|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kai viską planuoja Dievas
Jau skelbėme, kad popiežius Benediktas XVI, maloningai atsiliepdamas į Telšių vyskupo Jono Borutos SJ prašymą, paskyrė jam augziliarą. Juo nominavo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios kleboną 39-uosius metus einantį brolį Liną Genadijų Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą. Tai jauniausias vyskupas Lietuvoje ir antrasis pranciškonas po buvusio išeivijos sielovados ganytojo Pauliaus Antano Baltakio. Beje, jis naująjį vyskupą 1999 m. liepos 10 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje įšventino diakonu. Lietuvos Bažnyčios istorijoje daugiausia buvo vyskupų marijonų. Šiai vienuolijai priklausė kardinolas Vincentas Sladkevičius, arkivyskupai Pranciškus Karevičius ir Liudvikas Povilonis, vyskupai Petras Pranciškus Būčys ir Pranciškus Brazys. Marijonų vienuolis yra ir dabartinis Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Šiuo metu turime dar du vyskupus jėzuitus. Tai Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. O jauniausias lietuvis vyskupu konsekruotas Vincentas Padolskis, kuris konsekracijos dieną 1940 metais buvo 36-erių. Šiandien XXI amžiaus pašnekovas vyskupas nominatas Linas Genadijus Vodopjanovas OFM.
Oficialios Jūsų biografijos sakiniai gana trumpai nusako tai, koks buvo Jūsų kelias į kunigystę. Gal galite šiek tiek daugiau papasakoti apie savo tėvus, aplinką, kurioje augote? Gimiau ir augau Nidoje, šeimoje buvau vienturtis vaikas: mama paprasta darbininkė, tėtė buvęs sovietinės armijos karininkas. Kai augau, Nidoje nebuvo bažnyčios. Iki 1988 metų, kai ją grąžino, tame pastate veikė muziejus. Taigi šiame Kuršių mariomis nuo Lietuvos atskirtame krašte aplinka katalikiškam gyvenimui buvo labai savotiška. Į bažnyčią vaikščioti neturėjau galimybių. Tik 1988-aisiais, kai grąžino bažnyčią, o man jau buvo 15 metų, aš galėjau pradėti į ją eiti. O kur Nidos žmonės melsdavosi iki 1988-ųjų, kai sugrąžino bažnyčią? Kur vaikai priimdavo Pirmąją Komuniją? Kur ir kada Jūs pats ją priėmėte? Ką žmonės darydavo, norėdami katalikiškai susituokti, pakrikštyti ar palaidoti? Kaip kam išeidavo. Krikštydavo ir vaikai Pirmąją Komuniją dažniausiai priimdavo nuvykę į Klaipėdą arba į kitą Lietuvos vietą pas senelius. Aš irgi buvau pakrikštytas ir Pirmąją Komuniją priėmiau Jurbarke ten gyveno mano senelė. Prisimenu, kad tada klebonu buvo kun. Mykolas Buožius. Nidos žmonės, norėdami katalikiškai palaidoti, dažnai likdavo be kunigo patarnavimų retai kas ryždavosi iš už 50 km esančios Klaipėdos jį atsivežti. Viskas pasikeitė 1988 metais, kai Nidos Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčią buvo pavesta aptarnauti broliams pranciškonams. Į Nidą atvažiuodavo broliai Astijus Kungys, Benediktas Sigitas Jurčys, Adolfas Pudžemys, Gediminas Numgaudis (tada dar nebuvęs kunigu). Labai patiko jų bendravimas su žmonėmis ir veikla. Todėl 1991 metais, baigęs Nidos vidurinę mokyklą, susižavėjęs pranciškonais, įstojau į Kretingos pranciškonų vienuolyną ir pradėjau postulatą. Turbūt jau tada galvojote apie kunigystę? Kai atėjau į pranciškonų vienuolyną, gyvenau, klausdamas Dievo, kokiu keliu eiti toliau. Iš tiesų pirmaisiais metais labai rimtai nemąsčiau apie tolimesnę ateitį ir jos neplanavau, juk dažnai būna, kad jei ateini su planais, jie gali neišsipildyti, nes viską planuoja Dievas. Manau, kad vienuolija nėra planų pildymosi vieta... Bet ir toliau ėjote kunigystės link. Iš Kretingos vienuolyno keliavote tolyn anapus Atlanto ir noviciatą atlikote pas JAV pranciškonus? Papasakokite apie tai, kaip sekėsi. Taip, 19921993 metais atlikau noviciatą pas JAV pranciškonus lietuvius Meino valstijos Kenebunkporto mieste. Ten galėjau kalbėti lietuviškai, nes beveik visi pranciškonai buvo lietuviai, todėl tikrai nebuvo sunku. Tik, būdamas noviciate, visus metus negalėjau grįžti į Lietuvą. Pirmuosius įžadus davėte 1993 m. birželio 4 dieną ir pasirinkote vienuolinį Lino vardą. Linas buvo antrasis Popiežius po šv. Petro. Kodėl būtent šį vardą pasirinkote? Tikrai negalėčiau pasakyti, kodėl būtent tokį vardą pasirinkau. 1993 metais įstojote į Kauno Kunigų seminariją, taigi apsisprendėte siekti kunigystės. O po trejų metų vėl išvykote iš Lietuvos į Italiją, studijuoti Veronos pranciškonų studijų namuose. Taigi turėjote mokytis ir italų kalbos? Ar nebuvo sunku? Kokia būdavo Jūsų kasdienybė? Veronoje buvo pranciškonų kunigų seminarija. Taigi kasdienybė kaip ir kiekvienoje seminarijoje: malda, studijos, paskaitos. Bet čia jau papildomai reikėjo mokytis ne tik italų kalbos, bet ir bandyti suprasti italų kultūrą, tradicijas. Italų kalbos užsieniečius moko specialioje mokykloje, kurią ir man teko lankyti. Bet į Lietuvą vis tiek kartais sugrįždavote? Kiekvieną vasarą. O kai grįžau 1996 metų vasarą, rugpjūčio 15 dieną Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje daviau amžinuosius įžadus. 2000 m. liepos 15 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vysk. Antanas Vaičius Jums suteikė Kunigystės šventimus. Ar tik netapote pirmuoju kunigu, kilusiu iš Nidos? Nežinau, kad dar kas nors iš Nidos parapijos būtų buvęs kunigu. Ko gero, aš esu pirmasis. Retai būna, kad po pertraukos vėl tektų grįžti klebonauti į tą pačią parapiją. Jūs 20032004 metais ir nuo 2010 metų pradžios buvote Kretingos klebonu. Gal galite papasakoti apie Kretingos parapiją? Kaip gausiai bažnyčią lanko parapijiečiai? Gal čia į pranciškonų aukojamas šv. Mišias sekmadieniais susirenka daugiau žmonių, negu kitur? Kiek šv. Mišių sekmadieniais ir šiokiadieniais būna? Kad antrąkart klebonavau, pranciškonų parapijoje nieko nuostabaus. Mes dažnai keičiamės, o paskui vėl sugrįžtame į tas pačias pareigas. Mūsų parapijoje yra apie 20 tūkst. žmonių. Manau, kad tai labai geri, nuoširdūs ir Dievo ieškantys žmonės. Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis turi gotikos, renesanso ir baroko bruožų, todėl sulaukiame nemažai maldininkų, norinčių jį pamatyti. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje yra garsus Šv. Antano paveikslas, kurį atvykusieji mielai lanko. Miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai tai pati didžiausia metų šventė Kretingos rajone, garsi visoje Lietuvoje. Tada irgi daug svečių atvyksta. Mūsų svečiai mielai apsilanko ne tik bažnyčioje ir vienuolyne, bet užsuka ir pas seseris klaristes, į Botanikos sodą. Sekmadieniais į bažnyčią ateina, ko gero, panašus parapijiečių procentas kaip ir visur. Bažnyčioje kasdien būna dvejos šv. Mišios, o sekmadieniais trejos. Dar vienerios šv. Mišios būna ir pas Šv. Klaros seseris, į kurias irgi ateina pasauliečių. Girdėjau atsiliepimų, kad buvote labai mylimas parapijiečių ir savo pastoracinėje veikloje rūpinotės jų religiniu švietimu, ypač daug dėmesio kreipdamas į šeimas. Kodėl, Jūsų manymu, taip gražiai apie Jus atsiliepia? Mano manymu, svarbiausia yra bendrauti su žmonėmis. Kai bendrauji, klausinėji, ko jie norėtų, tada ir sužinai parapijiečių džiaugsmus, bėdas ir poreikius. Štai parapijiečiai labai norėjo Alfa kursų, tai ir surengėme juos. Nustebau, kiek daug žmonių juose dalyvavo. Koks toliau bus Jūsų ryšys su Kretingos pranciškonų bendruomene? Tai yra mano šeima, o aš ir toliau išliksiu šios bendruomenės nariu, tik kitoje tarnystėje. Žinoma, gyvensiu Telšiuose. Kuo skiriasi paprasto klebono ir klebono pranciškono tarnystė? Ar vyskupo pranciškono tarnystė kuo nors skirsis nuo vyskupo, kuris nėra ir vienuolis? Klebonas paprastai gyvena vienas, galbūt kai kur su vikaru ar altaristu. Pranciškonai gyvena visi vienuose namuose vienuolyne. Gyvendamas Telšiuose ir būdamas vyskupas pranciškonas aš tokios galimybės neturėsiu, bet, kaip minėjau, stengsiuosi palaikyti kuo glaudesnį ryšį su Kretingos broliais pranciškonais. Ar nujautėte, kad galite tapti vyskupu? Visokių šnekų buvo, neretai ir iš parapijiečių išgirsdavau, kad jiems taip patinku, jog galėčiau net vyskupu būti. Bet niekada nepriėmiau tų šnekų kaip rimto signalo, kad iš tiesų taip gali atsitikti. Kur būdamas išgirdote žinią apie tai, kad esate nominuotas vyskupu? Šią žinią išgirdau Kretingoje. Kreipdamiesi į vyskupą, jį vadiname Ekscelencija, o kaip reikės kreiptis į Jus, buvusį brolį Liną? Pagal Katalikų Bažnyčios etiketą į vyskupą kreipiamasi Jo Ekscelencija, tačiau aš nesupyksiu, jei ir toliau mane vadins broliu Linu. Jei turite kokią laisvo laiko valandėlę, ką mėgstate veikti? Gal turite kokį nors hobi? To laisvo laiko ne kažin kiek bebūna, bet kartais mėgstu pasivaikščioti, o rudenį einu pagrybauti. Pasiekęs tokios karjeros, turbūt norėtumėte kam nors padėkoti? Labiausiai už didžiulį rūpestį mano gyvenimo kelyje esu dėkingas mamai. Dėkojame už pokalbį. Linkime, kad meilės ir pagarbos, kurios nusipelnėte dirbdamas Kretingoje, ir toliau nestokotumėt ne tik Telšių vyskupijoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Kalbino Primename, kad balandžio 14 dieną, šeštadienį, 12 valandą Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, vyks vyskupo nominato br. Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM konsekracija vyskupo šventimai. Juos suteiks kardinolas Audrys Juozas Bačkis kartu su Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi bei Telšių vyskupu Jonu Boruta. Turėtų dalyvauti ir daugiau vyskupų, taip pat šventinamojo bičiulių pranciškonų iš užsienio: Italijos, JAV, Kanados. Brolis Linas maloniai kviečia visus dalyvauti šiose apeigose, o negalinčius prašo tolesnį jo gyvenimo kelią lydėti maldomis.
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |