Broliams lietuviams
Nors nebuvo nei bado, nei maro,
nei drebėjimo žemės nebuvo,
nors per prievartą niekas nevaro
Lietuvoj vis mažėja lietuvių
Lietuvaičiai Europoje bastos,
po Ameriką plačią, didžiulę
lyg nebūtų lietuviško krašto,
lyg nėra Lietuvėlės motulės
Negi taip išsivaikščiosim tykiai?
Atsitolsim vienas nuo kito?
Padejuosim kaikad susitikę,
kad nesugebam patys tvarkytis?
Lopinėlį prie Nemuno vingių
mes branginom per tūkstantį metų,
o dabar jį paliekam gėdingai,
laisvės rūmų savų nepastatę
Kaip valstybė mūs gali klestėti,
jei jos nepuošiam darbu doruoju?
Jei pasklidom po visą planetą?
Emigruojam, bet kur emigruojam!
Gal klaida, kad mes esam įpratę
pavieniui sau kovoti už būvį?
Ar nebūtų geriau pets į petį?
Pagalvokim, broleliai lietuviai.
Pažabokim gobšuolius, besočius!
Remkim tuos, kas visai nusiminę!
Prisiminkime papročius bočių,
kaip jie stengės sugrįžt į Tėvynę!
Ranka rankon, kartu, pets į petį!
Dar Maironio giesmes prisiminę
laisvės rūmus pabaikime statę,
atgaivinkim lietuvių Tėvynę!
Niekada mes nebuvome lepūs,
nedejuokim dabar nusiminę!
Verskim naują istorijos lapą!
Atgaivinkime savo Tėvynę!
2012
Povilas ŠERNAS
© 2012 XXI amžius
|