
centro pirmininkė Genė Žilinskienė

Vilijos Meškaitienės vadovaujamai
dramos studijai įteiktas
aukščiausias meno mėgėjų
kolektyvų apdovanojimas
„Aukso paukštė“. Jis pirmą
kartą įteiktas mokyklos kolektyvui

Už kultūros savanorystę „Aitvaras“
įteiktas Violetai Simonavičienei

Vasario 16-oji Šakių rajone pasitikta gausybe renginių, skirtų Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. Daugelyje miestelių ir seniūnijų iškilmingai keltos vėliavos, surengti minėjimai, teiktos nominacijos šviesuoliams. Daugelyje seniūnijų iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis. Šakiuose  Lietuvos Trispalvės iškėlimo 60-osios metinės paminėtos prie vandentiekio bokšto.

Trispalvės iškėlimui – 60 metų

Kas be tavęs aš būčiau, Tėvyne? – retoriškai klausė prie vandentiekio bokšto susirinkęs jaunimas. Kas mes būtume, jei neturėtume savo kalbos, papročių, Trispalvės? Kaip mes šiandien vertiname prieš 60 metų gimnazistų įvykdytą užmojį, galbūt avantiūrą, dabar jau tapusią istorija, iškelti virš vandentiekio bokšto Trispalvę? Tuomet grupelė jaunuolių nemąstė apie tykančius pavojus, nes juos siejo bendras laisvės ir lietuvybės troškimas. Ilgai šiam žygiui rengusis gimnazistų grupelė1952 metų vasario 16-ąją savo sumanymą įvykdė.

Renginio metu prisiminimais dalijosi gyva akcijos dalyvė Danutė Baukytė. Ji pasakojo, kaip klasės draugai, ypač Vytautas Tirlikas ir Antanas Karalius, rengėsi žygiui, kaip apsižiūrėjo vandentiekio bokštą, atsispaudė rakto antspaudą, siuvo vėliavą ir žingsnių tikslumu skaičiavo savo maršrutą tikslo link. Nors keliu vaikštinėjo milicininkas, vaikinai savo sumanymo neatsisakė. Nors spyna buvo pakeista ir raktas netiko, jie, atsuktuvu ir replėmis įveikę užraktą, pateko į vandentiekio bokštą, o vėliau, nors pirštai nuo šalčio kibte kibo prie stogo dangos, jie iškėlė vėliavą ir prilipdė lapelius su užrašais, neva, pastatas užminuotas. „Greitai, bet atsargiai naikinome pėdsakus, pakeitėme apavą ir laiku, kaip ir po visų pasivaikščiojimų, grįžome namo. Naktis praėjo ramiai, o ryte išsivedė saugumas“, – draugo rašytą laiško ištrauką citavo D. Baukytė. Dabar iš jų grupelės gyvi likę penki, šeši drąsuoliai iškeliavę į amžinybę.

60-ųjų vėliavos iškėlimo metinių proga kalbėjusi Kudirkos Naumiesčio jaunųjų šaulių kuopos vadovė Ingrida Rindzevičienė susirinkusiųjų teiravosi, ar tokią kartą, kokia esame dabar, norėtų matyti partizanai, politiniai tremtiniai ir kaliniai? Ar pateisinome kovojusiųjų už laisvę lūkesčius? „Manau, kad ne, bet atsakykime į šiuos klausimus kiekvienas sau“, – ragino I. Rindzevičienė. Į susirinkusiuosius eilėmis prabilo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Šakių skyriaus pirmininkas Arvydas Pyragas, sveikinimo žodžius išsakė rajono meras Juozas Bertašius.

Beje, šioje istorinėje vietoje Lietuvos himnas taip ir nebuvo sugiedotas... Jį jau gerokai sumažėjusi minia giedojo prie Šakių rotušės.

Kudirkos Naumiestyje – ne tik nominacijos

Rajone jau tapo tradicija, kad Lietuvos nepriklausomybės dieną neapsieinama tik vėliavų pakėlimu. Ne išimtis ir šie metai. Lukšiuose labiausiai nusipelniusiems buvo teikiamos „Žmogus yra didis“ nominacijos, Šakiuose kultūros šviesuoliams atiteko „Aitvaro“, o Kudirkos Naumiestyje „Varpo“ nominacijos. Džiugu, kad būtent tokią svarbią visai šaliai dieną galime pasidžiaugti ne tik valstybės atkūrimu, bet ir šalia esančių žmonių pasiekimais ir darbais.

Kudirkos Naumiestyje vykusioje „Varpo“ įteikimo šventėje buvo įteiktos keturios nominacijos, o apie kiekvieną iš nominantų sukurtas jį pristatantis video siužetas. Apdovanojimas už pasišventimą darbui, kūrybiškumą ir idėjas įteiktas Julijai Sederevičienei, už kūrybiškumą ir iniciatyvą suburiant Panovių bendruomenę prasmingiems darbams – Bernardinui Petrui Vainiui, už motinišką rūpestį ir atsidavimą šeimynai bei Tarpučių bendruomenei – Genovaitei Dobilevičiūtei. Dar vienas apdovanojimas įteiktas žurnalistui, rašytojui, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos globėjui Algimantui Stanaičiui. Renginio metu pristatytas filmas „Kudirkos Naumiestis. Vasaris. 2012“, kuris susilaukė ypač gero žiūrovų įvertinimo. Filme pateikti ne tik vaizdai, interviu, bet ir pakalbinti vaikai, pateiktas jų požiūris į gyvenamąją vietą. Prie filmo sukūrimo ne vieną dieną plušėjo režisierė Laima Mockevičienė, operatorius Vidas Augulis bei montažo režisierius Arūnas Janulaitis.

„Aitvarai“ – kultūros šviesuoliams

Simboliniai „Aitvarai“ šiais metais nutūpė vienuolikos kultūros šviesuolių ir nevyriausybinių organizacijų namuose. Gelgaudiškio bendruomenės centrui „Atgaiva“ apdovanojimas įteiktas už kultūros tradicijų puoselėjimą. Kauno zanavykų bendrijai, vadovaujamai Reginos Motienės, „Aitvaras“ atiteko už veiklą, garsinančią zanavykų kraštą. Metų tautodailininke išrinkta Aida Plaušinaitienė. Už ištikimybę teatrui apdovanota Rasa Masteikienė, už kultūros savanorystę – Violeta Simonavičienė, už leidybinės ir projektinės veiklos organizavimą – Lina Uždravienė, už jaunimo kūrybinių iniciatyvų puoselėjimą – Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė, už gimtosios kalbos puoselėjimą – Marija Puodžiukaitienė, už bendruomenės telkimą kultūrinei veiklai – Asta Grigaitienė, už literatūrinį bendradarbiavimą – Birutė Danielienė.  Metų kultūros rėmėjais išrinkti Ineta ir Ramūnas Kaunai. Metų kultūros premija įteikta kraštiečiui Antanui Andrijonui, apie kurį esame rašę anksčiau. Renginio pradžioje išskirtinio dėmesio susilaukė „Aukso paukštės“ apdovanojimas, kuris šiais metais atiteko Šakių „Varpo“ gimnazijos dramos studijai, vadovaujamai Vilijos Meškaitienės. Pedagogei apdovanojimą įteikė Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė ir Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė, negailėjusios komplimentų dramos studijos vadovei.

Lukšiuose – „Ne tas yra didis“

Tradiciškai nominacijų teikimo šventę organizuoja ir lukšiečiai. Jie šiais metais įteikė septynias „Ne tas yra didis“ nominacijas. Vladas Kuzinas apdovanotas už Lietuvos vardo tūkstantmečio įamžinimą didingame monumente „Vartai į antrąjį Lietuvos vardo tūkstantmetį“ Lukšių miestelyje. Rimai Bendorienei apdovanojimas atiteko už pilietiškumą Lukšių bendruomenėje, už organizacinį darbą Šv. Juozapo parapijos pastoracinėje taryboje, už aktyvią visuomeninę veiklą moterų bei sporto klubuose. Inesai Bagdanavičienei nominacija įteikta už muzikinę veiklą su jaunimu, už aktyvų dalyvavimą Lukšių kultūriniuose renginiuose bei „Zyplių dvaro“ kapeloje. Tautodailininkas Regimantas Stanaitis apdovanotas už būdingiausių mūsų krašto tautodailės tradicijų, amatų išsaugojimą ir perdavimą, aktyvią veiklą bendruomenėje „Tėviškė“ ir tautodailininkų bendrijoje „Dailius“, Vaidas Miščikas – už aukštus sportinius pasiekimus, garsinant Lukšių miestelio vardą, Romualdas Guzovijus – už nuoširdžią ilgametę muzikinę veiklą Lukšių kultūros centro kapelose, Lukšių V. Grybo gimnazija – už sėkmingą tarptautinio projekto įgyvendinimą „Kartu į ateitį. Vartai į Baltijos šalis“.

Sintautiškiai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną jau antrus metus mini ne teikdami nominacijas, o Beržynų pagrindinėje mokykloje surengdami rajoninę liaudiškų šokių šventę „Saulės vartai“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija