Kultūros zona

2011 metai

Laikas ir žmonės

Drožėjo kūrybos ir ramybės uostelis

Bronius VERTELKA

Medžio drožėjas Vidmantas Zakarka

Vidmantas Zakarka augo Rokiškyje, bet šiandien gyvena  Panemunėlyje, nuo rajono centro nutolusiame per 10 kilometrų. Čia jis sukūrė savo brandžiausius  darbus.

Kaimą Vidmantas pamėgo nuo vaik ystės – jo vasaros bėgo netoli Ragelių. Skatinamas senelio, ėmė drožinėti iš medžio. Baigęs Vilniaus statybos technikumą, vakarais po darbo irgi nepaleisdavo iš rankų peiliuko. Taip gimdavo šaukštai. Žavėjosi burlaiviais, jų papuošimui išdroždavo įvairias figūrėles.

Laikas ir žmonės

Tapyti padėjo malda

Bronius VERTELKA

Apolonija Dimšienė prie savo tapytų paveikslų

Apolonijos Dimšienės tapytų  paveikslų yra Izraelyje, Lenkijoje, Rusijoje. Savo darbus ji eksponavo Kernavėje, ne kartą Širvintose.

Meninių gabumų nestokojanti Apolonija augo Vilniuje, Kauno gatvėje. Nuo mažens domėjosi senųjų pastatų architektūra. Eidama gatve taip įsispoksodavo į jų ornamentus, kad mama imdavo  už rankos timpčioti. Mokslai mokykloje sekėsi, nestokojo bendraamžių dėmesio. Gabią dailei mergaitę prašydavo kažką nupiešti ant knygos ar sąsiuvinio aplankalo. Savo ranka pagyvindavo mokyklos sienlaikraštį. Apolonijos piešinukus, karikatūras spausdino lenkų kalba ėjęs laikraštis. Trejus metus dirbo braižytoja, tačiau tai neteikė malonumo. Matematikos ji nemėgo. Baigusi Vilniaus prekybos technikumą, dirbo maisto prekių žinove. Čia buvo pastebėtas Apolonijos polinkis menui. Prikalbino būti sienlaikraščio dailininke, patikėjo puošti parduotuvių vitrinas.  Pasižymėjo ir kaip floristė. Laukiant svečių parduotuvėje, reikėjo pateikti kažką įsimenančio. Susirado sandėlyje įskilusią  brangią vazą ir prie jos priderino alyvų šaką. Buvo pasakiškas vaizdas.

Laikas ir žmonės

Viktorijos Daniliauskaitės fenomenas: grafika ir objektai

Laimutė Vasiliauskaitė

Viktorija Daniliauskaitė prie vieno iš mylimiausių darbų – objekto Gėlės (2009–2010; drobė, aplikacija, siūlai)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, iki sausio 8 dienos veiks grafikės Viktorijos Daniliauskaitės retrospektyvinė paroda, kurioje rodomi per 30 metų (1981–2011) sukurti jos darbai – lino raižiniai, monotipijos, objektai. Parodos atidarymo metu buvo pristatytas ir apie 200 puslapių jos kūrinių katalogas, kurį išleido taip pat Lietuvos nacionalinis muziejus. Kodėl būtent jis? Kalbant apie Viktorijos savitų darbų tradicijas, simboliką ir raidą, jų temas, nuotaikas, be jokių skrupulų ar niuansų juos priskiriame nacionaliniam palikimui. Pasklaidžius ir paskaičius storą svarbiausių išvardytų jos darbų albumą-katalogą, kur, be taupaus gyvenimo ir kūrybos aprašymo, daugiausia vietos užima patys darbai, gausus sąrašas jos kūrybos (grafikos, ekslibrisų, objektų, iliustruotų, apipavidalintų ar sudarytų knygų), ilgiausias sąrašas dalyvavimo įvairiose parodose, pleneruose, taip pat ir apdovanojimų (daugiausia diplomai, premijos: tarptautinis ir Lietuvos įvertinimas, kelios stipendijos), keista, kad jai dar nepaskirta Nacionalinė premija...

Laikas ir žmonės

Senjorių kūrybinės svajonės išsipildė

Jolanta RAČAITĖ

Parodos autores Vidutę Rugienienę ir Reginą Svotelienę pristato jų bičiulė Lidija Kulikauskienė (moterys susibičiuliavo belankydamos Trečiojo amžiaus universitetą)

Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos parodų salėje neseniai buvo pristatyta dviejų autorių – Reginos Svotelienės ir Vidutės Rugienienės – kūrybos paroda. R. Svotelienė eksponuoja tapybos darbus, V. Rugienienė – kompozicijas iš odos ir savo kūrybos lėles.

Abiejų autorių kūrybinėse biografijose (nors darbų braižas ir visiškai nepanašus) apstu paralelių. Abi moterys turi įgimtą polinkį ir gabumų menui, visą gyvenimą jautė trauką kūrybai, tačiau visiškai atsiverti jų kūrybiniam pradui galimybės atsirado sulaukus garbaus senjorių statuso. Tas daugelį bauginantis amžiaus tarpsnis įgimtą kūrybinį pradą bei neskurdų dvasinį pasaulį turinčioms moterims tapo nauja pradžia. Galimybė realizuoti save, pagaliau pasiduoti nenumaldomam sielos šauksmui padėjo pajusti pilnatvę. Tai supranti pabendravęs su abiem kūrėjomis.

Naujienų vaivorykštė

Kunigo Antano Miluko premijos laureatė

Dalia Švetkauskaitė

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas ir kun. A. Miluko literatūrinių premijų fondo įgaliotinė Lietuvoje Dalia Milukaitė-Buragienė nominantei įteikė diplomą, piniginę premiją bei krištolinį Angelą

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė druskininkietė Alvyra Grėbliūnienė gruodį galėtų pažymėti baltu akmenėliu. Paskutinį šių metų mėnesį ji atšventė savo jubiliejinį 65-ąjį gimtadienį, išleido naują poezijos knygą ,,Jausmų sode“, tapo kunigo Antano Miluko premijos laureate.

Nominantei įteiktas krištolinis Angelas

Kaune gruodžio mėnesį vykusiame Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narių susirinkime buvo paskelbta Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinų kavalieriaus, Amerikos lietuvių švietėjo, lietuviškų knygų autoriaus, redaktoriaus, leidėjo ir platintojo kunigo Antano Miluko (1871–1943) atminimo literatūrinės premijos laureatė – Alvyra Grėbliūnienė. Šis vardas jai suteiktas už krikščioniškąsias gyvenimo ir kūrybos nuostatas Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos veiklos nušvietimą periodikoje bei sakralinės poezijos rinkinį ,,Jausmų sode“ (2011).

Naujienų vaivorykštė

Pyragas iš kruopelių

Bronius VERTELKA

Knygos sudarytoją Eleną Klingienę sveikina Karsakiškio klebonas kun. Egidijus Vijeikis Autoriaus nuotraukos

Gruodžio 15-ąją Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko solidžios knygos – „Tarp Žaliosios ir Lėvens. Karsakiškis“ – pristatymas. Knygą sudarė buvusi ilgametė Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos mokytoja ir mokyklos kraštotyros muziejaus vadovė Elena Klingienė. Kruopštų savo darbą ji skyrė dukart Karsakiškyje dirbusio kunigo, poeto Antano Strazdo ir kraštotyrininko, mokytojo Prano Tamošiūno atminimui (birželio 16-ąją jam būtų sukakę 100 metų).

Naujienų vaivorykštė

Dzūkai – apie dzūkus

Benjaminas ŽULYS

Lietuvoje veikia įvairių etnografinių regionų bendruomenės – zanavykų, žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių, dzūkų ir kitos – su savo tarmėmis, papročiais, tradicijomis, netgi būdo bruožais. Nemažai šių bendruomenių narių, gyvenusių kituose regionuose, dabar gyvena Kaune, kone pačiame respublikos centre. Aktyvesnieji mieste yra subūrę savo bendrijas, kurių nariai savo lėšomis ar šiek tiek paremiami geradarių, renkasi į savo susibūrimus, iškylauja, turiningai leidžia laisvalaikį.

Naujienų vaivorykštė

Kovose nepalūžo

Benjaminas ŽULYS

„Žaliosios“ partizanų rinktinės vado Izidoriaus Pucevičiaus dukra Aldona ir jos vyras prof. Leonas Gudaitis prie tėvo ir uošvio portreto Gretos PETRUŠKEVIČIŪTĖS nuotrauka

Rinktinės vadas

Už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvo daug mūsų tautos patriotų. Vienas tokių buvo radviliškietis, Nepriklausomos Lietuvos kapitonas, sovietų okupacijos metais partizanų „Žaliosios“ rinktinės vadas Izidorius Pucevičius-Radvila. Šiomis dienomis nuo jo gimimo sukako 110 metų. Ta proga Kauno Kunigaikščio Vytauto Didžiojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje už jo sielą buvo aukotos šv. Mišios. Po to greta esančiame Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje įvyko atminimo popietė. Joje dalyvavo I. Pucevičiaus dukra Aldona, jos vyras profesorius Leonas Gudaitis, poetas, kažkada regėjęs šį Lietuvos karininką, nūnai pensininkas Povilas Šernas, žmona Aldona, krepšinio veteranas Gediminas Budnikas, muzikos pedagogė Danutė Žiedelienė, muziejaus šeimininkas Alfas Pakėnas, kiti svečiai.

Naujienų vaivorykštė

Mirė Baranauskų giminės ainis

Baranauskų giminės ainis, literatas, poetas ir prozininkas, gimtojo krašto patriotas, veiklus literatų klubo „Marčiupys“ narys Aleksandras NavickasNuotrauka iš Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos archyvo

Šiems metams besibaigiant, Anykščių krašto kultūros bendruomenė, anykštėnai literatai patyrė skaudžią netektį. Gruodžio 19 dieną, baigdamas 83-uosius metus, Anykščiuose mirė Baranauskų giminės ainis, literatas, poetas ir prozininkas, gimtojo krašto patriotas, veiklus literatų klubo „Marčiupys“ narys Aleksandras Navickas (1928–2011).

Poeto ir vyskupo Antano Baranausko sesers Rozalijos Zlatkuvienės proanūkis Aleksandras (save vadindavęs tiesiog Aleksu) gimė per pačias Šv. Kalėdas ir vaikystę praleido Pavartyčiuose (Radviliškio r.). Nuo mažens jis žinojo ir brangino savo kilmę, jautė prigimtinį potraukį skaityti ir kurti. Tačiau likimas buvo negailestingas, palikęs jį našlaičiu be tėvo, o galiausiai – ir be pokario metais išdraskytos gimtinės. Sunki vaikystė ir jaunystė, nuolatinis rūpestis dėl duonos kasdieninės kąsnio, nuolatiniai nepritekliai ilgam užkirto kelius į kūrybos pasaulį.

Skaitykla

Kada kilnūs siekiai nesulaukia pritarimo

Vytautas Guliokas

Rutos Sepetys romano „Tarp pilkų debesų“ viršelis

Taip sutapo, kad Lietuvoje 2011 metus paskelbus Laisvės kovų ir netekčių metais, šalies knygynuose pasirodė JAV gyvenančios lietuvių kilmės autorės Rutos Sepetys knyga „Tarp pilkųjų debesų“ apie mūsų piliečių šeimų masinę tremtį 1941 m. birželio 14 d., kurios 70 metų sukakties minėjimas tapo vienu iš pagrindų suteikti šiems metams minėtą pavadinimą. Ši R. Sepetys knyga ne tik papildė mūsų šalies viduje vykusius renginius bei publikacijas, prisimenant 1941 metų tremties įvykius ir jų pasekmes, bet ir šią žinią paskelbė plačiai pasaulio visuomenei. Knygoje autorė pasakoja apie vienos šeimos ir tremties vagono bendrakeleivių likimus, kurių, apgyvendintų Altajaus platybėse, nepaliko ramybėje ir netrukus po sunkiai suvokiamos varginančios kelionės perkėlė į Užpoliarę prie Laptevų jūros. Šiais metais kovo mėnesį, Niujorko „Philomen Books“ leidykloje, leidžiančioje literatūrą jaunimui, pirmą kartą buvo išleista ši knyga anglų kalba „Between Shades of Grey“. Per stebėtinai trumpą laiką ji išversta į 24 užsienio kalbas ir išleista 29 šalyse – ne tik Europos valstybėse, bet ir Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Taivane, Australijoje ir kitose šalyse. Anglijoje knyga išleista dviem variantais: jaunimui ir suaugusiems (skirtingais viršeliais). Šiuo metu JAV taip pat ruošiama spaudai vyresnio amžiaus skaitytojams. Pagal laikraščio „New York Times“ statistiką, dvi savaites iš eilės „Tarp pilkų debesų“ buvo pirmame dešimtuke tarp geriausiai perkamų knygų (aštunta ir devinta vietos). Lapkričio mėnesį Prancūzijos literatūros žurnalas „LIRE“ šią knygą paskelbė geriausiu jauniems žmonėms skirtu romanu 2011 metais. R. Sepetys, priimdama šį apdovanojimą, pasidžiaugė: „Toks Lietuvos ir Baltijos šalių istorijos pripažinimas reiškia, kad nepamiršome tų, kurie kentėjo nuo Stalino“.

Skaitykla

Knyga apie didį lietuvį

Bronius VERTELKA

Autografus knygoje palieka panevėžietė mokytoja Lionė Lapinskienė (dešinėje) ir prof. hum. m. dr. Giedrė Čepaitienė

Gruodžio 15-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko mokslo šaltinių knygos „Atsiminimai apie Joną Jablonskį“ sutiktuvės. Knygoje pateikiama daugiau nei šimtas tekstų – J. Jablonskio artimųjų, bičiulių ir bendražygių, mokinių ir studentų atsiminimų, kuriuose atskleidžiamas sudėtingas kalbininko gyvenimas Lietuvoje ir svetimuose kraštuose.