Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Vaisingi rašytojo V. Ažušilio darbai

Neseniai Vilniuje, „Litimpex“ parodų rūmuose, vyko tarptautinė Knygų mugė. Joje beveik dešimt metų iš eilės dalyvaudavo ypač kūrybingas rašytojas Vytautas Ažušilis, įvairių žanrų kūrinių autorius. Tik šiemet jis apgailestauja, kad negalėjo dalyvauti renginyje. Tai vertas dėmesio rašytojas. Jo kūrybą trumpai aptarsime.

Pradėjęs nuo trumpų apsakymų, novelių, satyros kūrinėlių, keleto eilėraščių (rinkinys „Trys mėnuliai“, 1999), rašytojas sukuria didelės apimties keturių tomų istorinį romaną „Auksinis sakalas“ (2001–2002). Tapęs populiariu, skaitytojų pageidavimu autorius pratęsė Sakalo epopėją – parašė romano tęsinį – trilogiją „Išlikimas“, į kurią įėjo knygos „Buhalteris“ (2004), „Finansininkas“ ir „Mokslininkas“ (2005). Rašytojas sukūrė ir kitokio žanro kūrinius: du fantastinius romanus „Roneta“ (1990) ir „Dubleriai“ (2003) bei romanus-trilerius „Moša“ (2006) ir „Tina“ (2007) apie nusikalstamų struktūrų kūrimosi ištakas, jų gebėjimą skverbtis į valdžią.

2007 metais V. Ažušilis pradėjo leisti ciklą „Šeši pavasariai“, kuriame gvildeno kaimo žmonių trijų kartų likimus sovietinės okupacijos metais. Pirmame romane „Sėjos metas“ (2007) vaizduojami pirmųjų pokario metų įvykiai, kai sovietiniai okupantai, vykdydami stalininę politiką, siekė sunaikinti ūkininkų privatinę nuosavybę ir kurti kolūkius – pasipriešinusieji priverstinei kolektyvizacijai atsiduria už grotų arba tremtyje. Antrosios ciklo knygos „Gerda“ (2007) pagrindinės veikėjos Gerdos, priverstos išsiskirti su mylimuoju, kovojusiu su okupantais, jaunystė prabėga kalėjime ir tremtyje, o grįžus į tėviškę apgaulės būdu ji priverčiama ištekėti už kolaboranto, iš kurio išsilaisvina tik po ilgų kančios metų. Trečioji knyga „Deima“ (2008) pasakoja apie našlaitę, augusią vaikų namuose ir auklėtą prieštaravimų aplinkoje, visą gyvenimą persekiojamą tremtinių tėvų šešėlio, bet sugebėjusią nepalūžti ir nepasiduoti okupantų peršamai amoraliai gyvensenai. Ketvirtoji knyga „Gedas“ (2008) – pasakojimas apie našlaitį, auklėjamą okupantų įstaigose. Jis balansuoja ant krikščioniškosios ir okupantų peršamos moralės ribos – veiksmas prasideda, kai pradeda braškėti okupacinis režimas, bet ne visi tuo tiki. Gedas yra iš tų, kurie svyruoja, negalėdami nuspręsti, ką pasirinkti. Penktoji knyga „Naglis“ (2008) pasakoja apie tremtinių sūnų Naglį, kuris, byrant okupantų režimui ir pasirodant pirmiesiems laisvės šviesuliams, nors ir augęs sąmoningoje šeimoje, suviliotas okupantų ir kolaborantų pažadų, pasuka klystkeliais ir gviešiasi karjeros bei turto. Nepaisydamas motinos patarimų, jis pasiduoda nusikaltėlių įtakai. Penktoje, paskutinėje, ciklo knygoje „Pjūties metas“ vaizduojama kova tarp tėvų ir vaikų, kurių pažiūros į laisvės siekius, jau subyrėjus sovietinei santvarkai, žymiai skiriasi. Vieni žengia garbingu keliu, kiti keldami suirutę pamina moralės normas ir nebaudžiami alina šalį.

Paskutiniais metais pasirodė dar dvi rašytojo knygos. Romane „Vėtra“ (2010) vaizduojama dviejų jaunuolių, kurių senelis žuvo kovodamas už Lietuvos laisvę, o tėvai iškentėjo okupantų trėmimus, gyvenimas prasidėjus sovietinės valdžios griūčiai ir atgavus nepriklausomybę. Knygoje „Vieno langelio principas“ (2011) vaizduojama šiuolaikinių žmonių tarpusavio santykiai šalyje, kur klesti kyšininkavimas ir korupcija. Tai 25-oji autoriaus knyga.

Visos šios knygos yra artimos mūsų laikams ir neseniai vykusiems įvykiams. Nepavargstančio rašytojo kūryba yra tarsi kontrastas tai daugybei leidžiamų knygų ir romanų, tolimų mūsų krašto istorijai ir dabarčiai. V. Ažušilis jau rašo naują knygą, kurios nekantriai laukiame.

XXI

© 2012 „XXI amžius“