|
Sąmokslo teorijos...
Linas ŠALNA
To, kas prasidėjo, tiksliau, įsiplieskė, vasario pradžioje, negalėjo numanyti net genialiausi sąmokslo teorijų kūrėjai. Vasario 8-ąją vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu ir paaiškino tokio sprendimo priežastį: V. Giržadas antrą kartą buvo tirtas poligrafu ir tas patvrtino jo kaltę. Taigi viskas prasidėjo nuo nelabai patikimo ir teisėto būdo atleisti FNTT vadovo pavaduotoją: kaip priemonė užsipulti pareigūną buvo panaudotas poligrafas (vadinamasis melo detektorius), kuris galėtų būti naudojamas tik kriminaliniams nusikaltimams išaiškinti, beje, tik kaip pagalbinė priemonė. Mūsų valstybėje jis buvo panaudotas kaip pagrindinė priemonė atskleisti nusikaltimą. V. Giržadas sakė, kad jo patikrinimo melo detektoriumi rezultatai nebuvo vienareikšmiški, betgi pats savo tyrimą vertino teigiamai asmuo, reaguodamas į tam tikrus klausimus, tik parodo, kad jie jam rūpi. Kai asmuo yra kaltinamas beveik trečią mėnesį, kad kažką atliko, ko neatliko, automatiškai ir yra tam tikri rezultatai, buvo įsitikinęs FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Grėsmė FNTT vadovams iškilo po to, kai atsirado įtarimų, jog iš šios tarnybos lapkričio mėnesį nutekėjo informacija apie Lietuvos banko ir Vyriausybės planus nacionalizuoti banką Snoras. Kilo klausimas, kas vis dėlto pasitarimo Generalinėje prokuratūroje informaciją nutekino Lietuvos rytui, dėl ko iš šio banko per dieną dingo apie 200 mln. litų. V. Giržadas, dalyvavęs 2011 m. lapkričio 14 d. pasitarime Generalinėje prokuratūroje dėl Snoro, sakė, kad Lietuvos ryte cituoti neįvardinto pareigūno žodžiai labai panašūs į tuos, kuriuos pasitarime išsakė jis pats, tačiau taip esą kiti asmenys tendencingai žiniasklaidai perdavė jo žodžius. Iš FNTT buvome dviese ir dalyvavo keturi prokurorai. Tame pasitarime teko išsakyti nuomonę, kuri ne visiškai, sakykim, sutapo su generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio nuomone. Jau vakare ta nuomonė buvo įvardinta kaip didelis pesimizmas dėl tyrimo perspektyvų, dėl atliekamų veiksmų galimumo ir dėl procesinių prievartos priemonių. Po to dviese su direktoriumi prognozavome iškart, kad bus šitie veiksmai, t. y. iš tų pokalbių, iš aukščiausių valstybės vadovų atsiliepimų apie tą pasitarimą mes supratome, kad būsime apkaltinti visomis nesėkmėmis ir nelaimėmis, taip apie garsųjį pasitarimą atvirai pasakojo V. Giržadas.
Įtarimas krito ant abiejų FNTT vadovų tiek FNTT direktorius V. Gailius, tiek jo pavaduotojas V. Giržadas melo detektoriumi buvo tikrinti keletą kartų. Aišku, poligrafo pasiekimais jau vėliau gyrėsi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, esą jo parodymai buvo patikimas pagrindas atleisti FNTT vadovus. Be to, pats ministras R. Palaitis, atskleisdamas informaciją apie patikrinimo poligrafu rezultatus, galimai pažeidė įstatymą. V. Gailius sakė, kad FNTT direktoriaus pavaduotoją iš darbo galima atleisti tiktai tuo atveju, jeigu yra to pareigūno prašymas arba jisai pažeidė statutą. Kadangi V. Gailius savo pavaduotojo neatleido, tai yra pareiškė juo pasitikintis, jau kitą dieną ministras pareiškė nepasitikėjimą ir V. Gailiumi, ministro nurodymu tuoj pat buvo atliktas patikrinimas dėl FNTT direktoriaus ir jo pavaduotojo galimybės dirbti su slapta informacija. Susidarė grėsminga situacija abu vadovai tokiu atveju turi trauktis iš pareigų kaip nepatikimi. Abu FNTT vadovai prieš pat Vasario 16-osios šventę buvo atleisti.
Kita svarbi priemonė, kaip netrukus paaiškėjo, buvo VSD pažyma (spravka), kurios reikšmę vis geriau supranta mūsų visuomenė. V. Giržadas skundėsi, kad jis metamas iš tarnybos, esą, nepelnytai klijuojant jam valstybės paslapčių išdaviko etiketę. Jis teigė neturėjęs galimybės susipažinti su saugumiečių raštais, kuriais remdamasis R. Palaitis jį ir V. Gailių meta iš darbo. R. Palaitis tvirtino siūlymą iš FNTT vadovų atimti galimybę dirbti su slapta informacija gavęs iš VSD. Tokią pažymą esą gavo ir aukščiausieji valstybės vadovai. Tačiau nei premjeras A. Kubilius, nei Seimo pirmininkė I. Degutienė kartojo nematę jokios informacijos, kuri leistų manyti, jog V. Gailius negali dirbti su slapta informacija. Tiesa, apie V. Giržadą premjeras neužsiminė. Tokios pažymos negavo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Iš pareigų šalinami FNTT vadovai, išgirdę apie ministro sprendimą juos atleisti, pareiškė, jog jų vadovaujama tarnyba tyrė partijų rėmėjus, susižėrusius dideles pinigų sumas viešuosiuose pirkimuose (apie 2 mlrd. litų) ir paaiškėjo, kad nemaža šių pinigų dalis numatyta panaudoti Seimo rinkimams, formuojant konkrečias politines jėgas. Paaiškėjo, kad ministro R. Palaičio partiją, Liberalų ir centro sąjungą, finansiškai parėmusios įmonės nuo 2008 metų rudens laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 2 mlrd. Lt. V. Giržado teigimu, egzistuoja kritinė masė asmenų, kurie suinteresuoti FNTT vadovybės nuvertimu. Ir ministras yra vienas iš nedaugelio, kuris yra, mano nuomone, tiktai mažas sraigtelis, sakė atleistasis pareigūnas..
FNTT vadovų kaltės tyrimo ir jų atleidimo byla suskaldė politikus. Netrukus įvyko pirmasis susikibimas, tarp koalicijos partnerių. Kadangi premjeras A. Kubilius neišreiškė savo pritarimo ministro R. Palaičio pozicijai, sakydamas, kad pasitiki FNTT, ir pabrėždamas, kad galimus pareigūnų nusižengimus turi išsiaiškinti teismas, pasipylė priekaištai iš ministrą delegavusios liberalcentristų partijos pusės. Įsižeidęs ministras sakė, kad jo išreikštas nepasitikėjimas FNTT vadovybe ne politikavimas, o bandymas siekti tų pačių tikslų, kuriuos deklaruoja premjeras. Karščiausias pasirodė esą partijos pirmininkas Algis Čaplikas jis rėžė iš peties: atleistų FNTT vadovų pasisakymus apie tai, kad jų skubotas atleidimas gali būti susijęs su tarnybos atliekamais tyrimais, išvadino puspročių ir ligotų žmonių svaičiojimais. Seimo pirmininkė I. Degutienė irgi nesuprato, kodėl vidaus reikalų ministras atleido FNTT vadovus, kai tarnyba dirba labai gerai, tad kliuvo ir jai. A. Čaplikas nusistebėjo, kad konservatorių vadovams FNTT vadovų atleidimo situacija neaiški, kai ji aiški prezidentei Daliai Grybauskaitei, konservatorių patriarchui Vytautui Landsbergiui ir dar neseniai buvo aiški pačiai I. Degutienei, mat, prezidentė D. Grybauskaitė taip pat išsakė paramą vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui. A. Čaplikas netgi prasitarė, esą dabar prasidėjo procesas, kuriame bus ieškoma kaltų dėl koalicijos griovimo. Ir nors konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma stengėsi švelninti padėtį, buvo akivaizdus koalicijos partnerių konfliktas. J. Razma irgi suabejojo poligrafo naudojimo rezultatų patikimumu įtaisas du kartus rodė skirtingus rezultatus.
Trumpai tariant, dėl FNTT vadovų bylos įvyko didelis nuomonių išsiskyrimas, susiskaidymas ir netgi susiskaldymas. Prezidentė pritarė vidaus reikalų ministrui, o netrukus Antikorupcijos komisija išsiaiškino, kad ji netgi davė jam paliepimą atleisti FNTT vadovus, taip esą pažeisdama įstatymus. TS-LKD frakcija iškėlė tyrimo Seime klausimą. Liberalcentristai pradėjo kampaniją prieš konservatorius-krikščionis demokratus. Visuomenė prie Prezidentūros surengė mitingą. Vyko netgi tolesnis visuomenės skaldymasis: kai vieni jį organizavo ir rengė, kiti pasistengė įrodyti, kad mitingas valstybės perversmas, siekiantis nušalinti visų mylimą prezidentę. Vieno laikraščio redaktorė pasiskelbė sugebėjusi savo didelėmis pastangomis bei privačios regioninės televizijos ir visuomeninio judėjimo, atstovaujančio smulkiam ir vidutiniam verslui, vadovo pagalba atskleisti sąmokslininkų planus ir siekius ir šie buvo apmalšinti. Prezidentė, atrodo, tapo skandalo dalyve tai gali tapti jai rimtu išbandymu.
Tai tokios tokelės mūsų Lietuvoje...
© 2012 XXI amžius
|