Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Gavėnia – išsivadavimas iš susvetimėjimo dvasios

Kun. Tomas Karklys (dešinėje) kalba muziejininkams

Vienas svarbiausių liturginių laikotarpių – Gavėnia. Kaip derėtų praleisti keturiasdešimt Gavėnios dienų, vasario 24 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai kalbėjosi su Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriumi karo kapelionu kun. Tomu Karkliu.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų, primenant krikščionišką žmogaus laikinumo tiesą: „Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Gavėnia – pasiruošimo Velykų šventei laikotarpis. Jėzus pasitraukė į dykumą, kurioje išbuvo keturiasdešimt dienų nieko nevalgydamas ir negerdamas. Kristus pasninkavo keturiasdešimt dienų, ir šis skaičius buvo pasirinktas kaip matas, nustatantis laikotarpį, per kurį krikščionys, atgailaudami dvasiškai, rengiasi Velykų šventei. Ir ankstyvoji Bažnyčia laikėsi pasninko. Ilgainiui pagal Jėzaus pasninkavimą dykumoje šis metas pavadintas Gavėnia.

Pasninkas, išmalda, malda katalikus kviečia susitaikyti su savimi, atleisti ir paprašyti atleidimo, pripažinti savo silpnumą, nugalėti susvetimėjimą, būti gailestingais ir tuo dalytis su kitais. Gavėnia gali padėti norinčiajam išsivaduoti iš susvetimėjimo dvasios, suvokti bei pripažinti savo trapumą ir pažeidžiamumą, nes likę vieni tampame silpni ir bejėgiai. Kai atrodo, kad mums nesiseka, kad nebeliko jėgų, kad viskas beprasmiška, prisimename... Dievą.

Regina Rajeckienė,
Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Artūro Užgalio nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“