Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Teminiai kaimai įgauna pagreitį

Eugenija Žalytė

Skambi daina prie žibalinės lempos

Dirbant galima ir pasikalbėti

Vajasiškis. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio VšĮ „Ignalinos AE“ regiono plėtros agentūros pradėjo įgyvendinti dvejus metus trunksiantį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projektą „Teminiai kaimai“. Jo tikslas – sukurti naują, patrauklų turistinį maršrutą – šešių teminių kaimų tinklą „Ežerų kraštas“ Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Projekto biudžetas – 1,3 mln. litų. Jame dalyvauja vienuolika kaimų Ignalinos ir Zarasų rajonuose ir trylika Latvijos, Latgalės regione. Visi jie atitinka pradinius projekto lūkesčius ir reikalavimus: turi aktyvias bendruomenes, didesnę ar mažesnę veiklos patirtį, yra išsaugoję senas tradicijas, nori gaivinti amatus, įgyvendinti patrauklias idėjas.

Tik trijuose iš minėtų kaimų Lietuvos pusėje ir tiek pat Latvijoje projekto pabaigoje turės būti įgyvendinta minimumo programa: produktas, edukacinė programa, maitinimo paslaugos.

Kaip teigia projekte dalyvaujančios Zarasų rajono Vajasiškio bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina, judėti į priekį, atgaivinti liaudies tradicijas, pradėti verslą ir į jį įtraukti kuo daugiau žmonių diktuoja gyvenimas ir noras atgaivinti beveik merdintį kaimą. Tiesa, anot jos, tai didžiulė atsakomybė prieš visus kaimo gyventojus ir nelengva našta bendruomenės aktyvistams. „Esu patenkinta, kad mūsų krašte netrūksta žmonių, kurie visada padeda įgyvendinti tai, ką esame sumanę ir būtų labai smagu, kad patektume į tą projekte numatytą kaimų trejetuką“, – sako G. Sarokina.

„Lapkritį aš, G. Sarokina ir kiti projekte dalyvaujančių bendruomenių nariai dalyvavome pažintinėje kelionėje Lenkijoje ir Varėnos rajone, aplankėme penkis kaimus. Pamatėme, kaip gyvena lenkų kaimo bendruomenės, kaip galima atgaivinti kaimą pritraukiant moksleivius, vietos gyventojus, net užsienio turistus ir iš to užsidirbti pinigėlių, sukurti naujas darbo vietas. Nyksta kaimo mokyklos, mažėja gyventojų, stovi seni, apleisti pastatai, tačiau lenkų charakterio bruožai yra truputį kitokie negu mūsiškių. Jie moka pasigirti, pasididžiuoti netgi paprastais, o kai kada netgi prastais dalykais, padaryti reklamą ir parduoti produktą. Vajasiškis taip pat turi kuo pasigirti, reikia tik daugiau žmonių asmeninės iniciatyvos ir aktyviai įsijungti į šį projektą. Turime bažnyčią su savo istorija, eremitą Patriką, daug puikių šeimininkių, ūkininkų, menininkų. Visa tai reikia sujungti į vieną visumą ir gims teminis kaimas, kuriame ir patiems bus smagu gyventi ir turėsime ką parodyti, kuo pasigirti atvykusiam svečiui“, – pasakoja Vajasiškio bendruomenės aktyvistė Vita Barauskienė.

Neseniai projekto „Teminis kaimas“ partneriai ir rengėjai, jame dalyvaujančių kaimo bendruomenių nariai (iš viso 26 žmonių grupė) lankėsi visuose vienuolikoje kaimų ir vertino, kurie iš jų galėtų patekti į išrinktųjų trejetuką. Sužinota, pamatyta labai daug, o svarbiausia – įsitikinta, kad kaimo žmonės darosi kur kas aktyvesni, įdomesni.

Taip jau nutiko, kad projekto dalyviai pačioje kelionės pabaigoje atvyko į Vajasiškio bendruomenę. Apsilankę bažnyčioje, išgirdo jos istoriją, po to moterys giedojo kantičkines giesmes, užsuko į naujo varpo laukiančią varpinę, varpinėje įrengtą muziejų, Liepsnojančio krūmo Dievo Motinos eremitiškus namus, buvusios mokyklos pastatą ir galiausiai užsuko į bendruomenės namus. Čia buvo nustebinti to, ką išvydo. Erdvi salė buvo virtusi senovine, devyniolikto amžiaus kaimo gryčia, būdinga šiam kraštui. Ant vienos sienos puikavosi vietos audėjos austos drobės, ant kitos akį džiugino jaunos fotografės darbų paroda. Prie žibalinių lempų senoviniais tautiniais rūbais pasipuošusios moterys vijo siūlus, verpė, mušė sviestą, mintuvais mynė linus, mezgė, vijo virves. Siuvėja su senovine siuvamąja mašina siuvo kažkokį rūbą. Prie stalo susėdusios dainininkės su muzikante dainavo lietuvių liaudies dainas. Šalia gražiai senoviniais užtiesalais paklotos lovos ant lingės supasi prieš penkiasdešimt metų dabartiniam ūkininkui pagamintas lopšys. Muzikantei užgrojus, svečiai kartu su kaimo žmonėmis ėmė suktis ratelyje. Šauniausios šeimininkės netruko pakviesti prie pačių gamintais senoviniais valgiais nukrauto stalo. Vieniems patiko virtos bulvės su lupynomis ir čia pat sumuštas sviestas, kiti gyrė naminę duoną, pyragus, virtas pupas ar kitus produktus. „Rodos, nieko ypatingo, tačiau vajasiškiečiai mus sužavėjo. Turėti kaime tokią gryčią, kurioje užtektinai vietos kiekvienam amatininkui, kur jų pagamintą produktą ne tik parodyti, paragauti, bet ir nusipirkti galima, – nuostabus dalykas“, – sakė viena projekto koordinatorių.              

Zarasų rajonas

Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“