Leto Palmaičio teismas tęsiasi
Vasario 29-ąją Kauno apylinkės teisme tęsėsi Leto Palmaičio baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Buvo sakomos vadinamosios kaltinimo prokuroro A. Meilučio, tariamai nukentėjusiųjų prokurorų M. Dūdos ir J. Lauciaus ir tariamai nusikaltusiojo L. Palmaičio kalbos. A. Meilutis sakė, kad kaltinamasis esą pats pripažino savo kaltę, tiesa su tam tikromis išlygomis, ir pasiūlė L. Palmaitį nubausti laisvės atėmimu pagal BK 290, 154 str. dalimi subendrintai vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atidedant keturiems mėnesiams. Tariamai nukentėjusieji M. Dūda ir J. Laucius įrodinėjo (tiesa, be jokių argumentų), kad kaltinamasis tikrai yra kaltas apšmeižęs juos, įvardindamas veikusiais prieš Lietuvos įstatymus ir jį verta nubausti vien dėl to, kad sulaikytų žiniasklaidoje išsiplėtusį puolimą prieš teisėsaugoje dirbančius valstybės pareigūnus.
Kaltinamasis L. Palmaitis pabrėžė, kad teisme svarstomas klausimas, ar jo paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose, ir jo teisė viešai skelbti savo nuomonę, yra šmeižtas. Juk save laikantys nukentėjusiais M. Dūda ir J. Laucius bei jų atstovas kaltintojas A. Meilutis teisme turėjo įrodyti kaltinamojo teiginių neatitikimą tikrovei, be to, abu nukentėjusieji turėjo puikią galimybę toje pačioje žiniasklaidoje viešai paneigti tokius kaltinimus papunkčiui, bet to nedarė. Kaltinamasis rėmėsi Eglės Kusaitės bylos visuomenei neišaiškintomis aplinkybėmis, kėlė klausimą, kodėl byla svarstoma nuo 2009 m. birželio iki spalio 24 dienos, o ne nuo 2003 metų, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD), nusikalsdamas savo įstatymui dėl perspėjimo, ėmėsi prieš vaiką, trylikametę mergaitę, provokacinės operatyvinės veiklos. Į šį ir panašius klausimus prokurorai niekad neatsakė, nepadarė to ir šiame teisme po visų mano pastangų prieiti prie šmeižtu laikomų konkrečių teiginių pagrindimo, kada man reikėjo dėti ypatingas pastangas išvengti pastabų, neva kalbu ne apie savo bylą, sakė kaltinamasis. Jis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo leista liudyti profesionaliam teisininkui Algirdui Endriukaičiui, gerai išnagrinėjusiam visus žinomus faktus apie abiejų nukentėjusiųjų padarytas veikas. Toks liudytojų nušalinimas ne tik smarkai apribojo galimybę panaudoti šį teismą aiškinant įtariamas nukentėjusiųjų veikas, už kurių viešinimą ir yra kaltinamas šmeižtu, bet tuo pačiu apribojo ir jo apsigynimo galimybę. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog prokurorai iškreiptai suvokia įvykius Rusijoje, ir toks suvokimas neapsiriboja tik prasta orientacija, kur Lietuva, o kur Rusija, bet iš didelio uolumo veda į savo piliečių išdavystę, kaip matome su E. Kusaite, ir teisių ignoravimą. Kaltinamasis taip pat argumentavo savo požiūrį į E. Kusaitės bylos vedimą: tai tarnybinių įgaliojimų viršijimas, sukėlęs sunkias pasekmes. Deja, jeigu abudu nukentėjusieji vis dėlto pasijuto mano įžeistais, tai yra jų teisė, kurios aš nedrįstu ginčyti. Tam jiems rastas atitinkamas BK 290 straipsnis, o ar aš jį iš tikrųjų pažeidžiau, tegu sprendžia teismas. Kaip sakiau, savo nuomonės dėl šio straipsnio taikymo man neturiu, tačiau kaltinimą 154 str. 2 dalimi, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, kategoriškai nepripažįstu, baigdamas sakė kaltinamasis. Pasiūlęs prokurorui A. Meilučiui nesitepti nusikalstamomis bylomis, gelbėti savo garbę, sąžinę ir gerą vardą ir išstoti iš nusikalstamos gaujos, kuriai dabar priklauso, dirbti privačiu advokatu ir šitaip ne tik ne kenkti žmonėms ir Lietuvai, bet dar ir padėti, L. Palmaitis užtraukė Lietuvos Himną, kurį atsistoję giedojo visi dalyvavusieji teisme, išskyrus prokurorus ir teismo pareigūnus.
Nuosprendį teismas skelbs kovo 28-ąją. Plačiau apie L. Palmaičio teismą kitame numeryje.
© 2012 XXI amžius
|