Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kauno ponai siekia aplamdyti kultūrą

Jau apie mėnesį Kauno mieto taryba siekia vykdyti kultūros įstaigų „reorganizaciją“, kuri reiškia kai kurių jų pajungimą „vieningam centrui“, nė kiek nepaskiriant trūkstamų lėšų. Menui neabejingi kauniečiai praėjusios savaitės ketvirtadienį, vykstant tarybos posėdžiui, savo nepritarimą teatrų sujungimui išsakė surengę išradingą protesto akciją, pavadintą filmo „Kaip savivaldybės napoleonai per kultūrą kėlėsi“ kūrimu. Atėję į numatytą vietą Laisvės alėjoje, priešais savivaldybės pastatą, kuriame tuo laiku vyko tarybos posėdis, akcijos dalyviai atsinešė laikraščių, iš kurių čia pat pasigamino popierines kepures. Tuomet ant grindinio ištiesė užrašą „kultūra“ ir ėmė jį trypti. Šitaip jie sarkastiškai išreiškė pasipiktinimą, kad yra karpomos išlaidos kultūrai, o popierinės kepurės simbolizavo Napoleono kariauną. Taip buvo pasišaipyta iš dosniai savivaldybės remiamos vasarą vyksiančios Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu inscenizacijos, kuriai iš miesto biudžeto numatytas net ketvirtis milijono litų. Minioje rankomis susikabinę stovėjo daug žymių žmonių – dainininkas Stasys Povilaitis, teatralė Ina Pukelytė, architektas Audrys Karalius, fotomenininkas Gintaras Česonis, visas „Auros“ kolektyvas. Daugelis buvo pasibalnoję butaforinius popierinius arkliukus. Visai akcijai vadovavo aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas. Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas A. Žiurauskas mato pavojų, į kurį stumia kultūrininkus nuo jos nutolusi miesto valdžia. Jis sakė: „Mes visi suprantame, kad miestui reikia taupyti. Tačiau kodėl su mumis nesikalbama? Jie sukuria įvairiausias kultūros ir meno tarybas, kaltina mus neaktyvumu, kad neturime savo pozicijos, bet kaip mes galime ją turėti, jei tik iš žiniasklaidos sužinome naujienas, kurios mus konkrečiai liečia?“ Paskui visi akcijos dalyviai susikabino rankomis, parodydami, kad „galime suvienyti savo jėgas ir pakovoti už save“. A. Žiurauskas kvietė vadinamuosius politikus elgtis atsargiai: „Šiandien peržengta riba – nežaiskite su mumis politinių žaidimų. Mūsų kultūra šiandien tapo politikos įkaite. Mano mieli politikai, atsikvošėkite ir neskubėkite“. Jis sakė, kad nors ši protesto akcija – pirmoji, tačiau tikrai ne paskutinė, jei miesto politikai neatsisakys savo užmačių sujungti Kauno kultūros įstaigas. Po akcijos policijos atstovai tuoj pat surašė aktą A. Žiurauskui. Nusikaltusiam Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojui gresia administracinė nuobauda už išradingą akciją, kuriant filmą. Kažkas šūktelėjo, kad atėjo komunizmo ir nacizmo laikai, kai be valdžios leidimo neleidžiama susiburti keletui žmonių, – iškart būsi nubaustas. Gerai, kad susirinkę žmonės dar nesodinami į kalėjimą ar nešaudomi. Aktyvus visuomenininkas architektas A. Karalius pasiūlė baudą surinkti A. Žiurauskui aukojant po kelis centus.

„Auros“ šokio teatro direktorė Birutė Letukaitė teigė apie jungimą sužinojusi naršydama internete. Ji sakė, kad nebuvo jokios diskusijos su sprendimą priėmusiais politikais. „Mes iš dalies išsilaikome iš projektų, užsidirbame patys. Mums finansavimą sumažino dar 100 tūkst. litų ir dar nori sunaikinti“, – kalbėjo „Auros“ vadovė. Kauno tarybos narys Rytis Šatkauskas teigia: „Viena iš versijų, kodėl iš tiesų atliekami pakeitimai kultūros srityje, yra ne noras taupyti, o siekis į privatizuojamųjų objektų sąrašą įtraukti dar vieną vertingą Kauno pastatą. M. Daukšos gatvės 34-ajame name yra įsikūrusios trys įstaigos – „Kauno mažasis teatras“, „Kauno plastikos ir pantomimos teatras“ bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius, kuris, vykdant reorganizaciją, taip pat yra jungiamas su kitu savivaldybės skyriumi, kuruojančiu turizmą. Jei visos trys įstaigos bus sujungtos su kitomis organizacijomis ar skyriais, laisvas liks trijų aukštų pastatas, esantis Senamiestyje. Kuo gi jis nepatrauklus parduoti, kai Kaune jau mažai liko ką parduoti?“

Mechaniniam miesto kultūros įstaigų sujungimui nepritaria ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Dieną prieš akciją jis laišku kreipėsi į Kauno merą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad savivaldybės planuojama kultūros įstaigų pertvarka ne tik nespręs iškylančių problemų, bet ir akivaizdžiai neduos planuojamų rezultatų. Ministro nuomone, įvairiapusį Kauno kultūros gyvenimą kurianti bendruomenė turėtų būti įtraukta į planuojamų pertvarkų planavimo procesą ir įvertinta jų nuomonė.

Protesto akcija sutrukdė „pertvarkos“ iniciatoriams vykdyti savo tikslus. Ketvirtadienį Kauno tarybos posėdyje dvi valandas skambėjusios politikų, valdininkų, menininkų kalbos dėl miesto kultūros įstaigų sujungimo įnešė tik dar daugiau painiavos. Vadinamieji politikai pabijojo kalbėti apie „sujungimų“ klausimus ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą dėl Kauno mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos. Klausimas dėl Kauno šokio teatro „Aura“ sujungimo su Kauno pantomimos ir plastikos teatru buvo išbrauktas iš darbotvarkės dar posėdžio pradžioje. Kitas tarybos posėdis vyks balandžio 5-ąją. Tačiau kitą „optimizavimo“ planą tarybos nariai mero A. Kupčinsko paliepimu „prastūmė“: jie pritarė siūlymui į vieną biudžetinę įstaigą „Santaka“ sujungti tris iš keturių miesto biudžetinių koncertinių įstaigų: Kauno bigbendą, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ ir Kauno muzikos ansamblį „Ainiai“. Nors bus sujungtos kolektyvų administracijos, galima neabejoti, kad šių trijų įstaigų bendras biudžetas tikrai nepadidės, t.y. sumažinus administraciją, „sutaupytos“ lėšos teks tiems patiems savivaldybės valdininkams.

Tad nenuostabu, kad „optimizavus“ miesto kultūros įstaigų valdymą, tariamo lėšų sutaupymo įstaigos nepastebės, todėl ir nėra pateikiama kokių nors konkrečių finansinių skaičiavimų, kokią naudą miestui atneštų toks optimizavimas.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno tarybos vardu akcijos išvakarėse buvo išplatintas pareiškimas, kurį pasirašė pirmininkės pavaduotojas A. Žiurauskas. Jame teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno taryba, sudaryta kaip patariamasis organas miesto kultūros klausimais, dirbanti pagal Kultūros ir meno tarybos nuostatus, analizuoja miesto kultūros būklę, stebi situaciją, formuoja kultūros strategiją, teikia išvadas bei pasiūlymus dėl įvairių aktualių miesto kultūros reikalų ir įvykių. Tačiau, kaip teigiama pareiškime, pastaruoju metu Kultūros ir meno taryba patenka į keblią situaciją, kai miesto politikai, apeidami Tarybą, rengia netikėtus sprendimus, nesupažindindami su jais nei Tarybos, nei kultūros bei meno darbuotojų, kuriuos tie numatyti sprendimai liečia. Todėl Kultūros ir meno taryba pareiškė tokią savo poziciją: 1. Kategoriškai nepritaria miesto savivaldybės sprendimams, susijusiems su miesto kultūros politika ir jos organizavimu; 2. Susirūpinusi dėl skubotų, neargumentuotų sprendimų sujungti skirtingas kultūros įstaigas bei Savivaldybės administracijos Kultūros ir Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrius, o iš tų junginių suformuoti netikėtus ir tarpusavyje nesuderintus darinius; 3. Pastebi, kad skuboti, nevieši sprendimai į miesto kultūros gyvenimą įneša tik sumaištį, trukdo kūrybiniam darbui, išbalansuoja menininkus; 4. Ragina miesto politikus jausti pagarbą kultūros ir meno srityse dirbantiems kūrėjams bei kultūrininkams, plačiau žvelgti į miesto kultūrą, suvokiant ją kaip visos respublikos kultūros dalį, kaip sritį, kurią reikia ypatingai puoselėti ir globoti, o ne griauti; 5. Mano, kad kultūrą kuruojančių politikų kompetencija yra nepakankama, todėl suformuota iš visų meno sričių ir kultūros įstaigų Kultūros ir meno taryba gali jiems teikti kvalifikuotus pasiūlymus ir išvadas. Tačiau ji vis dažniau nušalinama; 6. Demokratijos ir viešumo laikais visi planuotini ir darytini sprendimai kultūros klausimais turėtų būti iš anksto pateikti su reikalinga medžiaga, argumentais ir diskutuojami keliomis kategorijomis – Kultūros ir meno taryboje, tarp kultūrą kuriančių darbuotojų, taip pat įjungiant ir plačiąją kultūrinę visuomenę. Tik tuomet galimi tokie kardinalūs pakeitimai; 7. Viskas, kas atliekama skubotai ir neskaidriai, kelia nereikalingus įtarimus ir nepadeda kultūros puoselėjimui, tad reikalaujame politikų jausti asmeninę atsakomybę prieš miesto visuomenę rengiant ir priimant sprendimus kultūros srityje. Kultūros ir meno taryba pasirengusi aktyviai svarstyti pasiūlymus ir reorganizacijos projektus bei pateikti savo išvadas ir viliasi, kad politikai suvoks: miestas be kultūros ir atviro dialogo su jos kūrėjais – miestas be ateities.

© 2012 „XXI amžius“