|
Velykų savaitei pasibaigus
Romas BACEVIČIUS
Praėjusį Atvelykio sekmadienį baigėme švęsti Velykų Kristaus Prisikėlimo savaitę. Šįkart norisi pažvelgti, kaip Gavėnios rimtis atspindėta Lietuvos pasaulietinėje žiniasklaidoje ir vaizdasklaidoje. Iš tiesų Gavėnios laiką joje buvo galima pajusti labiau tik paskutinę Didžiąją savaitę. Ko gero, ir tai yra sveikintina. Lietuvos televizija, neretai pradžiuginanti įvairių katalikiškų renginių transliacijomis, ir šįkart neišsižadėjo savo tradicijos transliavo Kryžiaus kelią iš Romos Koliziejaus, Velyknakčio liturgiją iš Vilniaus Arkikatedros, Popiežiaus Velykinį sveikinimą Urbi et orbi iš Romos, parodė kelis gerus režisieriaus Daliaus Ramanausko filmus, interviu su pranciškonų provincijolu br. kun. Astijumi Kungiu OFM. Lietuvos radijuje kalbėjo Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi (pokalbio ištrauką spausdino Lietuvos žinios), kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kaip Lietuvos radijo laidoje Akiračiai teigė arkiv. L. Bonazzi, atgaila yra krikščioniui būdinga praktika Gavėnios laikotarpiu, atrodo pasenęs, iš mados išėjęs žodis. Bet iš tikrųjų atgaila yra nepaprastai aktualus, šiuolaikinis žodis, nes tai yra sąlyga pasiekti laisvei. O šiuolaikinis žmogus yra ištroškęs laisvės, aistringai ieško tikrosios laisvės. Kada esu tikrai laisvas? Ar tada, kai galiu daryti ką noriu? Tai nėra laisvė. Būti valdomam savo geismų, savo instinktų, savo kaprizų tai jokia laisvė. Tai priklausomybė, vergovė. Ir šitą puikiai žino tie, kurie negali apsieiti be cigarečių, be alkoholio, be sekso. Jie gerai žino, jog nėra laisvi. Laisvas yra tas žmogus, kuris išmoko kontroliuoti savo impulsus, kuris valdo savo jausmus, kuris moka daryti gera ir nugalėti blogį. Tad norint pasiekti laisvę, reikia kovoti, nugalėti save, įveikti savo ydas. Tai ir yra atgaila. Atgailauti vadinasi, kovoti su mumyse esančiais blogais polinkiais. O kardinolas A. J. Bačkis Lietuvos radijuje teigė: Jei prieš šventes susirandame švarų rūbą, iškuopiame kampus, tai dar labiau dera išsivalyti sielą, įžengti į Velykas palengvėjusia sąžine. Kaip nejaukiai turėtų jaustis žmogus nuo ravimo daržo, tvarkomo automobilio ar kito panašaus užsiėmimo nė nepersirengęs išsyk pasodintas prie šventinio stalo. Taip ir Prisikėlimo iškilmėse net tie, kurie dėl savo darbo pobūdžio ar kokių svarbių rūpesčių negalėjo dalyvauti Didžiosios savaitės pamaldose, tikrai galėjo rasti minutėlę susikaupimui, Dievo Žodžio pamąstymui, maldai, artimo meilės darbui. Toks turėtų būti pasiruošimas. (...) Dekalogas mums aiškiai sako: Sekmadienį švęsk. Kiekvienas sekmadienis tai mažosios Velykos, tai žmogaus susitikimas su Gyvuoju Dievu. O žmogus, kuris pasirenka, kad vieno Dekalogo įsakymo laikosi, o kiti neaktualūs, apgaudinėja pats save, nes Dievo Teisynas nėra skirstomas pagal svarbą ar patogumą. Negali žmogus būti truputį tikinčiu. Jis visada panašus į žiūrovą, kurį gal kada palies Dievo malonės kibirkštis, pakviesdama į tikėjimo pilnatvę. To mes meldžiame ir linkime kiekvienam, kuris įeina pro bažnyčios duris. Deja, kaip teigė keletas sutiktų kunigų, nors rekolekcijose ar Didžiąją savaitę bažnyčiose ir būta eilučių prie klausyklų, atgailauti per išpažintį vis dėlto mažokai žmonių atėjo.
|
|
Po aštuoniolikos metų įkalinimo išleistas į laisvę
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų Daivos Kazlauskienės, Loretos Ulbienės ir Jūratės Damanskienės kolegija neskundžiama nutartimi nusprendė, kad egzistuoja visos sąlygos lygtiniam dėl žurnalisto Vito Lingio nužudymo 18 metų kalėjusio I. Achremovo paleidimui. Po Šv. Velykų, antradienį, jis išleistas į laisvę. Teismas atkreipė dėmesį, jog būdamas už grotų, jis tik vieną kartą buvo baustas, 16 kartų skatintas už gerą darbą ir elgesį, pasižymi gera emocine pusiausvyra, yra mandagus. I. Achremovas atleistas nuo šešerių metų, šešių mėnesių, vienuolikos dienų bausmės. Jis privalės keturis kartus per mėnesį registruotis gyvenamosios vietos Pataisos inspekcijoje. Teisėjų kolegija teigė, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės ar neatliktos bausmės dovanojimas. Asmuo, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai ir net menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Darytina akivaizdi išvada, kad visos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos egzistuoja, todėl tikslinga nuteistojo I. Achremovo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą, nes teismas priėjo prie neabejotinos išvados, jog nuteistojo I. Achremovo asmenybės progresas bausmės atlikimo metu yra akivaizdus, bausmės paskirtis atlikta, o jos tikslai toliau gali būti užtikrinami prižiūrint nuteistąjį I. Achremovą neizoliuotą nuo visuomenės, neskundžiamoje nutartyje pabrėžė teisėjų kolegija. Teismas taip pat pabrėžė, kad vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta ją atlikus. Nepaisant išimtinai teigiamai vertinamo nuteistojo I. Achremovo elgesio bausmės atlikimo metu, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu I. Achremovas padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams susekti kitus gaujos narius. Teismas pripažino tai kaip I. Achremovo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai, vertinant I. Achremovo asmenybę, patvirtina, jog jo elgesys teigiamas ne tik bausmės atlikimo metu, bet dar ir prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pabrėžė teisėjų kolegija. Nuteistasis įpareigotas registruotis pataisos įstaigoje, būti namuose nuo 22 iki 6 valandos ryto, nebent, jei tai susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms. Teismas paskelbė, kad esant menkiausiam pažeidimui, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas, ir nuteistasis gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą.
|
|
|