Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

Mirė mokslininkė ir knygų autorė

Vytautas BAGDONAS

Dr. Janina Prūsaitė 2009-ųjų birželio 28-ąją Svėdasuose

Pirmosiomis balandžio dienomis, po sunkios ligos, mirė Vilniuje gyvenusi gamtininkė, mokslininkė biologė, zoologė, publicistė, daugelio mokslinių straipsnių autorė ir knygų apie Lietuvos gamtą bei gyvūniją bendraautorė biologijos daktarė Janina Prūsaitė.

Ji gimė 1925 m. gegužės 17 d. Svėdasų valsčiaus Būtėnų kaime (Anykščių r.) ūkininkų Augustino Prūso ir Konstancijos Žvirblytės-Prūsienės šeimoje.

1932–1938 metais mokėsi Svėdasų šešių skyrių pradžios mokykloje, toliau šešerius metus mokslus tęsė Utenos gimnazijoje. 1944–1949 metais studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo biologės-zoologės išsilavinimą. Dar tebestudijuodama dirbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Fiziologijos ir Zoologijos katedrose laborante, bebaigdama studijas įsidarbino Medžioklės ūkio valdyboje.

1949–1957 metais J. Prūsaitė buvo Medžioklės ūkio valdybos mokslinė bendradarbė, kuriai buvo patikėta tirti medžiojamųjų gyvūnų paplitimą Lietuvoje, sudaryti jų išteklių apyskaitas. Gabi jaunoji mokslininkė 1957–1960 metais tęsė studijas Lietuvos Mokslų akademijos Biologijos instituto, paskui pertvarkyto į Zoologijos ir parazitologijos institutą, aspirantūroje.

1961 metais svėdasiškė Vilniaus universitete apsigynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją. Darbo tema – „Lietuvos TSR Canidae šeimos žvėrys“. Jame aptarti vilkų populiacijos ir jų dauginimosi tyrimai. 1993 metais ji – nostrifikuota biomedicinos, biologijos mokslų daktarė.

1960–1987 metais dr. J. Prūsaitė dirbo Zoologijos ir parazitologijos institute (buvo jaunesnioji mokslinė bendradarbė, mokslinė sekretorė ir beveik dvidešimt metų (iki išėjimo į užtarnautą poilsį) dirbo vyresniąja moksline bendradarbe).

Siekti mokslo aukštumų ir užimti atsakingas pareigas dr. J. Prūsaitei labai trukdė jos biografijoje buvusi „juoda dėmė“. Mat, darbštūs, pareigingi, be galo mylėję gimtąją žemę jos tėvai ūkininkai buvo ištremti į Sibirą, tremtinių dalios neišvengė ir Janinos sesuo Nijolė Prūsaitė-Petreikienė bei brolis Juozas Prūsas. Brolis Zenonas, tapęs miškininku, celiuliozės pramonės specialistu ir pasirinkęs mokslininko kelią, buvo įsikūręs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būtų neišvengusi tremties ir Janina, bet ji studijavo ir gyveno toli nuo gimtųjų Būtėnų. Tiktai laimingų atsitiktinumų dėka mergina neatsidūrė šalia savo artimųjų Sibiro platybėse. Tai, kad tėvai, sesuo ir brolis buvo tremtiniai, o dar vienas brolis gyveno užsienyje, Janinai buvo dažnai prikaišiojama, sunkiai sekėsi gauti atsakingesnį darbą, o iš užimamų pareigų ne kartą ją bandyta išguiti. 1961 metais Janina ištekėjo už tremtinio Šarūno Jazdausko, ir tai buvo tarsi žibalo pliūpsnis į liepsną. Laimė, kad atsirasdavo užtarėjų, drąsių žmonių tuometinių mokslo korifėjų sluoksniuose, kurie talentingą mokslininkę užtardavo, ja rūpinosi, stengėsi išsaugoti Biologijos institute...

Ohajo valstijoje (JAV) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas 1999 metais išleistoje memuarų knygoje „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija“ labai įtaigiai aprašė savo ir kitų namiškių likimus. Šioje knygoje daug vietos skirta ir seseriai J. Prūsaitei...

Dr. J. Prūsaitė paskelbė per 40 mokslinių straipsnių apie šunų šeimos žvėrių ekologiją, upinio bebro, dėmėtojo elnio, kanadinės audinės ir kai kurių kitų žinduolių aklimatizavimąsi Lietuvoje, rašė straipsnius enciklopedijoms, žinynams, atsiminimus apie Lietuvos gamtininkus. Ne kartą mokslininkė skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose.

Mokslininkė parengė ir išleido kartu su kitais autoriais apie 20 įvairių leidinių. Ji – viena iš „Žinduolių pavadinimų žodyno“ lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis sudarytojų, parengė informacinius leidinius „Saugokime kurapkas“, „Lietuvos žinduoliai“, su kitais autoriais išleisti „Medžiotojo ir žvejo žinynas“, „Žuvinto rezervatas“, „Čepkelių rezervatas“, „Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti“, „Lietuvos fauna: žinduoliai“, „Vilkas“ ir kt.

Dr. J. Prūsaitė būdavo nereta viešnia ir gimtajame Svėdasų krašte. Lankydavosi tradiciniuose „Vaižganto skaitymuose“, miestelio gimtadienio šventėse bei kituose svarbesniuose renginiuose. Kai JAV gyvenantis dr. Z. Prūsas paaukojo solidžią pinigų sumą ir dovanojo Svėdasams paminklą, įamžinusį svėdasiškių kovotojų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę atminimą, 2009-aisiais dr. J. Prūsaitė kartu su broliu Juozu nuolat važinėjo iš sostinės į Vilnių, bendravo su skulptoriumi Jonu Jagėla, rūpinosi paminklo kūrimo reikalais ir be galo džiaugėsi, kai paminklas iškilo, papuošė Svėdasus, kai per Šv. Petro ir Povilo atlaidus buvo iškilmingai pašventintas.

Viename iš tokių renginių Svėdasuose dr. J. Prūsaitė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui padovanojo savo brolio Zenono memuarų knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija“.

Dabar ši moteris grįš į Tėviškę tik prisiminimų gijomis...

Autoriaus nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“