|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Popiežiaus kelionė į Lotynų Ameriką Mindaugas BUIKA
Vizito Meksikoje bruožai Šiandien, penktadienį, prasidedanti 23-ioji popiežiaus Benedikto XVI tarptautinė apaštalinė kelionė (antroji į Lotynų Ameriką) turi intensyvią programą su aiškiais evangelizacijos tikslais. Stebėtojų pripažinimu, vizito, kuris truks iki kovo 29 dienos, metu Šventasis Tėvas sieks paliesti reikšmingiausius religinius bei socialinius klausimus, su kuriais susiduria šis labai svarbus Bažnyčiai žemynas, kuriame gyvena pusė pasaulio katalikų. Iki šiol per septynerius metus trunkantį pontifikatą Benediktas XVI kirto Atlanto vandenyną du kartus: 2007 metais buvo aplankyta didžiausia Lotynų Amerikos šalis Brazilija, o 2008-aisiais Jungtinės Amerikos Valstijos. Popiežiaus apsilankymas Meksikoje bus sutelktas ne į šalies sostinę Mechiką, bet į centrinės Gvanachuatos valstijos administracinį centrą Leono miestą. Viena iš priežasčių yra ta, kad keliolika milijonų gyventojų turintis Mechikas yra išsidėstęs tvankioje aukštikalnių aplinkoje, ir tai gali atsiliepti 85-uosius gyvenimo metus pasitinkančio Šventojo Tėvo sveikatai, be to, šiame industriniame mieste niekada nėra buvęs jo pirmtakas popiežius Jonas Paulius II, kuris kelis kartus lankė Meksiką (tai buvo jo pirmoji užsienio kelionė 1979 metais). Prie Leono esančioje Kubiletos kalvoje (Cerro del Cubilete) yra pastatyta didžiulė keliasdešimties metrų aukščio Kristaus Karaliaus (Cristo Rey) statula. Kaip tik čia, Silao vietovėje, Meksikos geografiniame centre įkurtame šalies Dviejų šimtų metų valstybinės nepriklausomybės parke (Parque del Bicentenario), ateinantį sekmadienį, kovo 25 dieną, Šventasis Tėvas aukos liturginės Apreiškimo iškilmės šv. Mišias. Laukiama susirenkant milijoninės tikinčiųjų minios su delegacijomis iš visų Meksikos diecezijų. Šioje šalyje gyvena beveik 110 milijonų žmonių, iš kurių 90 proc. yra Katalikų Bažnyčios nariai. Pagal katalikų skaičių Meksika užima antrą vietą pasaulyje po Brazilijos. Šalies tikinčiųjų sielovadoje darbuojasi 163 vyskupai, daugiau kaip 16 tūkstančių kunigų ir apie 30 tūkstančių vienuolių, o kunigystei ruošiasi 6,5 tūkstančio seminaristų. Socialinių temų aktualumas Meksikos katalikybei teko išgyventi nemažai istorinių sunkumų, netgi dramatiškų momentų. XIX amžiuje šalyje įsivyravus antiklerikalizmui, ir XX amžiaus pradžioje, ypač po 1910 metų revoliucijos, krikščionys patyrė daug sunkumų, netgi persekiojimų. 1917 metų konstitucija buvo uždraudusi religinį švietimą, o dvasininkai netgi negalėjo pasirodyti viešumoje su jų luomui būdingais rūbais. XX amžiaus pirmoje pusėje vykusios krikščionių pasipriešinimo kovos (Cristero Rebellion) atnešė dešimtis tūkstančių aukų. Palaimintojo Jono Pauliaus II didžiulėmis pastangomis prieš du dešimtmečius Katalikų Bažnyčios teisės Meksikoje buvo atstatytos bei normalizuoti šalies ir Šventojo Sosto santykiai. Nors tikintieji Meksikoje dabar gali naudotis tokiomis pat teisėmis, kaip ir bendruomenės visame laisvajame pasaulyje, o liaudiškasis meksikiečių pamaldumas, ypač Gvadelupės Dievo Motinos kultas, labai stiprus, tačiau sekuliarizmo tendencijos, paremtos išlikusiu tam tikrų sluoksnių antiklerikalizmu, toliau veikia, ir tai yra pagrindas popiežiaus Benedikto XVI skelbiamai naujajai evangelizacijai. Apie tai, matyt, Šventasis Tėvas kalbės to paties sekmadienio pavakarę Leono Dievo Motinos katedroje, celebruodamas Mišparus kartu su Meksikos vyskupais, dalyvaujant visos Lotynų Amerikos bažnytinės hierarchijos atstovams. 2011 metų gruodžio 12 dieną Gvadelupės Dievo Motinos šventėje aukodamas Eucharistiją už Lotynų Ameriką Romos Šv. Petro bazilikoje (tuomet ir buvo pranešta apie numatytus vizitus į Meksiką ir Kubą) popiežius Benediktas XVI linkėjo daugiau kaip 500 milijonų šio žemyno katalikų saugoti savojo tikėjimo turtą ir stiprinti jo istorinį-kultūrinį dinamizmą. Jis kvietė ginti gyvybę, šeimos tradicijas, kovoti su Lotynų Amerikai ypač skaudžiomis socialinėmis skurdo, neraštingumo ir korupcijos problemomis, paminėdamas išaugusį organizuotą nusikalstamumą, prekybą narkotikais bei smurtingus pilietinius neramumus. Tai Šventasis Tėvas, matyt, norės pabrėžti ir dabartinio vizito metu. Kubietiško komunizmo sąlygos Panašios problemos būdingos ir Kubai, kurioje popiežius Benediktas XVI lankysis nuo pirmadienio, kovo 26 dienos, tačiau toje Karibų jūros saloje-valstybėje politinė padėtis Bažnyčios veiklos atžvilgiu yra žymiai sunkesnė. Nuo 1959 metų, kai komunistai karinio perversmo būdu Kuboje perėmė valdžią ir tiesiog nesuprantamu būdu ją išlaikė iki šiol, bažnytinė nuosavybė konfiskuota, užsienio misionieriai išvaryti, daugelis dvasininkų bei aktyvių pasauliečių įkalinti, katalikiškos mokyklos uždarytos, tikinčiųjų socialinė veikla uždrausta. Nors praėjusio amžiaus pabaigoje iš Kubos komunistinės konstitucijos buvo pašalinta ateistinės respublikos samprata, o po istorinio 1998 metų popiežiaus Jono Pauliaus II vizito bažnytinės veiklos galimybės pagerėjo (netgi Šv. Kalėdos tapo valstybine švente), tačiau pilnos religinės, kaip ir žodžio bei sąžinės, laisvės nėra. Dėl ilgalaikės ateistizacijos, bauginimų bei diskriminacijos kubiečių tikėjimo praktikavimas, kaip ir katechetinis raštingumas, yra žemo lygio. Nors krikštytų katalikų yra apie 60 proc. iš 11 milijonų Kubos gyventojų, tačiau kiti sakramentai yra daugeliu atvejų ignoruojami, o sekmadienio pamaldose dalyvauja tik 35 proc. formaliųjų Bažnyčios narių. Šalies tikinčiųjų sielovadoje darbuojasi 17 vyskupų, 360 kunigų (jų skaičius nuo 2000 metų padvigubėjo, bet vis tiek dar labai trūksta), apie tūkstantis seserų vienuolių. Kunigystei ruošiasi mažiau nei šimtas seminaristų, kurie mokosi 2010 metais leistoje atidaryti naujoje sostinės Havanos kunigų seminarijoje. Stebėtinas Kubos komunistinės valdžios gebėjimas manipuliuoti santykiais su Vatikanu (diplomatiniai ryšiai su Šventuoju Sostu niekada nebuvo nutraukti) bei vesti tam tikrą dialogą su vietinės Bažnyčios hierarchais, kartu išlaikant valdžios kontrolę bei suvaržymus. Vizito Kuboje metu popiežius Benediktas XVI lankysis sostinėje Havanoje ir antrame pagal dydį mieste Santjage, prie kurio yra istorinė Kobrės Dievo Motinos (Caridad del Cobre) tautos dangiškosios globėjos šventovė. Šiemet yra minimos 400-osios šventovėje saugomos stebuklingos Švč. Mergelės Marijos statulėlės suradimo metinės ir ta proga Kuboje paskelbti jubiliejiniai Marijos metai, kuriuos celebruoti ir buvo pakviestas Šventasis Tėvas. Artėjant šiems jubiliejiniams metams, Virgen de la Caridad del Cobre atvaizdas pernai atliko piligrimystę per visas vienuolika Kubos diecezijų, aktyvindamas parapijų bendruomenių veiklą ir liturginę bei sakramentinę praktiką. Kunigo Felikso Varelos pavyzdys Popiežiaus Benedikto XVI vizito Kuboje metu galimas dar vienas įvykis žymaus XIX amžiuje gyvenusio kunigo Felikso Varelos kandidato į šventuosius herojiškų vertybių pripažinimo patvirtinimas, kuris paskatintų katalikų veiklą visuomenės atnaujinimo kryptimi. Atitinkamą dekretą labai populiaraus Kuboje dvasininko tautinio išsivadavimo ir vienybės simbolio kanonizacijos byloje kovo 6 dieną jau priėmė Šventųjų skelbimo kongregacija ir jį savo parašu turi patvirtinti Šventasis Tėvas. Tai galėtų būti padaryta kaip tik jo vizito Kuboje metu ir atneštų didelį džiaugsmą visai bažnytinei bendruomenei. Feliksas Varela Moralesas gimė Havanoje 1788 metų lapkričio 20 dieną, jaunas tapo našlaičiu, buvo išaugintas savo senelių. Po teologijos studijų, sulaukęs 23 metų, gavo kunigystės šventimus, darbavosi parapijos veikloje, jaunimo švietime, socialinėje srityje. 1821 metais buvo išrinktas atstovauti tuomet Ispanijos kolonija buvusiai Kubai prie vyriausybės Madride ir ragino tautai suteikti savarankiškumą, panaikinti vergiją, padėti įveikti skurdą. Sustiprėjus absoliutizmui, turėjo iš Ispanijos išvykti, bet į Kubą nebuvo leista sugrįžti, todėl kunigas F. Varela persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir darbavosi pastoracijoje, buvo paskirtas netgi Niujorko arkivyskupijos generaliniu vikaru. Tačiau didžiausias jo rūpestis toliau buvo tėvynės Kubos reikalai, savo tautos teisių ir laisvės gynimas. Savo šventu gyvenimu ir patriotizmu išgarsėjęs kunigas paskutinius gyvenimo metus praleido augustiniečių vienuolyne Floridoje. Ten mirė 1853-ųjų vasario 25 dieną. Jo mokymas ir veikla yra labai populiarūs tiek Kuboje, tiek išeivių kubiečių gausioje bendruomenėje JAV, kurios didžioji dalis kaip tik telkiasi Floridos valstijoje. Kubos opozicinis Krikščionių išsivadavimo sąjūdis kaip tik 2001 metais pradėjo vadinamąjį Varelos projektą, kurio tikslas sugrąžinti Kubai demokratiją taikiu keliu. 1999 metų vizito Kuboje metu popiežius Jonas Paulius II pavadino Dievo tarną F. Varelą kubietiško tautinio tapatumo atrama ir geriausia krikščioniškojo tikėjimo ir nacionalinės kultūros sinteze. Taigi šio dvasininko, švietėjo, filosofo ir rašytojo bažnytinis įvertinimas taptų dideliu postūmiu Kubos katalikybės stiprinimui.
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |