Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežiaus kelionė į Lotynų Ameriką

Mindaugas BUIKA

Meksikos mietuose iškabinti Šventąjį Tėvą sveikinantys plakatai

Vizito Meksikoje bruožai

Šiandien, penktadienį, prasidedanti 23-ioji popiežiaus Benedikto XVI tarptautinė apaštalinė kelionė (antroji į Lotynų Ameriką) turi intensyvią programą su aiškiais evangelizacijos tikslais. Stebėtojų pripažinimu, vizito, kuris truks iki kovo 29 dienos, metu Šventasis Tėvas sieks paliesti reikšmingiausius religinius bei socialinius klausimus, su kuriais susiduria šis labai svarbus Bažnyčiai žemynas, kuriame gyvena pusė pasaulio katalikų. Iki šiol per septynerius metus trunkantį pontifikatą Benediktas XVI kirto Atlanto vandenyną du kartus: 2007 metais buvo aplankyta didžiausia Lotynų Amerikos šalis Brazilija, o 2008-aisiais – Jungtinės Amerikos Valstijos.

 „Milžinas bijojo tik tiesos ir viešumo“

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ mikrofilmu Artūro Šulco nuotrauka

Nuo tada, kai pasirodė pogrindinis leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (LKB kronika), praėjo keturiasdešimt metų. Vienas pagrindinių jos leidėjų, dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS sako, kad labiau nei bet ko kito sovietai bijojo tiesos, nes visa sovietinė sistema buvo pastatyta ant melo pamatų. Todėl neatsitiktinai kurį laiką pagrindinė KGB Lietuvos skyriaus užduotis buvo neutralizuoti LKB leidybą. Apie rizikingą veiklą sovietmečiu, draugystę su rusų disidentais, teismų ir lagerių kelią su S. Tamkevičiumi praėjusį sekmadienį LRT laidoje „Įžvalgos“ kalbėjosi Virginijus SAVUKYNAS.

Paminėtas pogrindžio leidinys

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metis

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir ją platinti pasaulyje padėjęs Sergejus Kovaliovas (kairėje)

1972 m. kovo 19-ąją buvo išleistas pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris, pogrindžio sąlygomis ėjęs beveik 17 metų. Tai buvo ne tik periodinis informacinis leidinys, bet pirmiausia dokumentas, fiksuojantis Bažnyčios persekiojimus. Siunčiami į laisvąjį pasaulį, „Kronikos“ numeriai skelbė tiesą apie padėtį Lietuvoje. Ten jie buvo verčiami į kitas kalbas, kone ištisai skaitomi ir per Vatikano radiją, ir net Lietuvoje žymiai plačiau paskleisdavo „Kronikos“ žinias, negu jos galėjo pasiekti rašomąja mašinėle padaugintos.

Laimingas avantiūristas

Kalba kovo 16-ąją Seime vykusiame konferencijoje-minėjime „Tiesos žodis – kelias į laisvę: 1972–1988“, minint „LKB kronikos“ leidimo pradžios 40-metį

Sigitas Tamkevičius

Kauno arkivyskupas metropolitas

Veidai tų žmonių, kurie prisidėjo leidžiant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“

1983 metų lapkritį kasdien mane kviesdavo į tardytojo kabinetą, kur skaičiau savo baudžiamosios bylos tomus. Priešais mane sėdėjęs KGB kapitonas R. Rainys įrišinėjo šios bylos tomus ir retkarčiais persimesdavome vienu kitu žodžiu. Kartą jis mane pavadino laimingu avantiūristu. Į mano klausimą, kodėl vadina avantiūristu, atsakė, kad aš geriau žinąs, ką veikiau iki suėmimo; į antrąjį klausimą atsakė, kad buvau laimingas, nes turėjau labai ištikimų pagalbininkų – jeigu ne jie, seniai būtų nuteisę.

Kai viską planuoja Dievas

Vyskupas nominatas Linas Genadijus Vodopjanovas OFM

Jau skelbėme, kad popiežius Benediktas XVI, maloningai atsiliepdamas į Telšių vyskupo Jono Borutos SJ prašymą, paskyrė jam augziliarą. Juo nominavo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kleboną 39-uosius metus einantį brolį Liną Genadijų Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą. Tai jauniausias vyskupas Lietuvoje ir antrasis pranciškonas po buvusio išeivijos sielovados ganytojo Pauliaus Antano Baltakio. Beje, jis naująjį vyskupą  1999 m. liepos 10 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje įšventino diakonu. Lietuvos Bažnyčios istorijoje daugiausia buvo vyskupų marijonų. Šiai vienuolijai priklausė kardinolas Vincentas Sladkevičius, arkivyskupai Pranciškus Karevičius ir Liudvikas Povilonis, vyskupai Petras Pranciškus Būčys ir Pranciškus Brazys. Marijonų vienuolis yra ir dabartinis Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Šiuo metu turime dar du vyskupus jėzuitus. Tai – Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. O jauniausias lietuvis vyskupu konsekruotas Vincentas Padolskis, kuris konsekracijos dieną 1940 metais buvo 36-erių.

Daugailių klebono Petro Baltuškos kova su valdiškais ateistais sovietmečiu

Daugailių klebonas mons. Petras Baltuška Broniaus Vertelkos nuotrauka

Knygų lentynose ieškojau vienos brošiūros ir suradau tekstą, spausdintą per kalkę ant rūkomojo popieriaus. Tai buvo Daugailių klebono, monsinjoro (nuo 2001 metų) Petro Baltuškos 1979 metų pokalbis su Utenos rajono sovietiniais pareigūnais. Panašių pokalbių su valdiškais ateistais per sovietmetį patyrė beveik kiekvienas vyresnės kartos Lietuvos kunigas.

Kovo 11-osios minėjimas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Nepriklausomybės atkūrimo 22-osios metinės Telšių Žemaitės dramos teatro salėje Klier. Antano Šneideraičio nuotrauka

Minint Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės atkūrimo 22-ąsias metines Telšiuose už nepriklausomą Lietuvą ir jos ateitį melstasi 2 dienas – kovo 10-ąją ir 11-ąją.

Kovo 10 dieną Telšių Katedroje 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios meldžiant Lietuvos valstybei Dievo palaimos, išminties Valstybę valdantiesiems. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Kalbėdamas susirinkusiems tikintiesiems Vyskupas priminė maldos už Tėvynę Lietuvą ir jos ateitį svarbą ir būtinybę, paragino nuolat melstis šia intencija.

Knyga – Tėvynės likimo liudytoja

Paroda Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos bibliotekoje. Centre – s. Regina Teresiutė

Kovo 14 dieną Žaiginio (Raseinių r.)Pranciškaus Šivickio mokyklos bibliotekoje pristatyta paroda „Malda, knyga – Tėvynės likimo liudytojos“. Paroda – dalis šių eilučių autorės asmeninės kolekcijos – daugiau kaip 300 eksponatų. Ji skirta Knygnešio dienai ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-mečiui.

Keletą dienų mokyklos biblioteka skambėjo nuo mokinių juoko ir klausimų, nes visas knygas buvo galima pavartyti, paskaityti, o kitus eksponatus paliesti. Tai sukėlė tikrą džiaugsmą ir susidomėjimą ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Pamatyti tikrai yra ką. Čia ir graždanka (rusiškomis raidėmis lietuviški žodžiai) parašyta knyga „Evangelijos ant nedeldieniu ir visu svenciu“, išleista 1864 metais. Ne kiekvienas mokinukas sugebėjo paskaityti ir katekizmą, „Mokslas katalikų“, kurio pirmame puslapyje ne maldos ar įsakymai, bet abėcėlė ir skiemenimis užrašyti žodžiai, kad motina galėtų mokyti savo vaikelį lietuviško žodžio. Parodoje gausu maldaknygių ir kantičkų, knygnešių atgabentų iš Tilžės, vis tuo spaudos draudimo laiku. Mokytojų dėmesį patraukė orakulai. Tai įvairūs burtai ir kiti patarimai. Parodoje puikuojasi ir knygnešio 1845 metais darytas kryžius. Mokiniai džiaugėsi, kai buvo leista išbandyti grafitinę lentelę, ant kurios buvo rašoma grafitiniu pieštuku. Mokiniams pademonstruota ir balana, prie kurios šviesos skaitydavo to meto vaikai ir įvairius darbus atlikdavę suaugusieji.

Jėzaus ant kryžiaus pašlovinimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai šio sekmadienio Evangelija prabyla Jėzaus žodžiais: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 12, 23), mes tikėjimo šviesoje išvystame paskutinį Adomą – Kristų (1 Kor 15, 45), kuris savo Tėvo valios pašlovinimu ant kryžiaus įveikė pirmojo Adomo neklusnumo nuodėmės vaisių – mirtį, kad nuo šiol, žvelgdami į kiekvieną žemės keleivį, užmigusį mirties miegu, su įsitikinimu sakytume: „Mirtis patyrė visišką fiasko, nes Jėzaus prisikėlimo triumfe slypi ir mūsų būsimo nemirtingumo išaukštinimas“.