Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežiaus Benedikto XVI pagerbimas Apaštalinėje Nunciatūroje

Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi sveikina Lietuvoje dirbančias Motinos Teresės vienuoles

Balandžio 20-ąją Vilniuje, Apaštalinėje nunciatūroje, buvo paminėtos Jo Šventenybės Popiežiaus Benedikto XVI septintosios išrinkimo metinės. Šis renginys sutapo ir su tą savaitę paminėtomis Šventojo Tėvo 85-omis gyvenimo metinėmis. Į minėjimą svečius pakvietė Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Renginio pradžioje dainininkas Liudas Mikalauskas, grojant Ramintai Gocentienei, atliko Lietuvos ir Vatikano Himnus.

Dvasinių pašaukimų ugdymo uždaviniai

Pasitinkant Pasaulinės maldos už pašaukimus sekmadienį

Mindaugas BUIKA

Sekuliarizuota aplinka

Laukiant ateinantį ketvirtąjį Velykų sekmadienį (balandžio 29 dieną) Visuotinėje Bažnyčioje celebruojamos Pašaukimų šventės, galima priminti Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus išsakytus teisingus pastebėjimus Krizmos šv. Mišių homilijoje apie mūsų sekuliarizuotoje aplinkoje susiformavusią nepalankią dvasiniams pašaukimams atmosferą (ypač žiniasklaidoje ir pramogų industrijoje), kartais tiesiog ideologiškai skatinančią jaunus žmones eiti priešinga kryptimi. Štai prieš Velykas celebruotą Didįjį ketvirtadienį, kai diecezijų katedrose apie savo vyskupus susibūrę kunigai pamaldose atnaujino savo tarnystės sakramentinius pažadus, viename didžiausių Lietuvos dienraščių publikuotas propagandinis rašinys su iškalbinga antrašte – „Kunigas dėl meilės abiturientei metė tarnystę Dievui“.

Prasmingas Kauno arkivyskupo jubiliejus

Arkiv. Sigitas Tamkevičius šv. Mišių aukoje su vysk. Juozu Preikšu Silvijos KNEZEKYTĖS nuotrauka

Balandžio 18 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gausia procesija atėję prie didžiojo altoriaus Kauno arkivyskupijos kunigai aukojo šv. Mišias ir drauge meldėsi už savo ganytoją arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių jo kunigystės 50-mečio proga, dėkodami Viešpačiui už ganytojo nuolat rodomą ištikimos ir nuoširdžios kunigo tarnystės pavyzdį, kuris yra didžiulė malonė ne tik Kauno arkivyskupijos bendruomenei, bet ir visai Bažnyčiai Lietuvoje. Šv. Mišiose giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos jaunimo choras.

Penkiasdešimties metų kunigystės kelias

Balandžio 22-ąją Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje švenčiant kunigystės jubiliejų pasakyta kalba

Prieš save matote kunigą ir vyskupą, nenusivylusį savo jaunystės pasirinkimu. Pašaukimą nulėmė iš tėvų namų paveldėtas tikėjimas, sutikti kunigai, o ypač knygos. Stodamas į Kauno kunigų seminariją neturėjau 17 metų.

Nebūčiau teisus sakydamas, kad kunigystė buvo tik smagus pasivaikščiojimas gražiame Dievo pasaulyje. Ji turėjo sunkumų, išmėginimų, bet ji buvo pilna Dievo paguodos ir gerų žmonių artumos. Jeigu turėčiau septyniolika, tikrai eičiau tuo pačiu, dabar jau nueitu keliu. Trylika kunigo vikaro tarnystės metų Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose, Vilkaviškyje ir Simne (iš jų vieneri metai Vilkaviškio metalo gamykloje ir Prienų melioracijoje) buvo kunigystės pavasaris.

Arkivyskupo kunigystės 50-metis

Lietuvos Vyskupų Konferencijos vardu arkivyskupą sveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas Linas Genadijus Vodopjanovas OFM ir kun. Ričardas Doveika

Balandžio 22-osios sekmadienį Kauno Arkikatedroje Bazilikoje iškilmingoje Eucharistijoje buvo dėkojama Dievui už arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 50 kunigystės metų. Šio auksinio kunigystės jubiliejaus švęsti, melstis ir dėkoti susirinko gausus būrys žmonių – apaštalinis nuncijus, Lietuvos vyskupai ir Rygos arkivyskupas, didelis būrys kunigų, seserų ir brolių vienuolių, tikinčiųjų pasauliečių, Vyriausybės, Seimo narių, vietos valdžios atstovų, valstybinių, visuomeninių, katalikiškų įstaigų bei organizacijų vadovų ir darbuotojų. Atvyko Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas. Buvo perskaitytas Šventojo Tėvo Benedikto XVI sveikinimas ir apaštališkasis palaiminimas arkivyskupui S. Tamkevičiui. Vėliau šventė tęsėsi arkivyskupijos konferencijų salėje.

Gerojo Ganytojo avys be ragų

Kun. Vytenis Vaškelis

Gyvename moderniausių informacijos technologijų priemonių klestėjimo laikais, kai bet koks įvykis, ypač susijęs su kriminaliniais bei skandalingais dalykais, yra žiniasklaidos bematant paviešinamas ir, kaip pripūstas balionas, iškeliamas į sensacijų debesis.  Gerai, kai sužinoję apie įvykusią kokią nors nelaimę bent savo mintyse nukentėjusiems galime pasiųsti solidarumo palaiminimą... Bet labai blogai, kad kai kurie laisvamaniško liberalizmo pripildyti internetiniai dienraščiai su pasimėgavimu aprašinėja skaudžių įvykių detales, viešina nukentėjusius ir, dėl pinigų išsižadėdami elementarių moralinių principų, tendencingai eskaluoja sudėtingas įvykių situacijas.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Kryžiaus kelio miesto gatvėmis tradicija tęsiama

Pirmasis kryžių nešė Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas. Dešinėje – klebonas kun. Artūras Stanevičius

Kėdainiai. Šv. Jurgio parapijos klebonas kun.  Artūras Stanevičius prie kultūros centro susirinkusiems Didįjį penktadienį nešti ir lydėti nešančiuosius kryžių miesto gatvėmis žmonėms kalbėjo: „Bažnyčios tradicija liudija, kad po Kristaus Prisikėlimo Švč. Mergelė Marija Jeruzalėje aplankydavo vietas, kur jos dieviškasis Sūnus nešė Kryžių. Mes, vienydamiesi su Kristumi, Kristaus motina Marija ir apaštalais, nešame kryžių Kėdainių miesto gatvėmis. Kristus nešė kryžių mieste. Jį lydėjo minios žmonių. Vieni buvo abejingi stebėtojai, kiti troško Jėzaus mirties, dar kiti Jį lydėjo su meile ir stengėsi padėti. Visus juos be išimties palietė Jėzaus meilė.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Diena, suteikusi palaimą arkivyskupui

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (centre) ir kunigai (iš kairės) – Juozas Čičirka, Mindaugas Pukštys, dekanas Juozas Kaknevičius bei klebonas Albertas Stanulis – su pastoracinės tarybos nariais ir kitais susitikimo dalyviais prie Šv. Kryžiaus bažnyčios

VIDUKLĖ. Kovo 23 dieną Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius drauge su Raseinių dekanato dekanu Girkalnio klebonu kun. Juozu Kaknevičiumi lankėsi Viduklės parapijoje. Šv. Kryžiaus bažnyčioje svečius pasitiko Viduklės parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis, zakristijonas Petras Kačiušis. Arkivyskupą sudomino nuotraukomis iliustruotas bažnyčios metraštis, kuriame – visas parapijos gyvenimas, svarbūs bendruomenės įvykiai, čia dirbusių kunigų nuotraukos. Visi apžiūrėjo senąją kleboniją, kartu pasvarstė, kaip ateityje būtų galima pagražinti parką prieš bažnyčią. Aukšto dvasininko vizitas tęsėsi Viduklės seniūnijos patalpose. Čia jį šiltai sutiko Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Algimantas Mielinis, Viduklės seniūnijos seniūnas Gytis Šulinskas, Paliepių seniūnijos seniūnė Jūratė Garliauskienė ir kiti seniūnijų darbuotojai. Pokalbio metu paliestos visos gyvenimiškos temos, pasidžiaugta, kad miestelis gražėja, plečiasi komunikacijos, nenutylėta ir apie skaudulius: kartais jauni žmonės palūžta ir pasitraukia iš gyvenimo. Garbingą svečią domino nedarbas, emigracija, pagalba vargstantiems, socialines pašalpas gaunančių asmenų įdarbinimas. Arkivyskupo nuomone, atidirbti už pašalpą – teisinga, nes per daug žmonės įprato imti nieko neduodami. Seniūnas Gytis Šulinskas įteikė Jo Ekscelencijai pavasarinės beržų sulos ąsotį, simbolizuojantį gamtos atbudimą, žemės ir medžio ryšį su žmogumi. Nežinia, kiek dar būtų užsitęsęs bendravimas, jei nebūtų laukę kiti susitikimai.

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Velykų konferencija

Pasibaigus renginiui, aktyvūs šventės dalyviai, svečiai bei organizatoriai įsiamžino bendroje nuotraukoje. Centre – kun. dr. Žydrūnas Kulpys ir dekanas g. kan. Arūnas Užupis

ALYTUS. Antrąją Šv. Velykų dieną skambantys bažnyčių varpai bei saulėtas rytmetys vėl pakvietė alytiškius švęsti Kristaus Prisikėlimo pergalę. Vidurdienį į Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namus susirinko garbingi svečiai – Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. teol. dr. Žydrūnas Kulpys, Seimo narys Julius Sabatauskas, Alytaus Jaunimo centro (AJC) fortepijono klasės vyr. mokytoja Laima Pasaravičienė su moksleiviais, Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys Lina Cordova, Rubelinda Varela, Rosarija Gonzales, Dainavos krašto ateitininkų vadovas Almantas Geležius, „Marijos radijo“ koordinatorė Regina Pakalnienė. Šv. Mišias kartu su kancleriu aukojo Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Šventąjį Raštą skaitė aktorius Eugenijus Rakauskas. Šv. Mišių pamoksle kun. teol. dr. Ž. Kulpys kalbėjo apie Kristaus Prisikėlimo šventės prasmę. Atsigręžęs į tolimą praeitį, pamokslininkas pastebėjo, kad mūsų krikščioniškas Velykų šventimas turi šaknis izraelitų šventėje, pavadintoje Pascha. Pats Kristus šventė Paschą. Anot pamokslininko, žydų Paschos šventė pirmiausia primena Dievo perėjimą per Egiptą ir paskirtąja bausme (žuvo visi egiptiečių naujagimiai) reikalavimą priversti faraoną paleisti žydų tautą iš Egipto vergovės. Tai atnešė laisvę žmonėms. Kanclerio giliu įsitikinimu, mūsų švenčiamos Velykos turi tą pačią išlaisvinančią prasmę: kartu su Kristumi turime pereiti iš vergovės į laisvę, iš ydų į dorybes, iš kaltės į malonę. Turime prisikelti drauge su Kristumi. Velykos reiškia sielos ištyrinimą. Velykos – kiekvieno krikščionio gyvenimo kelionė į vis didesnį tyrumą, į laisvę ir galiausiai į gelbstinčio Tėvo namus.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Atvelykio koncertas bažnyčioje

Dainuoja Dusetų meno mokyklos choristės Kun. Remigijaus Kavaliausko nuotraukos

ZARASAI. Jau ketvirtą pavasarį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Atvelykio šventėje Prisikėlusį Kristų sveikina vaikai ir jaunimas. Jaunatviškai pakiliai rytinių šv. Mišių metu skambėjo jungtinio Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studijos“, Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos bei Dusetų meno mokyklos jaunių choro giedamos giesmės, virpino bažnyčios skliautus bei maldininkų širdis jaunųjų gimnazisčių Gretos ir Kamilės dvasingai atliekama psalmė.

Garliavos bendruomenei – menininkų nominacija už pilietiškumą

Nominacijos bendruomenei steigėjai. Gitara groja ir dainuoja režisierius V. V. Landsbergis

Garliavoje, Klonio gatvėje, gyvenama niūriomis nuotaikomis ir mintimis. Žmonės jaučia, kad visuomenės teisingumas susidūrė su valstybinių struktūrų prievarta. Bet čia esantys yra pasirengę išlikti taikiais žmonėmis. Jie pasiryžę savo kūnais ginti tą teisingumą, dėl kurio čia yra susirinkę. Antradienį per oficialų renginį buvo įteikta kun. Roberto Grigo sugalvota nominacija už pilietiškumo raišką. Jam kilo mintis pasiūlyti nominaciją Garliavos bendruomenei, kuri vaiką savo kūnais saugo ir, kaip teigia pareigūnai, trukdo įvykdyti teismo nutartį. Nominacija įteikta vienam iš aktyviausių Garliavos bendruomenės narių – Viktorui Narvilui.

Kas ir kodėl silpnina advokatų pozicijas

Gintaras Visockas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog visuomenė vis pikčiau analizuoja Lietuvos teisėsaugos bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, ko gero, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, visuomenėje sukėlusių dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Net protesto mitingai prie Lietuvos Seimo jau pradėti rengti. Tiesa, jie ne itin gausūs, nors pompastikos ir skambių šūkių – užtektinai. Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, niekas nesiginčija, tačiau įtarimų kelia kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Galbūt turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų, prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje. Kas tai – nuoširdi įžvalga ar pigus noras pasipuikuoti prieš potencialius rinkėjus? Seimui pateikti Ypatingojo prokuroro įstatymo projektai paruošti atmestinai, paviršutiniškai, nekreipiant deramo dėmesio į nuoširdžiai patarti norinčius teisininkus, todėl šiandieninis Seimas nepalaimino šio, beje, dėmesio verto sumanymo – surado rimtų argumentų, kad siūlomas variantas nepriimtinas, prieštaraujantis kitiems Lietuvos įstatymams. Ypatingojo prokuroro institucijos šalininkai, sulaukę argumentuoto „ne“, regis, nė kiek nenusiminė, nes juos rinkėjai įsiminė kaip... aršius teisybės ieškotojus, rengiančius aktualius įstatymų projektus. Net ir profesionaliai parengtą įstatymo projektą būtų buvę sunku įsiūlyti šiandieniniam Seimui, tiktai oponentams būtų buvę kebliau jį atmesti, jeigu jis neprieštarautų teisės normoms. Deja, tokios „smulkmenos“ kai kuriems teisybės ieškotojams – nė motais. Reali veikla, realūs rezultatai jiems lyg ir nerūpi. Svarbiausia – kelti triukšmą.