2012 m. balandžio 20 d.    
Nr. 16
(1991)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Dvi tautas sujungęs kryžius

Aikštės atidarymas (iš kairės):
konsulas Lietuvoje Sicilijos
regionui Alessandro Palmigiano,
kuris į šventę atsivežė Lietuvos
veliavą, miesto meras Angelo
Ferrigno, Šiaulių vyskupas
Eugenijus Bartulis ir viską
organizavęs kun. Luca Crapanzano

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis Italijoje, Sicilijos
Barrafranca mieste, atidengia
Kryžių kalno vardu pavadintą aikštę

Balandžio 12 dieną Italijoje, Barrafranca miesto (Sicilija) aikštė, esanti šalia miesto savivaldybės pastato, buvo pavadinta Lietuvos Kryžių kalno vardu (piazza Litaunia – Collina delle Croci). Aikštės atidaryme dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kun. Ramūnas Norkus, Lietuvos konsulas Sicilijos regionui Alessandro Palmigiano bei kiti miesto, saugumo, dvasininkijos atstovai. „Esu labai laimingas, kad galiu būti čia, – sakė Šiaulių vyskupas, – nors esame tolimos, skirtingos kultūros tautos, tai, kas mus suvienija, yra Kryžius – simbolis, kuris neša pasauliui viltį ir išganymą“.

Miesto aikštės pavadinimas gimė iš religinės Barrafranca, Piazza Armerina vyskupijos, tikinčiųjų brolystės su Šiaulių vyskupija. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Barrafranca tikinčiųjų vardu miesto valdžios atstovai dalyvavo Kryžių kalne pastatyto trijų metrų aukščio ąžuolinio kryžiaus pašventinimo apeigose. Minėtą delegaciją sudarė miesto meras Ferrigno, provincijos vadovas Savoca, jo patarėjas Regalbuto. „Noriu padėkoti kun. Luca Crapanzano bei visai Barrafranca miesto bendruomenei, – sakė kun. R. Norkus, – bet visų pirma Dievui už Kryžių. Manau, kad trys dalykai yra svarbūs gyvenime: padėka Dievui, draugystė ir paprastumas. Šiandien kryžius ne tik suvienijo du draugus, bet ir dvi tautas“.

Miesto meras Angelo Ferrigno pasakytoje kalboje pabrėžė įvykio svarbumą žodžiais: „Šiandien tikėjimas ir meilė Kryžiui sujungė dvi skirtingas tautas – Barrafranca miesto gyventojus Sicilijoje ir Šiaulių miesto, esančio už 12 km nuo Kryžių kalno, tikinčiuosius. Mums tai labai svarbu, nes miesto bendruomenės vardu pastatėme Kryžių vietoje, kuri liudija žmonių troškimą būti laisvais, vietoje, kuri priklauso Pasaulio Kultūros paveldui kaip lietuvių iškentėtų kančių dėl laisvės simbolis. Šis kryžius, kurį pastatėme prieš dvejus metus, atstovauja visai Barrafranca bendruomenei, kuri vienijasi su patiriamomis kančiomis bei džiaugsmu, kurį šis simbolis neša pasauliui“.

Tarp gausybės įvairiausių dydžių, tipų, formų kryžių, iškilo trijų metrų aukščio kryžius su įrašu: „Invocando la divina benedizione e protezione in perenne memoria. La cittą di Barrafranca. Sicily-Italy (Visiems laikams meldžiant Dievo palaimos ir globos. Sicilija, Italija)“.

„Tai didis džiaugsmas Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai, sužinojus, jog jūsų miestas inicijavo aukšto lygio kultūrinį dialogą, – sakė konsulas Sicilijos regionui Alessandro Palmigiano. Tai pirmoji Sicilijos savivaldybė, įgyvendinusi tokio lygio draugišką bendradarbiavimą“.

Katalikiškos spaudos Italijoje atstovas Gaetano Rizzo sakė: „Perduodu regiono prezidento Giuseppe Vecchio sveikinimus bei kviečiu atkreipti dėmesį į šį pavyzdį, kaip dvi skirtingos tautos susivienija kryžiaus simbolio dėka. Tai liudija bendruomenės atvirumą kitoms tautoms bei jų kultūrai“.

Vienas iš religinės brolystės su Lietuva iniciatorių kun. Luca Crapanzano perdavė vietos vyskupo ordinaro Michele Pennisi sveikinimus bei džiaugėsi įvykiu: „Kas galėjo pagalvoti, – sakė kun. Luca Crapanzano, – kad studijų metu Romoje sutiktas kunigas Ramūnas taps pirmuoju broliu už valstybės ribų, tarsi būtų susitikę rytai ir vakarai, kurie kvėpuoja viena krūtine. Tokiu būdu per kryžiaus medį susivienijo į vieną dvi skirtingos kultūros“.

Balandžio 13 dieną pagrindinėje Barrafranca miesto šventovėje, kurioje garbinimui buvo išstatytas stebuklingu laikomas kryžius, šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. XVII amžiaus pradžioje vienas žemdirbys, miesto apylinkėse ardamas žemę, arklu užkabino žemėje buvusį kryžių. Anuo metu siautėjo barbarų gaujos, naikinančios šventoves bei šventus atvaizdus, manoma, kad tikintieji, kryžių norėdami apsaugoti nuo išniekinimo, buvo užkasę į žemę. Po atradimo šis brangus krikščionims ženklas vėl įgijo savo vietą bažnyčioje. Miesto žmonės besimelsdami susilaukia gausių Dievo malonių, todėl ir šiandien jis ypatingai garbinamas siciliečių. Perpildytoje bažnyčioje pamokslo metu Šiaulių vyskupas kalbėjo: „Jūsų miesto pamaldumą kryžiui liudija nuostabus, aukštas, rankų darbo kryžius Kryžių kalno papėdėje. Jis yra tylus tikėjimo liudijimas prieš agresyvų komunistinį režimą. Ši diena negali būti tik kultūrinis įvykis. Tai įvykis, pagyvinantis tikėjimą tautos, kuri labai stipriai myli šventąjį Kryžių, kaip gyvenimo ir išganymo medį. Ant kryžiaus miręs Kristus šiandien mums pasirodo garbingas ir prisikėlęs iš mirties ir trokšta, kad mūsų sielos keltųsi iš nuodėmės vergystės tikrai laisvei Kristuje. (…) Tegul ši diena būna jums džiaugsmo ir laimės stimulas jūsų kasdienybėje. Šis giluminis pamaldumas Kryžiaus medžiui, kuris jungia su lietuvių tauta, te perauga į vis tikresnį apsisprendimą šventam gyvenimui“.

Renato Pennisi,
Piazza Armerina vyskupijos atstovas spaudai

Iš italų kalbos vertė
kun. Ramūnas Norkus

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija