Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

Žymi keramikė kaunietė – Tadžikijos tremtinė

Benjaminas ŽULYS

Dailininkė keramikė Janina Šmidtaitė

Kaune yra apie 80 keramikų, priklausančių Keramikų draugijai. Nemažai jų yra ir Vilniuje, kitose Lietuvos vietovėse. Kaune, Rotušės aikštėje, veikia vienintelis šalyje Keramikos muziejus . Jo vedėja keramikos meno globėja Emilija Jaudegytė gali plačiai papasakoti apie muziejaus istoriją, kiekvieną eksponatą, pradedant ankstyvaisiais mūsų šalies gyvavimo metais, baigiant šiomis dienomis. Be to, čia rengiamos įvairios keramikos darbų parodos, kiti proginiai renginiai.

Neseniai muziejuje buvo surengta jubiliejinė dailininkės, keramikės Janinos Šmidtaitės darbų paroda, skirta jos gyvenimo 90-ies metų sukakčiai, įvyko jos kūrybinės veiklos minėjimas. Tai jau ne pirma šios menininkės paroda muziejuje. Ji pradėta giesme „Lietuva brangi“. Tiesa, kaip tyčia, minėjimo išvakarėse jubiliatė sunegalavo, tačiau apie ją daug šiltų, prasmingų žodžių pasakė renginio organizatoriai, kiti dalyviai, svečiai. Gausybę gėlių priėmė jubiliatės dukra Birutė. Jai taip pat įteiktas Kauno burmistro Jono Vileišio medalis, kuriuo buvo apdovanota J. Šmidtaitė. Jis su gėlėmis, sveikinimo žodžiais vėliau perduotas jubiliatei.

J. Šmidtaitės dukra Birutė, muziejaus vadovė E. Jaudegytė, kiti renginio dalyviai papasakojo apie jubiliatės gyvenimą. Ji patyrė alkį ir troškulį, Tėvynės, artimų žmonių netektį, sunkų fizinį darbą, tačiau nepalūžo, ištvėrė. Ji regėjo viltį neviltyje, regėjo šviesą tamsoje.

Dailininkės gimimo vieta – Kaunas, karininko majoro Juozo Šmidto ir mamos Marijos šeima. 1937 metais apsilankiusi su tėčiu Pirmosios amatų mokyklos „Dailinė“ keramikos skyriaus mokinių parodoje, susižavėjo keramika ir tais pačiais metais įstojo į šios mokyklos keramikos skyrių (įdomu, kad tame pačiame kurse mokėsi ir būsimieji Panevėžio dramos teatro aktoriai Donatas Banionis ir Vaclovas Blėdis). Ten tuomet dėstė ir įtakos nemažai turėjo Liudvikas Strolis, Petras Steponavičius, o vadovavo Vaclovas Miknevičius. Besimokydama Janina dirbo ir kūrė kooperatyvo „Dailė“ keramikos dirbtuvėse. Tai buvo kombinato „Dailė“ kūrimosi pradžia. Baigusi mokyklą, Janina buvo apdovanota pagyrimo raštu. O už diplominį darbą – servizą kompotui dvylikai asmenų – jai paskirta antroji premija. Baigusi mokslus ėmė dirbti Kauno dailės fondo keramikos dirbtuvėje dekoruotoja, paskirta vedėja.

Bet atėjo lemtingieji 1945-ieji. Balandžio 26 dieną Janina su mama buvo suimtos ir ištremtos į sovietinę Tadžikiją. Ten dirbo medvilnės auginimo kolūkyje, vėliau – rajono vandens ūkyje, remontavo vandens kanalus. Kaip pati J. Šmidtaitė kažkada pasakojo, kai kankindavo alkis, ji su mama valgydavo net medvilnę, kankino ir badas, ir karštis. Vėliau ji dirbo statybose, atliko įvairius lipdymo darbus. Po „tautų tėvo“ mirties J. Šmidtaitės šeima persikėlė gyventi į Dušambės miestą. Čia buvo organizuotos keramikos dirbtuvės, į kurias Janina buvo priimta vyr. dailininke. 1961 metais Karatogo kišlake (kaime) ji organizavo keramikos cechą. Prasidėjo visavertis dailininkės gyvenimas – kūryba, parodos, seminarai, o vėliau išvyko į Latvijos „Dzintari“ kūrybos namus. Taip prasidėjo grįžimo Lietuvon pradžia. Kūrybos namuose Janina susitiko su dailininkėmis Nijole Liatukaite, Liucija Šulgaite. Taip buvo pasiruošta pirmajai personalinei parodai, kuri įvyko 1966 metais Dušambėje. Vėliau vyko respublikinės, tarprespublikinės, tarptautinės parodos – Kanadoje, Vokietijoje, Turkijoje, Afganistane. Tris jubiliejines parodas J. Šmidtaitė buvo surengusi Tadžikijos respublikiniame dailės muziejuje.

1992 metais keramikė su dukra Birute grįžo į Lietuvą. Jos gyvenimo ratai jau du dešimtmečius čia rieda. Kiekvieną kartą, kai atidarant jos parodas sugiedama giesmė „Lietuva brangi“, jos akys sudrėksta nuo ašarų – ji namie, Lietuvoje...

Dera pasakyti, kad Tadžikijoje Janina turėjo neblogą butą, gerą darbą, bet ji visa tai paliko. Ją traukė tėvynė Lietuva, nuo kurios ir tolimame krašte savo sieloje nebuvo nutolusi. Ilgi gyvenimo metai svetur nepalaužė nei jos dvasios, nei kūrybinės energijos. Kaune ji įsikūrė Vilijampolėje, kukliame bute, tik vėliau gyvenimo sąlygos pagerėjo.

Dailininkės jubiliejui skirtoje parodoje pristatytas visas jos kūrybinės veiklos darbų spektras. Ekspozicijoje buvo galima išvysti ir Tadžikijoje, ir Lietuvoje kurtų keramikos darbų. Praėjus kelioms dienoms po parodos atidarymo, išgirdome nemalonią naujieną, kad J. Šmidtaitė mirė.

Kaunas

© 2012 „XXI amžius“