Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežiaus padrąsinimai Meksikos žmonėms ir Bažnyčiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Meksikos prezidentu Felipe Kalderonu ir jo žmona Margarita

Socialinių kontrastų akivaizdoje

Kadangi praėjęs popiežiaus Benedikto XVI apaštališkas vizitas Meksikoje pirmiausia buvo skirtas paminėti šios ir kitų Lotynų Amerikos šalių nepriklausomybės 200-ąsias metines bei Šventojo Sosto ir Meksikos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetį, visuomeniniai jo bruožai buvo ypatingai ryškūs tiek istorijos, tiek dabarties problemų kontekste. Kovo 23 – 29 dienomis vykusiai kelionei, kurios metu aplankyta ne tik Meksika, bet ir Kuba, skirtoje tradicinėje spaudos konferencijoje žurnalistai Popiežiui uždavė daugiau socialinio ir netgi politinio pobūdžio klausimus.

Mirties ir nuodėmės nenugalėtas

Kun. Vytenis Vaškelis

Verbų sekmadienį girdime, kaip entuziastingai žydų lūpomis liaupsinamas Viešpaties vardas. Bet netrukus jų liežuviai „nusidažo“ neapykantos spalva, ir jie lieja beprotiškų kaltinimų ir pasmerkimo tulžį Dievo Avinėliui, į kurio krištolinę Širdį nepajėgus įsiskverbti joks žmonių išgalvotas nusikaltimas.   

Kai pasigendama minimalaus ir pastovaus tikėjimo brandumo, tada įmanoma per Velykų iškilmes su minia sušukti: „Garbė ateinančiam Dievui!“, bet paskui, grįžus namo, belieka vėl būti tuo, kuo esi – perkeičiantį dvasios lūžį atmetusiu individu, tai yra gyventi taip, tarsi Kristus nebūtų nukryžiuotas ir savo prisikėlimu nepadovanojęs gyvenimo Jame. Jei nesustoju ir nesusimąstau: „Ką man reiškia Velykos?“, nesuvokiu, kad mistiniame Bažnyčios Kūne esu pašauktas būti ne tik jo visoje gyvybinių funkcijų sandaroje organiškai bei kūrybingai veikiančiu sąnariu, bet man duotas tikslas iškelia mane aukščiau visko – turiu visu kuo panašėti į Kristų, tai yra į visuotinės Bažnyčios Kūno Galvą.

Išrinkti dailiausiai rašantys Lietuvos gyventojai

Nugalėtojai (iš kairės): Arūnas Vinciūnas, Rasma Raudonienė, Ramunė Stabingytė, Viktorija Batvinaitė

Kovo 7 dieną Lietuvių kalbos institute baigėsi antrą kartą šalyje organizuotas Nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom!“ Finalo metu išrinkti trys dailiausią rašyseną turintys Lietuvos gyventojai bei viena originaliausio rašto autorė.

Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės, rašymas ranka yra prasmingas, o informacinių technologijų amžiuje jis tampa tikru iššūkiu. „Nors esame įpratę spausdami klavišus į puslapius berti vienodas raides, tai palengvina kasdienybę, – nepamirštame ir rašymo ranka: sudarome pirkinių sąrašus, rašome dienoraščius, pasveikinimus draugams ar artimiesiems. Ranka rašytas sakinys įgyja ypatingą vertę. Be to, rašydami mes kuriame savo portretą – perteikiame mąstyseną, charakterį, išsilavinimą, gebėjimus, polinkius, amžių ar netgi lytį – atskleidžiame save“, – renginio metu sakė J. Zabarskaitė.

Pogrindžio spauda ir Eucharistijos bičiuliai

Pranešimas, skaitytas kovo 16-ąją Seime vykusioje konferencijoje, minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metį

Edvardas ŠIUGŽDA

Man teko laimė užsiimti ta veikla, apie kurią šiomis dienomis plačiai kalbama. Galima būtų apie tų laikų įvykius pasakoti kokiu nors mokslinei konferencijai tinkamu būdu, tačiau tai neatskleistų anų laikų aplinkybių visumos. Mes, senieji, sovietiniais laikais pogrindyje ar pusiau legaliai dirbę asmenys, jau esame pamiršę daugelį momentų. Mes visi tada buvome jauni – ir kun. Sigitas Tamkevičius, ir kun. Alfonsas Svarinskas, ir tada inžinierius Vytautas Vaičiūnas, vėliau kunigas, ir jau seniai žuvęs kun. Juozas Zdebskis, ir ses. Gema Stanelytė, subūrusi tada ypač plataus ir veiklaus Eucharistijos Bičiulių (EB) sąjūdžio būrelius (idėjinis jų vadas buvo kun. Pranciškus Masilionis) ir daugelis kitų, tada pasiaukojusių kovotojų už laisvę ir nepriklausomybę, už tikėjimo laisvę, išėjusių į amžinybę ar net užmirštų nepriklausomos Lietuvos valdžios. Iš nelegalių būrelių veiklos atėjo ir Aleksandras Žarskus, giliai nagrinėjantis mūsų, kaip lietuvių ir kaip krikščionių, pasaulėjautą, įvairius jos niuansus, kurie ir dabar nežinomi ir net nesuprantami daugumai lietuvių katalikų. Būreliuose dalyvavo ir jiems istoriosofines idėjas skelbė Algirdas Patackas. Iš įvairių nelegalių būrelių atėjo ir Vidmantas Povilonis, puikiai išmanęs lietuvių–lenkų santykių istoriją, ir Šarūnas Boruta, ir Ričardas Repšys, ir Arimantas Raškinis, ir Vidas Abraitis ir kt. Ypatingas vaidmuo čia priklauso už mus keliomis dešimtimis metų vyresniam Vaclovui Šiugždiniui, vertėjui iš prancūzų kalbos. Gimęs 1911 metais, jis turėjo didelę gyvenimo patirtį, ne tik susipažinęs su prancūzų literatūra, tačiau nužemintas iki vidurinės mokyklos mokytojo pareigų, buvo apsuptas ne vien draugų ir gerbėjų, bet ir saugumo agentų.

Barbarų šalis

Saulius Stoma

Į močiutę įsikibusios mergaitės klyksmas...  Žodžiai iš jos lūpų: „Melage, šlykštyne, pedofile!“ skirti šalin ją traukiančiai mamai... Grumtynės iki kraujo... Vaiko teisių apsaugos pareigūnės šauksmas: „Sustokit, ką jūs darot, išeikit visi!“, į kurį valstybės vardu veikiantys kaukėti banditai nekreipia dėmesio... Kas dar? Solidus policijos pareigūnas, grasinantis vaiko teisių apsaugos pareigūnei, kad ji bus nubausta, nes drįso gelbėti mergaitę nuo barbariško smurto... Nužmogėjusi antstolė, kurios širdies nepalietė net šis klaikus vaizdas, matytas iš arti, nors kitos moterys verkia stebėdamos tai internete...