|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Velykų konferencija
ALYTUS. Antrąją Šv. Velykų dieną skambantys bažnyčių varpai bei saulėtas rytmetys vėl pakvietė alytiškius švęsti Kristaus Prisikėlimo pergalę. Vidurdienį į Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namus susirinko garbingi svečiai Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris kun. teol. dr. Žydrūnas Kulpys, Seimo narys Julius Sabatauskas, Alytaus Jaunimo centro (AJC) fortepijono klasės vyr. mokytoja Laima Pasaravičienė su moksleiviais, Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys Lina Cordova, Rubelinda Varela, Rosarija Gonzales, Dainavos krašto ateitininkų vadovas Almantas Geležius, Marijos radijo koordinatorė Regina Pakalnienė. Šv. Mišias kartu su kancleriu aukojo Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Šventąjį Raštą skaitė aktorius Eugenijus Rakauskas. Šv. Mišių pamoksle kun. teol. dr. Ž. Kulpys kalbėjo apie Kristaus Prisikėlimo šventės prasmę. Atsigręžęs į tolimą praeitį, pamokslininkas pastebėjo, kad mūsų krikščioniškas Velykų šventimas turi šaknis izraelitų šventėje, pavadintoje Pascha. Pats Kristus šventė Paschą. Anot pamokslininko, žydų Paschos šventė pirmiausia primena Dievo perėjimą per Egiptą ir paskirtąja bausme (žuvo visi egiptiečių naujagimiai) reikalavimą priversti faraoną paleisti žydų tautą iš Egipto vergovės. Tai atnešė laisvę žmonėms. Kanclerio giliu įsitikinimu, mūsų švenčiamos Velykos turi tą pačią išlaisvinančią prasmę: kartu su Kristumi turime pereiti iš vergovės į laisvę, iš ydų į dorybes, iš kaltės į malonę. Turime prisikelti drauge su Kristumi. Velykos reiškia sielos ištyrinimą. Velykos kiekvieno krikščionio gyvenimo kelionė į vis didesnį tyrumą, į laisvę ir galiausiai į gelbstinčio Tėvo namus. Pasak prelegento, Kristus prisikėlė, ir mes turime drauge su Juo prisikelti, išsilaisvinti iš vergavimo nuodėmėms. Savo gyvenimu turime parodyti, kad nuodėmės jau nugalėtos mes esame nauji, Kristaus Kraujo malonės sukurti Dievo vaikai. Baigdamas savo įdomias įžvalgas, pamokslininkas visiems priminė Dievo meilę, kurią žmonijai jis parodė per savo Sūnų. Jėzus Kristus numirė už mūsų nuodėmes. Jis taip mus mylėjo, kad atidavė savo gyvybę už draugus. Todėl visais laikais esame kviečiami apmąstyti ir sekti šia Kristaus meile eiti paskui Jėzų, būtent pereiti iš senojo į naująjį aš, iš gyvenimo sau į gyvenimą kitiems. Štai Velykų tikroji dvasia išmokti mylėti Kristaus meilės pavyzdžiu. Po šv. Mišių konferencijos vedėjas Alytaus teatro aktorius E. Rakauskas, pristatęs garbingus svečius, pakvietė Seimo narį alytiškį J. Sabatauską tarti sveikinimo žodį. Šis prisiminė savo vaikystės Velykų šventes pas gerąją močiutę kaime, kai ankstyvą rytmetį visi namiškiai skubėdavo į maldos namus išgirsti viltį teikiančios Kristaus Prisikėlimo žinios, o sugrįžę į namus sėsdavo su artimaisiais prie šventinio stalo, vėliau lauke ridendavo margučius. Šilta susitikimo ir bendrystės su artimaisiais patirtis, anot garbaus svečio, lydėjo jį per visą gyvenimą, padėjo kurti meile ir atsakomybe paremtus santykius. Baigdamas savo sveikinimą, politikas linkėjo bendruomenės nariams pripildyti savo širdis meilės, įveikti blogį gerumu. Šventinės konferencijos pranešime Vilkaviškio vyskupijos kancleris kun. teol. dr. Ž. Kulpys toliau plėtojo pamoksle pradėtas mintis, kaip mūsų dienų krikščionims teisingai išgyventi Velykas. Anot prelegento, Kristaus Prisikėlimas nėra tik istorinis įvykis, kurio evangeliniai faktai daro mums įspūdį. Tai slėpinys, veikiantis mus. Lektoriaus giliu įsitikinimu, mūsų ruošimąsi Velykoms turi lydėti apsivalymas nuo nuodėmių ir naujumas. Pasak dvasininko, perėjimas į naująjį gyvenimą reikalauja pastangų. Jas geriausiai atspindi kryžiaus simbolis. Prisikėlimo nėra be kryžiaus. Taip pat nėra prisikėlimo naujam gyvenimui be mūsų pastangų ir kančios, kol gims mumyse naujas žmogus. Kryžius nėra tikslas, jis tik kelias į naująjį gyvenimą. Savo įžvalgose kancleris pastebėjo, kad esame tik žmonės, todėl negalime išvengti puolimo į pyktį, nuodėmę, cinizmą. Kaip ir Jėzus, mes turime savo nukryžiavimus... Ne vienas kapas dar laukia mūsų, bet tikėjimas prisikėlimu mus kviečia pakilti virš šių dalykų. Prisikėlusiojo dėka mumyse kasdien gimsta naujas žmogus. Padėkojęs garbingam svečiui už pasidalinimą mintimis, toliau konferencijos vedėjas pakvietė AJC fortepijono klasės vyr. mokytoją L. Pasaravičienę bei moksleivius pasidalinti savo talentais su renginio dalyviais. Netrukus po maldos namų skliautais suskambo kompozitorių Jozefo Haidno, Vladimiro Cosma, Johano Sebastiano Bacho, Giedriaus Kuprevičiaus kūriniai, kuriuos atliko moksleivės Aurelija Baliukynaitė, Greta Zakarevičiūtė, Mileta Vilčinskaitė, Vitalija Biržinskaitė, Kristina Zubrickaitė. Moksleivė A. Baliukynaitė klausytojus ypač nustebino savo talentų gausa: griežė smuiku, skambino pianinu bei krištoliniu balseliu atliko Gyčio Paškevičiaus dainą Mano kraštas. Mokytoja L. Pasaravičienė literatūrinę-muzikinę kompoziciją papuošė nuotaikingomis eilėmis bei palinkėjimais bendruomenei. Velykų konferenciją organizavo VšĮ Dienos namai su įstaigos savanorėmis Monika Liaudanskiene, Petronėle Janulevičiene, Aldona Gališanskiene. Kristina Bondareva Zenono Šilinsko nuotrauka
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |