Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Naujoji evangelizacija šiemetinės Gavėnios kontekste

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Timotis Dolanas pristatė Šventajam Tėvui savo motiną Širli, atvykusią į Romą pasveikinti sūnaus, paskirto į Kardinolų kolegiją

Grįžęs į Niujorką kardinolas Timotis Dolanas prasidedant Gavėniai dalino maisto produktus miesto vargšams

Po kardinoliškų insignijų priėmimo iš popiežiaus Benedikto XVI rankų Niujorko arkivyskupas Timotis Dovanas sveikinasi su kitais naujaisiais Kardinolų kolegijos nariais

Kardinolas Timotis Dolanas turi didelį populiarumą ir dažnai kalbinamas žurnalistų

Niujorko arkivyskupas Timotis Dolanas bendrauja su jį į Romą atlydėjusiais dvasininkais ir tikinčiaisiais

Kardinolas Timotis Dolanas

Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas sveikina tarnyboje esančius ugniagesius

„Miestų misijos“ projektas

Šiemetinė Gavėnia tarptautiniu bažnytiniu mastu ypatinga tuo, kad laukiant popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų ir rudenį prasidėsiančių Tikėjimo metų, kaip tik šiuo liturginiu laikotarpiu dvylikoje Europos didelių diecezijų yra vykdomas „Miestų misijos“ („Metropolitan mission“) evangelizacinis projektas. Tai 2010 metais įsteigtos Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos parengta programa, skatinanti tikėjimo atnaujinimą tradiciškai krikščioniškose šalyse, patiriančiose žymią sekuliarizacijos plėtrą visuomenėje. 2012 metų „Miestų misijos“ projekte dalyvauja Barselonos, Briuselio, Budapešto, Frankfurto, Lisabonos, Liverpulio, Paryžiaus, Turino, Varšuvos, Vienos ir Zagrebo arkivyskupijos. Programą sėkmingai įgyvendinus (entuziazmas yra tikrai didelis), kaip teigia Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas (Salvatorė) Fizikela, evangelizacinis projektas 2012 metais bus išplėstas į 72 Europos miestus, kartu įtraukiant Jungtines Amerikos Valstijas ir kitus sekuliarizuotus pasaulio regionus. Pagal „Miestų misijos“ pastoracinį planą, apie kurį naujosios Šventojo Sosto dikasterijos vadovas yra rašęs Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ skelbtose publikacijose bei daug kartų yra kalbėjęs lankydamasis įvairiose kontinento šalyse, simboliniu jo įgyvendinimo centru turi būti metropolijos katedra su pačiu ordinaru priešakyje.

Akcijos metu kaip tik pirmiausia katedroje turi vykti nuolatinis Evangelijų maldingas skaitymas ir apmąstymas, o vyskupas vadovauja katechetiniams užsiėmimams, kuriuose klausytojai suskirstyti į tris esmines grupes: jaunus žmones, šeimas ir katechumenus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Susitaikymo sakramento celebravimui su individualios išpažinties atlikimo skatinimu. Siekiama, kad tikėjimo atgaivos liudijimas būtų įprasminamas artimo meilės darbais, krikščionių socialinėmis bei gyvybės gynimo iniciatyvomis. Kultūrinio dvasingumo ugdymui taip pat raginama plačiau supažindinti su istoriniais Bažnyčios tėvų, pavyzdžiui, šv. Augustino „Išpažinimų“, tekstais.

Anot arkivyskupo R. Fizikelos, savo išskirtine liturgine reikšme būtent „Gavėnios metas suteikia tarsi Apvaizdos duotą progą“ šiai naujojo evangelizavimo iniciatyvai, nes kaip tik Gavėnios metu iškeliama Dievo Žodžio skaitymo, katechetinių užsiėmimų, Atgailos sakramento šventimo ir artimo meilės darbų reikšmė. Nors „Miestų misijoje“ ypatingą simbolinę svarbą turi katedra ir paties vyskupo vadovaujantis dalyvavimas, tačiau pagal bendrą intenciją ši evangelizacinė programa yra išskleidžiama į diecezijos dekanatų bei parapijų bendruomenes visoje jos teritorijoje. Svarbiausia pasiekti visus – ir tuos, kurie išsaugojo tikėjimą, bet turi sąmoningumo stygių gyventi pagal jo reikalavimus; ir tuos, kurie nutolo nuo tikėjimo, bet atviri Jėzaus Kristaus asmens patrauklumui ir per susitikimą su Juo gali sugrįžti į savo Bažnyčią.

Briuselio ir Liverpulio pavyzdžiai

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė informacinių pranešimų apie minėtų dvylikos metropolinių diecezijų planus įgyvendinant „Miestų misijos“ evangelizacinį projektą. Štai Briuselio arkivyskupijoje už šių darbų koordinavimą atsakingas vyskupas augziliaras Žanas Kokrolsas duotame interviu JAV katalikų žinių agentūrai CAN pasakojo, kad Belgijos sostinėje ši programa pavadinta „Metropolis 2012 – Atsivertimo keliai“. Organizatoriai planuoja, kad per pastoracinės programos renginius, kurie vyks nuo vasario 22 iki balandžio 15 dienos (Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio), bus stengiamasi sukurti sąlygas „kiekvienam sąmoningiau suvokti, ką reiškia būti krikščioniu“. Briuselio arkivyskupijos Šventųjų Mykolo ir Gudulos katedroje vyks penkios savaitinės liudijimų popietės „Atsivertimo kelių“ tema. Susitikimuose bus skaitomi ir apmąstomi šv. Augustino „Išpažinimai“, dalyvaujant žymiems Belgijos asmenims.

Verbų sekmadienį penkiolika Briuselio bažnyčių visą dieną kviečia apsilankyti visus, norinčius prie kavos puodelio užduoti dvasininkams dominančius klausimus apie tikėjimą. Taip pat tą dieną vyks išplėstinis išpažinčių klausymas, ir daugybė žmonių galės švęsti Atgailos sakramentą, kurio praktikavimas sekuliarizuotoje visuomenėje dabar yra gerokai apleistas.

Didįjį penktadienį, balandžio 6-ąją, Briuselio senamiesčio istorinėje Dievo Motinos bazilikoje visą dieną bus skaitoma šv. Morkaus Evangelija. Apeigų vaizdus bus galima stebėti aplinkinėse gatvėse didžiuliuose ekranuose, todėl dalyvių skaičius bus žymiai didesnis. Tarpus tarp skaitomų Evangelizacijos tekstų ir eilučių užpildys bažnyčioje atliekami klasikinės muzikos kūriniai. Pastoracinio projekto „Miestų misija“ įgyvendinimo laiku Briuselio arkivyskupas Andrė Žozefas Peonaras kartu su savo pagalbininku vyskupu Ž. Kokrolsu lankysis įvairiose diecezijos parapijose, kur vyks mokymo apie katalikų tikėjimą susitikimai bei kiti renginiai.

Apie Liverpulyje vyksiančių naujosios evangelizacijos renginių uždavinius duotame interviu „Vatikano Radijui“ papasakojo diecezinės programos koordinatorius monsinjoras Piteris Flytvudas. Šis dvasininkas, besidarbuojantis miesto Šv. Juozapo parapijos klebonu, sakė, kad Liverpulis parinktas misijų projektui, kadangi turi didžiausią katalikų susitelkimą Anglijoje (šioje šalyje vyrauja anglikonai, o katalikai sudaro apie 15 proc. tikinčiųjų, Liverpulyje beveik ketvirtadalį). Dėl sekuliarizacijos dalyvavimas šventadienių Eucharistijos šventime yra labai sumažėjęs, todėl „evangelizaciją, kuri buvo vykdoma prieš daugelį amžių, praktiškai reikia įgyvendinti iš naujo“, – sakė monsinjoras P. Flytvudas. Žinoma, jos turinys nepasikeitė – „mes liekame ištikimi Bažnyčiai, Evangelijai ir Jėzaus asmeniui“, tačiau veikla turi būti kaip Gerojo Ganytojo, kuris stengiasi surasti ir grąžinti iš kaimenės pasitraukusias avis ir tai daryti „įtikinamu būdu“.

Aiškinant Liverpulio arkivyskupo Patriko Kelio parinktą naujosios evangelizacijos renginių Gavėnios metu temą „Piligriminė kelionė ir pokalbiai“, pabrėžta, kad remtasi Evangelijoje atpasakotu Jėzaus pokalbiu su samariete moterimi prie šulinio (plg. Jn 4, 7–41). „Šis pokalbis įgalino ją pradėti gyvenimą iš naujo, vertinant tikėjimą, pamaldumą ir skelbiant, kad Jėzus iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“, – pabrėžė Liverpulio ordinaras spaudai pristatytos misijų programos įžangoje. Pats arkivyskupas P. Kelis kiekvieną Gavėnios sekmadienio vakarą Liverpulio metropolinėje Kristaus Karaliaus katedroje vadovaus Mišparams, o šeštadienio vakarais – meditaciniam maldos budėjimui. Tuomet taip pat vyks Švč. Sakramento adoravimas ir išplėstinis išpažinčių klausymas. Tarp kitų Gavėnios meto renginių numatomas Kryžiaus kelio celebravimas kovo 31 dieną, Verbų sekmadienio išvakarėse, pagal arkivyskupo P. Kelio parengtus mąstymus. Ganytojas taip pat lankysis diecezijos parapijose, kur praves evangelizacinius pokalbius, Šventojo Rašto skaitinių apmąstymus, vadovaus teminėms pamaldoms.

Kardinolo T. Dolano įžvalgos

Apie „Miestų misijos“ bei kitas evangelizacines iniciatyvas artėjant Tikėjimo metams bei jiems prasidėjus Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas R. Fizikela kalbėjo vasario 18 dieną Vatikane vykusiame pasaulio kardinolų susitikime, kurį Šventasis Tėvas surengė 22 naujų Kardinolų kolegijos narių paskyrimo iškilmingos konsistorijos išvakarėse. Susitikime, svarsčiusiame klausimą „Evangelijos skelbimas šiandien: nuo misijos ad gentes iki naujosios evangelizacijos“, pagrindinį pranešimą skaitė Jungtinių Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas Timotis Dolanas – vienas iš naujųjų kardinoliškąsias insignijas iš popiežiaus Benedikto XVI rankų priėmusių Bažnyčios hierarchų. Gerai parengtame teoriniame ir praktiniame pranešime dėl savo autoriteto pramintas „Amerikos popiežiumi“ kardinolas T. Dolanas fundamentaliai apžvelgė nuo Vatikano II Susirinkimo vykusią Bažnyčios misijos ir evangelizavimo sampratų raidą ir pristatė kelis esminius naujosios evangelizacijos uždavinio elementus. Jis priminė, kad Vatikano II Susirinkimo, kurio sušaukimo 50-ųjų metinių proga kaip tik ir skelbiami Tikėjimo metai, dokumentuose „naujosios evangelizacijos“ samprata kol kas dar neformuluojama. Ten tradiciškai patvirtinama Bažnyčios misija ad gentes, tai yra kalbama apie misionierius, siunčiamus į šalis ir tautas, dar nieko „negirdėjusias apie vardą To, kurio visi esame išgelbėti“, tai yra siunčiamus skelbti Jėzaus. Kita vertus, Susirinkimo dokumentuose taip pat pabrėžiama, jog visi krikščionys negali nusišalinti nuo pareigos liudyti Jėzų ir Jo kvietimo tai daryti savo kasdieniu gyvenimu. Susirinkimo konstitucijoje „Lumen Gentium“ ir „Gaudium et Spes“ pateikiamas supratimas, kad visa Bažnyčia savo esme vykdo misijų veiklą ir kiekvienas krikščionis per krikštą, sutvirtinimą ir Eucharistiją turi būti evangelizatorius.

Taigi po Vatikano II Susirinkimo misijų veikla tapo antrinė kiekvienos vietinės bažnyčios gyvenime ir nepriklausoma nuo sukauptų krikščioniškų tradicijų senumo. Šiame misijos kontekste pokytis įvyko ne tik geografine, bet ir teologine prasme, kadangi evangelizacijos objektu tapo ne tik dar netikintys žmonės, bet ir krikštyti tikintieji, kurie nutolo nuo Bažnyčios. Tiesa, kai kas pradėjo abejoti dėl tokių pasikeitimų evangelizacijos koncepcijoje, kad tokiu būdu nesumažėtų dėmesys tradicinei misijai ad gentes, nukreiptai į tautas, dar nepažinusias Jėzaus mokymo. Tačiau, anot kardinolo T. Dolano, negali būti prieštaravimo tarp misijos ad gentes ir naujosios evangelizacijos, nes čia kalbama ne apie „arba“, bet apie „irgi“. Iš tikrųjų „naujoji evangelizacija ugdo entuziastingus misionierius, bet ir tie, kurie darbuojasi misijose ad gentes, patys turi būti iš naujo evangelizuojami“, – aiškino Niujorko arkivyskupas.

Jis pastebėjo, kad palaimintasis Jonas Paulius II, išplėtojęs „naujosios evangelizacijos“ sampratą (pirmą kartą ji buvo panaudota jo 1981 metų enciklikoje „Redemptoris Missio“), aiškino, kad reikia reevangelizuoti supasaulėjusias kultūras, kurios „kažkada yra buvusios evangelinių vertybių nešėjos“. Naujojoje evangelizacijoje priimamas Jėzaus kvietimas „į širdies atsivertimą ne tik ad extra, bet ir ad uintra“, evangelizuojant tikinčiuosius ir kultūras, kuriose „Evangelijos druska jau prarado savo sūrumą“. Gyvenant aplinkoje, kaip yra perspėjęs popiežius Benediktas XVI, kurioje kultūriniai vaizdiniai primeta praktinį Dievo neigimą, sekuliarizmas žaloja patį Bažnyčios gyvenimą, netgi ganytojams tampa pavojingos dvasinio paviršutiniškumo ir savanaudiškumo tendencijos, jau nekalbant apie neigiamą įtaką tikinčiųjų mentalitetui ir gyvenimo būdui. Štai kodėl išsiplėtojęs sekuliarizmas Europoje ir netgi Afrikoje (tai pripažino šio žemyno hierarchai 2009 metais vykusiame Vyskupų Sinode) skatina Bažnyčią vystyti kūrybingą ir veiksmingą naujojo evangelizavimo strategiją.

Kūrybingos strategijos bruožai

Aptardamas kai kuriuos šios strategijos esminius bruožus, kardinolas T. Dolanas pirmiausia pabrėžė būtinumą palaikyti gyvą Dievo troškimą. Juk nepaisant išsiplėtojusio sekuliarizmo net ir tose srityse, kurios dabar paprastai identifikuojamos kaip materialistinės (žiniasklaida, pramogos, verslas, politika, menas, literatūra) išlieka „neginčytinas atvirumas tam, kas dieviška“. Tai pasakytina ir apie daugelį intelektualų, kurie save laiko agnostikais ar net ateistais ir nenori pasiduoti evangelizacijai, bijodami prarasti savo laisvę, kaip jie ją supranta. Tačiau ir šių asmenų širdyse yra amžinybės troškimo kibirkštis, todėl Bažnyčia jų atžvilgiu turi išlaikyti savos rūšies „pagonių kiemą“, kuriame jie galėtų remtis Dievu Kūrėju dar nepažindami šio slėpinio, turėdami viltį priimti apreiškimo malonę.

Antrasis bruožas yra stiprus pasitikėjimas ir ryžtas įgyvendinant sakralinį naujosios evangelizacijos uždavinį vadovaujantis žinoma biblijine nuostata: „Nebijokite“. Kita vertus, reikia vengti perdėto ir arogantiško triumfalizmo, nuo kurio turi saugoti, kaip teigė popiežius Paulius VI, įsitikinimas, jog pati Bažnyčia pirmiausia turi būti evangelizuojama, kad ji turi „gilų vidinio atsivertimo poreikį“. Tai pasiekti turi padėti trečiasis naujosios evangelizacijos aspektas – supratimas, jog efektyvi misija yra įmanoma tik esant asmeniniam ryšiui, draugystei su Jėzumi. Tai yra mūsų tikėjimo šaknys ir kelias į šventumą. Pagaliau ir evangelizuojama ne dėl doktrinos, bet siekiant pažinti, mylėti ir tarnauti Išganytojui.

Ketvirtasis svarbus naujojo evangelizavimo strategijos dėmuo yra katechetinių pastangų atnaujinimas. Kardinolas T. Dolanas priminė, kad būsimasis Tikėjimo metų šventimas sutampa ne tik su minėtuoju Vatikano II Susirinkimo jubiliejumi, bet ir su Katalikų Bažnyčios katekizmo paskelbimo 20-osiomis metinėmis. „Naujoji evangelizacija yra neatidėliotina, kadangi sekuliarizmas daugelyje vietų nuslopino tikėjimo sėklą. Bet liūdna yra tai, kad tas nuslopinimas tapo lengvai pasiekiamu, nes daugelis tikinčiųjų (dėl katechetinių žinių stokos) daugiau nebepažįsta krikščioniškosios Tiesos nešamos išminties, grožio ir darnumo“, – paminėjo Niujorko arkivyskupas.

Jis nurodė teisingą žymaus XIX amžiaus teologo palaimintojo Džono Nuimeno perspėjimą, kad išsamių žinių apie tikėjimą stygius sukelia „pavojingą liberalizmą religijoje“, kadangi į tikėjimą tada žvelgiama ne kaip į objektyvią tiesą, bet tik kaip į kažkokį sentimentą, emocijas ar tiesiog „skonį“, todėl ir visoje Bažnyčios veikloje reikia matyti pirmiausia evangelizacinius ir katechetinius uždavinius: neapsiribojant institucinių rėmų „sekliais vandenimis“ yra svarbu „nerti gilyn“ misijų žūklėje. Reikia iš naujo suvokti ir pačią Bažnyčią, kuri, kaip mokė palaimintasis Jonas Paulius II, ne „turi misiją“, tarsi ji būtų tik vienas iš jos atliekamų darbų, bet ji pati yra misija, ir kiekvienas Bažnyčios narys, „kiekvienas iš mūsų, kuris pripažįsta Jėzų, kaip Viešpatį ir Išganytoją, turi save vertinti pagal dalyvavimo šioje misijoje efektyvumą“, – aiškino kardinolas T. Dolanas.

Galiausiai jis priminė šiandienos misionieriui būtinus veiklos ir asmenybės bruožus. Pirmiausia tai turi būti „džiaugsmo žmogus“, kadangi „naujoji evangelizacija turi būti atliekama su šypsena, o ne susiraukus“, nes džiaugsmas yra neatskiriamas Dievo buvimo ženklas. Antra, evangelizuoti reikia su meile, tai paliudijant labdaringa veikla vargšų ir kenčiančiųjų atžvilgiu. Pats kardinolas T. Dolanas, sugrįžęs į Niujorką iš konsistorijos Romoje (tai buvo Gavėnios pradžia, Pelenų trečiadienis), iš pat ryto prisipirkęs maisto produktų, su pagalbininkais išėjo į miesto gatves juos dalinti benamiams. Ir trečia naujųjų laikų misionierių savybė, ateinanti iš amžių glūdumos, – pasirengimas aukščiausiam tikėjimo liudijimui, kankinystei iki kraujo praliejimo. Šiandien pasaulyje, kuriame yra gausu krikščionių persekiojimo, Bažnyčia aprauda jų netektį, bet kartu su pasididžiavimu skelbia šių kankinių liudijimą, nes herojiškas pavyzdys daugelį sugrąžina į tikėjimą su įpareigojančia ištikimybe jam.

© 2012 „XXI amžius“