Titaniko žūties 100-mečio proga prisimenamas lietuvis kunigas
|
Kun. Juozas Montvila.
|
1912-ųjų balandžio 15-ąją, įvyko britų keleivinio lainerio Titanikas katastrofa. Per pirmąją ir, kaip vėliau paaiškėjo, paskutiniąją savo kelionę Titanikas šiaurės Atlanto vandenyne susidūrė su ledkalniu. Tuo metu vienas moderniausių ir didžiausių laivų nuskendo. Didžiosios Britanijos prekybos ministerijos duomenimis, iš kiek daugiau nei 2,2 tūkst. keleivių žuvo 1503 žmonės.
Titanike netikėtą dramą išgyveno ir trys lietuviai. Vienas iš jų antrąja klase plaukęs katalikų kunigas Juozas Montvila. Prieš plaukdamas Titaniku, jis jau buvo baigęs Seinų kunigų seminariją, Varšuvoje įšventintas į kunigus ir truputėlį jau pradėjęs kunigauti. Bet suteikė sakramentus unitams, o caro valdžia draudė tą daryti. Kiek žinoma, jis pakrikštijo vieną kūdikėlį, o mirštančiajam suteikė paskutinį patepimą. Tai tarsi tokie nekalti dalykai, tačiau caro valdžia buvo užrūstinta, uždraudė kunigauti. Patyręs tokių išbandymų Lietuvoje, jis sulaukė pasiūlymo plaukti į Ameriką ir ten kunigauti lietuvių išeivių parapijose. Iš Lietuvos jis kažkokiu būdu pasiekė Londoną, ten porai savaičių apsistojo pas savo giminaitį kun. Kazimierą Matulaitį, nes tuo metu šis dirbo lietuvių parapijoje. Kun. J. Montvila šiek tiek dirbo su Londono lietuviais toje bažnyčioje ir tuomet jau gavo bilietą į Titaniką.
Ir štai, paskutinę naktį kunigas, sužinojęs, kokioje situacijoje yra laivas, manoma, kad užsidarė antros klasės bibliotekoje ir ten priiminėjo žmones, aišku, jau desperatiškai nusiteikusius, bandė juos raminti, klausė išpažinčių, juos laimino. Pasak vienų šaltinių, lietuviui kunigui buvo pasiūlyta vieta gelbėjimosi valtyje, bet jis atsisakė, net nebandė gelbėtis, nėjo į denį, nežiūrėjo, kur tos gelbėjimosi valtys. Jis toliau liko su visais pasmerktaisiais, ir su jais, manoma, nuskendo. Tikėtina, kad jo kūnas tebėra įkalintas Titanike.
Londono lietuvių katalikų Šv. Kazimiero parapijos kun. Petras Tverijonas sako, kad Anglijos lietuviai visada prisimena šį savo tautietį. Ir šiemet, balandžio 15 dieną aukotos šv. Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje už mirusiuosius Titanike, ypač už kunigą J. Montvilą. Jis visada buvo tautiečių atmintyje. Jo atminimui bažnyčioje yra atminimo lenta.
Tuo metu, kai kun. J. Montvila Titaniko bibliotekoje ramino tikinčiuosius, savo likimą sutiko ir kitas Lietuvos atstovas Eliezeris Gilinskis 22 metų žydas, kilęs iš Ignalinos, esą turėjo auksines rankas ir buvo šaltkalvis, pasak kitų šaltinių inžinierius. Caro valdžiai jis gamino spynas, buvo profesionalas toje srityje. Pagal kitus šaltinius, Eliezeris bėgo iš Lietuvos į Londoną, o po to į Niujorką, norėdamas išvengti tarnavimo caro valdžios kariuomenėje. Žinoma, kad E. Gilinskis nuskendo su paltu ir palto kišenėse turėjo pieštukų, nuotraukų pinigų, anglų kalbos pradžiamokslį. Trečias tautietis Simas Baniulis, bet plaukęs kitu vardu ir pavarde. Kokiu nežinoma, nes jis taip pat bėgo nuo caro valdžios, todėl užsimaskavo. Plaukė ne kaip keleivis, o kaip įgulos narys. Yra žinoma, kad, baigęs laivininkystės mokyklą Liverpulyje, buvo priimtas į Titaniką įgulos nariu.
Prieš 100 metų žuvęs kun. J. Montvila Vilkaviškio vyskupijoje bus prisimintas parodomis ir konferencijomis. Šiam paminėjimui paruošta paroda apie kun. J. Montvilą ir Titaniko laivo tragediją, kuri bus eksponuojama vyskupijos parapijose. Buvo ruošiami du parodos komplektai, kad iki metų pabaigos daugelyje vyskupijos parapijų būtų pristatyta neeilinė asmenybė.
Paroda pirmiausiai iki balandžio 25 dienos bus eksponuojama Marijampolėje. Balandžio 24 d. 10 val. Marijampolės kolegijos Humanitarinių mokslų katedroje vyks respublikinė mokslinė-praktinė konferencija Asmenybės įtaka vertybėms kultūrų pokyčių kontekste.
Pagal Lietuvos radijo laidą Ryto garsai
© 2012 XXI amžius
|