Bendruomenėse
Duris atvėrė atsinaujinęs lankytojų centras
Rūta Averkienė
|
Merkinės klebonas dekanas
kun. Robertas Rumšas (centre)
linkėjo, kad Čepkelių valstybinio
gamtinio rezervato Merkinės
lankytojų centras ilgai tarnautų
darbuotojams ir lankytojams
|
|
Merkinės lankytojų centro
vedėjas Algimantas Černiauskas
pristato ekspoziciją
|
Merkinė. Merkinės miestelis pasipuošė atsinaujinusiu pastatu, kuriame įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Merkinės lankytojų centras. Prie įėjimo į pastatą įrengta informacinė lenta liudija, kad Dzūkijos nacionaliniam parkui kartu su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu suteiktas PAN parko statusas.
Merkinės lankytojų centro atidarymo metu renginio svečiams buvo pristatyta nauja ekspozicija, kurioje kiekvienas besidomintis gaus visą reikiamą informaciją apie šią didžiausią Lietuvoje saugomą teritoriją bei Merkinės miestelio istoriją. Tądien duris lankytojams atvėrė atnaujinta centro parodų salė, kurioje atidaryta Maksimonių kaime gyvenančios ir kuriančios keramikės Rūtos Indrašiūtės keramikos darbų paroda Molinės ganyklos. Čia nuolat veikia šviesios atminties Merkinės vargonininko Jono Gregoravičiaus darbų ekspozicija.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius trumpai priminė Merkinės lankytojų centro veiklą iki rekonstrukcijos. Merkinės lankytojų centras šiame pastate įsikūrė 1995 metais ir veikė iki pat rekonstrukcijos. Pagrindinė šio pastato atnaujinimo idėjos organizatorė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos, kuri savo veiklos strategijoje numatė lankytojų centrų atnaujinimą. Pastatas pradėtas rekonstruoti 2009-aisiais, o baigtas 2011 metų sausio mėnesį. Per šį laikotarpį jis atnaujintas iš esmės: įrengtas geoterminis šildymas, apšildyti fasadai, atnaujintos visos komunikacijos, darbuotojų kabinetai. 2010 metais UAB Ekspobalt suprojektavo ir įrengė ekspoziciją, lankytojų priimamąjį ir atnaujino parodų salę.
2011 metais UAB Varėnos statyba sutvarkė sklypą aplink pastatą paklojo pėsčiųjų takelius, įrengė mašinų stovėjimo aikštelę, apšvietimą, įrengė lauko informacinius stendus.
Merkinės parapijos klebonas dekanas kun. Robertas Rumšas pastatą pašventino, kad šis ilgai tarnautų centro darbuotojams ir lankytojams.
Vėliau Merkinės lankytojų centro vedėjas Algimantas Černiauskas pristatė ekspoziciją Upių ir upelių parkas. Jo teigimu, pagrindinė Merkinės lankytojų centro veikla, kurią plėtos ir toliau, yra gamtosauginis ir etnokultūrinis švietimas.
Iš tiesų kiekvienas smalsuolis, aplankęs Merkinės lankytojų centrą, apie sužinotų kone viską apie šią saugomą teritoriją: pažintų unikalų kraštovaizdį, gamtines vertybes, čia gyvenančius ir kuriančius senųjų dzūkų amatų meistrus, apie šiame krašte tebepuoselėjamus senovinius dzūkų papročius ir tradicijas. Visa tai būtų pateikta su ypatinga pagarba ir meile šiam Lietuvos kampeliui, kad ir kiekvienas, apsilankęs čia, pajustų ir įtikėtų, jog visa tai, kas čia gyva, ir tai, kas vyksta, verta įamžinimo...
Vedėjas tarsi pirmosios ekskursijos metu svečiams išsamiai ir įdomiai pristatė Merkinės miestelio bei su juo susijusių garsių žmonių istorijas. Anot A. Černiausko, Merkinės istorija turtinga praeitimi. Senovėje čia stovėjo valdovų rūmai, kuriuose lankydavosi karaliai ir kunigaikščiai, čia ne vieną kartą lankėsi ir mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Merkinėje buvo suteiktos Magdeburgo teisės Vilniaus miestui. Taigi miestelis nuo pat jo įsikūrimo prieš daugiau negu 650 metų iki šių dienų mena daugybę istorinių įvykių. Visa tai besidomintys galės sužinoti įrengtame terminale Merkinė dingęs miestas, kuriame lankytojai ras visą informaciją lietuvių ir anglų kalbomis. A. Černiauskas išsakė ketinimus prie Merkinės piliakalnio atstatyti vieną iš keturių šešiakampių Merkinėje stovėjusių miestelio stulpų, kuris taptų savotiška vizitine Varėnos krašto kortele.
Ekspozicijoje yra taip vadinamas fotorėmelis, kuriame informacija apie Merkinę bus keičiama nuolat. Čia turistai ras lapelius, kuriuose aprašyti žmonės, įmūriję nors vieną plytą į Merkinės istoriją. Ekspozicijoje yra kampelis Dzūkų balsai, kuris turistus kviečia pasiklausyti senųjų dzūkų tarmės.
Prieškario Merkinės vaizdą ir to meto miestelio gyvenimą liudija didelė nuotrauka, kurioje įamžinta miestelio turgaus aikštė. Šalia nuotraukos įkurdinti buities apyvokos rakandai.
Ekspozicijoje netrūksta ir žaidybinių elementų, kurie neabejotinai sudomins jaunuosius lankytojus. Čia galima išvysti Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojų sukurtus filmukus apie amatų seminarą Marcinkonyse, apie Musteikos kaimą ir jo žmones bei apie upių ir upelių šiame krašte formavimąsi.
Merkinės lankytojų centro atidaryme dalyvavo nemažai garbių svečių, kurie, kaip sakė parko direktorius E. Gudelevičius, vienaip ar kitaip yra prisidėję prie šio centro atnaujinimo.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė pasidžiaugė, kad pagaliau šis centras atnaujintas ir galės svetingai sutikti lankytojus, o darbuotojams palinkėjo skleisti gėrį ir šviesą bei saugoti vertybes, kurios šiame krašte tebegyvuoja. Kai nežinome, kaip elgtis, atsigręžkime į gamtą, į šio krašto tradicijas. Juk gamtoje nėra egoizmo, išankstinių nuostatų, ir mes visada joje rasime atsakymą, kvietė direktorė.
Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius pasidžiaugė, kad Varėnos rajonas gali didžiuotis didesnę rajono teritorijos dalį užimančiu Dzūkijos nacionaliniu parku, kuris vaidina labai svarbų gamtosauginį ir etnokultūrinį vaidmenį, kad parko direkcija įsikūrė būtent čia istoriškai turtingame Merkinės miestelyje. Mero teigimu, atsinaujinęs centras dar labiau prisidės prie Merkinės miestelio, kaip įdomaus turizmo objekto, garsinimo. Tikiuosi, kad lankytojai, apsilankę čia, dar kartą įsitikins, kad turime labai gražų kaimyną gamtą, kurią reikia saugoti ir branginti, sakė rajono vadovas. Drauge su Savivaldybės tarybos nare, Merkinės gyventoja, gydytoja Genoefa Černiauskiene jis direktoriui E. Gudelevičiui įteikė dovanų gėlę, visam darbuotojų kolektyvui linkėjo sėkmingos veiklos.
Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos
© 2012 XXI amžius
|