Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Laikas ir žmonės

Nesistengęs būti tradiciniu kunigu

Asta GVILDIENĖ

Plokščių klebonas kun. Antanas Urbanavičius prie senosios medinės Sutkų bažnyčios, kurios klebonu jis buvo 1990–2005 metais jis rūpinosi tęsti prieš karą pradėtos bažnyčios statyba Vido Venslovaičio nuotrauka

Plokščių klebonas kun. Antanas Urbanavičius Dariaus Pavalkio nuotrauka

Kun. Antanas Urbanavičius svečiams dažnai pagroja akordeonu Ričardo Šaknio nuotrauka

Vasario 18-oji buvo įsimintina Plokščių parapijiečiams – jų mylimas klebonas kun. Antanas Urbanavičius šventė 65 metų sukaktį. Ta proga jį sveikino Plokščių vidurinės mokyklos bendruomenė, rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Kubilių ir Plokščių žemės ūkio bendrovių vadovai, parapijiečiai, artimieji. Gegužę sukaks 30 metų, kai jis giliai šaknimis įaugo į Panemunės žemę, tarnaudamas tikintiesiems Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje.

Kilęs iš Riečių parapijos Grinkiškių kaimo, baigęs Verebiejų (Alytaus r.) septynmetę, paskui Alytaus 1-ąją vidurinę bei Vaikų muzikos mokyklą, jau buvo apsisprendęs siekti kunigystės, bet pirmiausia teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. 1973 metais baigęs Kauno kunigų seminariją ir vyskupo Juozo Matulaičio-Labuko įšventintas kunigu, jis vikaru tarnavo Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo, Šiaulių Šv. Jurgio, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiose, o prieš tris dešimtmečius buvo paskirtas klebonu Plokščiuose. Pasak jo, darbas čia prilygsta Dievo dovanai – bažnyčia stovi ant kalno, nuo kurio atsiveria visas Nemuno pakrančių grožis. „Gal manęs neiškels į kitą parapiją, leis ir užbaigti čia savo gyvenimą, – spėliojo kun. A. Urbanavičius. – Nors esu jau silpnos sveikatos, bet savo pareigas vykdyti dar galiu“.

Savo asmeninį požiūrį į kunigystę turintis dvasininkas sakė, kad niekada nesistengė būti tradiciniu kunigu, nuolat laužė nusistovėjusius stereotipus. „Kunigystė yra pašaukimas, o ne verslas ir ne profesija. Tai tarnavimas žmonėms, ėjimas ten, kur šaukia Dievas. Tikėjimas – pagrindinis kunigystės motyvas, – sakė Plokščių klebonas. – Jei kunigas yra verslininkas, geriau jam neiti į kunigus“.

Pasak kun. A. Urbanavičiaus, žmonės šiandien nesiklauso, ką kalba klebonas – jie stebi, ką jų kunigas daro, todėl tarnaujant žmonėms, reikia būti pavyzdžiu, reikia užsitarnauti pagarbą. Šiandien, daugėjant vargingai gyvenančių žmonių, klebonas džiaugėsi, kad jo parapijiečiams už šarvojimo salę nereikia nieko mokėti. „Kas susidūrė, tas žino, kad velionio palaidojimas yra be galo brangus. Pažiūrėkit, kiek reikia mokėti už Šakių laidojimo namų paslaugas. Visi giminaičiai turi susidėti, kad išsimokėtų“, – teigė klebonas, užsitarnavęs vietinių žmonių simpatijas dėl savo geraširdiškumo ir nuoširdaus noro pagelbėti bėdoje. „Aš niekada nenustatau konkrečių mokesčių nei už šv. Mišių aukojimą, nei už palaidojimą ar sutuokimą, nes nežinau, ar tas žmogus man gali tiek sumokėti, kiek paprašysiu, – kalbėjo klebonas. – Žmonės duoda tiek, kiek gali duoti. Čia ne verslas su iš anksto nustatytomis kainomis“.

Paklaustas apie vis silpnėjantį žmonių tikėjimą, kun. A. Urbanavičius atviravo, kad tikrai nežino, kodėl šiandien tokie dalykai vyksta. Tačiau mano, kad jaunimui reikėtų daugiau idealizmo. „Jei žmogus palūžta morališkai – jam jau nieko nereikia, – teigė kunigas. – Jis nieko nesiekia, bažnyčioje nesilanko, šeimos nekuria. Skandina save alkoholyje ar naikina vartodamas narkotikus. Pažiūrėkite, kiek pornografijos internete, koks seksualinis gyvenimas. Jauni žmonės ieško malonumų, o ne gyvenimo prasmės, todėl materialiniai dalykai šiandien jiems svarbesni nei dvasiniai“.

Atvykus pas kleboną, kieme pasitiko iš tolo akylai stebinčios kačių akys. Peržengus klebonijos slenkstį, sugrįžusiu šeimininku nuoširdžiai džiaugėsi didelis rainas katinas. „Jau tenka maitinti kokią dešimtį kačių, nes nenoriu nugalabyti tų mažų sutvėrimų, kuriuos katė atsiveda, – teigė ir katėmis mielai besirūpinantis Plokščių klebonas. – Visi nori gyventi“.

Pasiteiravus, ar laimingas buvo jo gyvenimas, kun. A. Urbanavičius atsakė, kad jis nėra nei nelaimingas, nei labai laimingas, nes taip pat, kaip ir visi, turi daug rūpesčių. „Jei žmogus nesiprausia – tai gali numirt dėl higienos stokos kilus infekcijai, o jei, padaręs klaidų, dvasiškai neatsinaujina, gali netekti tikėjimo, – kalbėjo klebonas. – Nereikėtų pamiršti ir stebuklingo maldos poveikio, žmogaus valios stiprinimo, nes, jei valia pažeista, žmogus prilygsta bepročiui“.

Kunigas prisipažino, kad labai mėgsta klausytis klasikinės muzikos. Kažkada ir pats vaikystėje mokėsi muzikavimo, baigė akordeono klasę, išmoko groti pianinu, nes tuo metu muzikos mokykloje tai buvo privaloma. Profesionaliu muzikantu netapo, tačiau mokydamasis seminarijoje grojo vargonais. Šiandien jis mielai kuria savo muzikines interpretacijas, klausosi klasikinių kūrinių. Labiausiai jam patinka V. A. Mocartas, J. S. Bachas, L. Bethovenas, nes jų muzika ne tik ramina, bet ir gydo dvasią. „Jei nesimiega, visą naktį galiu klausytis klasikinės muzikos“, – prisipažino klebonas.

Plokščiai, Šakių rajonas

© 2012 „XXI amžius“