|
Dvasinių pašaukimų ugdymo uždaviniai
Pasitinkant Pasaulinės maldos už pašaukimus sekmadienį
Mindaugas BUIKA
Sekuliarizuota aplinka
Laukiant ateinantį ketvirtąjį Velykų sekmadienį (balandžio 29 dieną) Visuotinėje Bažnyčioje celebruojamos Pašaukimų šventės, galima priminti Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus išsakytus teisingus pastebėjimus Krizmos šv. Mišių homilijoje apie mūsų sekuliarizuotoje aplinkoje susiformavusią nepalankią dvasiniams pašaukimams atmosferą (ypač žiniasklaidoje ir pramogų industrijoje), kartais tiesiog ideologiškai skatinančią jaunus žmones eiti priešinga kryptimi. Štai prieš Velykas celebruotą Didįjį ketvirtadienį, kai diecezijų katedrose apie savo vyskupus susibūrę kunigai pamaldose atnaujino savo tarnystės sakramentinius pažadus, viename didžiausių Lietuvos dienraščių publikuotas propagandinis rašinys su iškalbinga antrašte Kunigas dėl meilės abiturientei metė tarnystę Dievui.
Didįjį penktadienį, kai buvo minima Kristaus kančia ir mirtis, kai kuriose Europos šalyse netgi įstatymu yra draudžiami visokie vieši pasilinksminimai ir netgi draudžiama prekyba alkoholiu, viename Kauno naktiniame klube surengti skandalingi Šauniausios studentės rinkimai, kurių organizatoriai nerimavo dėl žiūrovų nepakankamos gausos. Šitokioje aplinkoje augančiam jaunuoliui, nuolat matančiam su Evangelija nesiderinančius pavyzdžius ir girdinčiam iš interneto, televizijos ir kitų bendravimo priemonių aukštinamą nuodėmingą gyvenimą, sunkiai gali subręsti pašaukimas kunigystei, kuri reikalauja savęs išsižadėjimo bei pasišventimo Dievo ir žmonių reikalams, kalbėjo minėtoje homilijoje arkivyskupas S. Tamkevičius, kuris pats šiomis dienomis minėjo savosios herojiškai išgyventos kunigystės 50-mečio jubiliejų.
Paminėjęs, kad tokiomis iškreipto sekuliarizmo ir materialistinio priešiškumo krikščioniškajam dvasingumui sąlygomis kiekvienas tikras pašaukimas į kunigystę (tą patį galima pasakyti ir apie Dievui pašvęstą vienuoliškąjį gyvenimą) yra tarsi mažas stebuklas, ganytojas kvietė telktis maldai už naujus ryžtingus apsisprendimus darbuotis Viešpaties vynuogyne. Kaip tik tam jo vadovaujamoje Kauno arkivyskupijoje šiomis dienomis vyksta Pašaukimų sekmadieniui pritaikyta ir sektina pašaukimų pastoracijos renginių programa, pasitelkiant įvairias bažnytinės veiklos struktūras.
Juk neatsitiktinai popiežius Benediktas XVI savo kreipimesi būsimajai Pasaulinei maldos už dvasinius pašaukimus dienai, kuri artimiausią sekmadienį tarptautiniu mastu bus minima jau 49-ąjį kartą, skatina į šį aktualų sielovados barą įsijungti visus vyskupus, kunigus, vienuolijas, katechetus ir kitus pastoracijos darbuotojus, ypač veikiančius jaunų kartų auklėjimo bei švietimo srityse.
Nuoširdžiai raginu jus atidžiai įsiklausyti į visus, kurie parapijose, katalikiškose organizacijose ir sąjūdžiuose dalyvaudami, pastebi pašaukimo į kunigystę ar ypatingą pašvęstumą ženklus, rašo Šventasis Tėvas. Svarbu sukurti Bažnyčioje sąlygas, kad daugelis gebėtų brandinti savąjį taip kaip dosnų atsaką į meilės kupiną Dievo pašaukimą. Taigi, anot Popiežiaus, visų vietinių Bažnyčių ugdymo padaliniai turi tapti dvasinių pašaukimų įdėmaus atpažinimo ir nuodugnaus patikrinimo vietomis, kurios tai jaučiantiems vaikinams ir merginoms suteiks išmintingą ir veiksmingą dvasinę globą: šitaip krikščionių bendruomenė pati virs Dievo meilės, kurioje slypi bet kuris pašaukimas, apreiškimu.
Šeimos gyvenimo vaidmuo
Beje, balandžio 29-ąją, paskutinį balandžio sekmadienį, Lietuvos katalikų bendruomenėje minima Gyvybės diena, iškeliant išskirtinę šeimos, kaip gyvybės ir meilės bendrijos, reikšmę, irgi susijusi su dvasinių pašaukimų skatinimo aktualumu. Juk ir popiežius Benediktas XVI minėtajame kreipimesi būsimajam Pašaukimų sekmadieniui, cituodamas savo pirmtako palaimintojo Jono Pauliaus II apaštalinį paraginimą Familiaris consortio, pabrėžia, kad šeima yra ne tik tinkama žmogiškojo ir krikščioniškojo auklėjimo vieta, bet ir gali tapti pirmutine bei geriausia pašaukimo į Dievo karalystei pašvęstąjį gyvenimą daigų auginimo dirva. Štai todėl Šventasis Tėvas ragina ganytojus ir aktyvius pasauliečius tikinčiuosius darbuotis, kad gausėtų šių bendrystės namų ir mokyklų, besilygiuojančių į Šventosios Šeimos iš Nazareto pavyzdį, harmoningą Švenčiausios Trejybės gyvenimo atspindį žemėje.
Iššūkiai dvasiniams pašaukimams, susiję su šeimos gyvenimo patirtimi, yra pabrėžti aptariant balandžio pradžioje Jungtinėse Valstijose paskelbtus sociologinio tyrimo, atlikto tarp 2011 metais amžinuosius įžadus davusių vyrų ir moterų vienuolijų narių, rezultatus. Šį tyrimą JAV vyskupų konferencijos užsakymu atlikusio Vašingtone veikiančio Džordžtauno jėzuitų universiteto Apaštalato taikomųjų tyrimų centro duomenimis, dauguma naujų vienuolinių pašaukimų atėjo iš gausių katalikiškų šeimų. Net 42 proc. iš 2011 metais įžadus davusių amerikiečių vyrų ir moterų vienuolių yra kilę iš keturis ir daugiau vaikų turinčių šeimų, kiti 13 proc. iš tris vaikus turinčių šeimų ir nė vieno naujo pašaukimo nebuvo iš šeimos, kurioje būtų tik vienas vaikas.
Toje apklausoje pateikti duomenys taip pat rodo, kad absoliuti dauguma (94 proc.) iš naujųjų JAV vienuolių buvo katalikai savo kilme ir tik 5 proc. atsivertę iš kito tikėjimo. Jungtinių Valstijų sąlygomis tai reikšmingas bruožas, kadangi toje šalyje iš bendro 300 milijonų gyventojų skaičiaus katalikai sudaro tik 25 proc., o atsivertimas gana dažnas reiškinys: apie trečdalis amerikiečių bent kartą gyvenime pakeičia savo tikėjimą. Tai, jog katalikiška kilmė ir aplinka yra svarbios priimant sprendimą Dievui pašvęsto gyvenimo pasirinkimui, patvirtina ir faktas, kad iš 2011-aisiais JAV įžadus davusių vienuolių, 79 proc. sakė, jog šeimoje abu tėvai buvo katalikai, o 42 proc. nurodė, kad artimų giminių tarpe buvo kunigų arba vienuolių.
Kita vertus, dabartinės sekuliarizacijos sąlygomis toli gražu ne visada net ir katalikai tėvai palaiko savo atžalų svarstymą dėl galimo dvasinės tarnystės pasirinkimo. Jungtinėse Valstijose surengtame minėtame sociologiniame tyrime net 39 proc. naujųjų vienuolijų narių prisipažino, kad motina arba tėvas juos atkalbinėjo nuo žengimo į vienuolių gyvenimo kelią: dažniau tai darė motinos (25 proc. atvejų) ir 14 proc. nurodė tėvo atkalbinėjimą. Žymiai mažesnė dalis motinų (18 proc.) ir dar mažiau tėvų (tik 7 proc.) palaikė ir drąsino savo vaikų pašaukimą vienuolystei. Apklaustieji sakė, kad jų svarstymą vienuolio gyvenimui 48 proc. atvejų skatino pažįstamos seserys vienuolės, 38 proc. atvejų draugai arba draugės ir 32 proc. atvejų parapijos kunigas.
Dievo meilės dovanos išmeldimas
Daugelis iš apklaustųjų prieš stodami į vienuolijas aktyviai dalyvavo savo parapijų bendruomenės gyvenime, beveik pusė priklausė įvairioms katalikiškoms jaunimo organizacijoms ar sąjūdžiams (14 proc. dalyvavo Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose, 24 proc. kituose jaunimo sielovados užsiėmimuose), buvo tikėjimą praktikuojantys katalikai. Beveik visi iš 2011 metais amžinuosius įžadus davusių amerikiečių vienuolių (95 proc.) reguliariai dalyvavo įvairaus pobūdžio maldos grupėse, du trečdaliai (67 proc.) lankė rekolekcijas, nuolat kalbėjo Rožinio maldą (65 proc.) ir adoravo Švč. Sakramentą (60 proc.). Beveik pusė pastoviai lankė Šventojo Rašto maldingų studijų užsiėmimus ir panašius tikėjimo sklaidos bei tikėjimo stiprinimo renginius.
Štai kodėl neatsitiktinai popiežius Benediktas XVI savo minėtame kreipimesi artimiausią sekmadienį celebruojamai Pasaulinei maldos už dvasinius pašaukimus dienai tarp pagrindinių šios pastoracijos gairių iškelia meilės Dievo Žodžiui, Eucharistinio pamaldumo skatinimą. Vis geriau susipažįstant su Šventuoju Raštu ir puoselėjant dėmesingą ir nuolatinę bei bendruomeninę maldą įmanoma labiau tarp daugybės kasdienybę pripildančių balsų išgirsti dieviškąjį pašaukimą, nurodo Šventasis Tėvas. Bet kiekvieno pašaukimo kelio gyvybiškai svarbi šerdis tebūna Eucharistija: Kristaus aukoje, tobuloje meilės raiškoje, mus palydi Dievo meilė ir būtent čia vis mokomės gyventi pagal Dievo meilės aukštą matą. Dievo Žodis, malda ir Eucharistija yra tas brangus lobis, kuris padeda suvokti Dievo karalystei visiškai paskirto gyvenimo grožį.
Parinkdamas šiemetinio Pašaukimų sekmadienio temą Pašaukimai Dievo meilės dovana, popiežius Benediktas XVI nori pabrėžti, kad būtent dieviškojoje meilėje glūdi tiek visos mūsų egzistencijos, tiek ir pašaukimų ištakos. Dievas mus jau mylėjo pirma negu pradėjome egzistuoti! Vien iš savo besąlygiškos meilės Jis sukūrė mus ne iš pirma buvusių daiktų (plg. 2 Mok 7, 28), kad atvestų į pilnatvišką bendrystę su savimi, teigiama kreipimesi. Jame pabrėžiama, jog būtent šios tikrovės atradimas įgalina iš pagrindų pakeisti asmens gyvenimą, įskaitant pasirinkimą dvasinei tarnystei. Kaip pavyzdį Šventasis Tėvas cituoja garsųjį V amžiaus teologą šv. Augustiną, Hipono vyskupą, kuris atsivertė į krikščionybę jau būdamas suaugęs, paveiktas nenusakomo susitikimo su Dievo meile slėpinio.
Popiežius primena, kad ir jo pirmtakas palaimintasis Jonas Paulius II yra pripažinęs, jog kunigo tarnystė, kaip meilės ir atsidavimo Bažnyčiai raiška, visada yra atsakas į pirmesnę, laisvą ir neatlyginamai suteiktą Dievo meilę Kristuje. Todėl visus mąstančius apie kunigo tarnystės arba pašvęstojo gyvenimo pasirinkimą Benediktas XVI ragina neatskirti meilės Dievui nuo meilės artimui, kadangi jos abi yra tos pačios dieviškosios meilės išraiškos ir reikalauja iš pašauktųjų ypač intensyvaus ir tyro išgyvenimo. Meilė artimui, pirmiausia vargšams ir kenčiantiems yra esminė paskata, kunigą ir pašvęstąjį asmenį paverčianti žmonių vienybės ugdytoju ir vilties sėjėju, nurodo Šventasis Tėvas, taip pabrėždamas vienuolių ir ypač kunigų vaidmenį visam žmonių bendruomeniškam veikimui.
Iškalbingi statistiniai duomenys
Nors mūsuose dabar dažnai kalbama apie dvasinių pašaukimų krizę, tačiau šie sunkumai yra iškilę apibrėžtame geografiniame ir socialiniame regione vadinamoje Vakarų sekuliarizuotoje visuomenėje, ypač Europoje (kuri kažkada didžiavosi, kad yra krikščioniškosios civilizacijos lopšys). Pastaraisiais dešimtmečiais studijuojančių kunigų seminarijose studentų skaičiaus augimas pasaulyje netgi gerokai pralenkė bendrąjį gyventojų ir katalikų skaičiaus augimą.
Nuo 1978 metų (palaimintojo Jono Pauliaus II pontifikato pradžia) iki 2009 metų seminaristų skaičius pasaulyje išaugo nuo 64 tūkstančių iki 117 tūkstančių, tai yra apie 85 proc. Per tą patį laikotarpį pasaulio gyventojų skaičius išaugo 58 proc., o katalikų skaičiaus bendras augimas planetoje buvo 56 proc. Tai, kad pašaukimų į kunigystę augimo tendencija įvairiose pasaulio dalyse kardinaliai skiriasi, patvirtina pastarųjų penkerių metų (20052010) statistika. Per tą laikotarpį studentų skaičius diecezinėse ir vienuolijų kunigų seminarijose išaugo nuo 114,4 tūkstančių iki 119 tūkstančių (4 proc.). Afrikoje (+14,2 proc.) ir Azijoje (+13,1 proc.) šis augimas buvo kelis kartus spartesnis, o Europoje (10,4 proc.) toliau juntama ryški pašaukimų mažėjimo tendencija.
Daugelyje tradicinių katalikiškų Vakarų Europos šalių pastarasis kunigystės pašaukimų mažėjimas atvedė Bažnyčios gyvenimą į tikrai sunkią padėtį. Prancūzijoje, kur 1966 metais buvo įšventinti 566 nauji kunigai, o po penkių dešimtmečių mažiau nei 90, daug parapijų bendruomenių liko be tinkamo dvasinio ir sakramentinio patarnavimo. Netgi Italijoje per pastaruosius dešimt metų seminaristų skaičius sumažėjo nuo 6,4 tūkstančio iki 5,6 tūkstančio, nors šios šalies, ypač Romos, kunigų rengimo institucijos gausiai papildomos studijuoti atvykstančiais užsieniečiais. Kiek netikėtai dvasinių pašaukimų stygių sunkiai išgyvena daugelis pokomunistinių Rytų Europos šalių (galbūt išskyrus Lenkiją), ypač dėl to, kad tokiai sekuliarizmo bangai nebuvo pasirengta ir pašaukimų pastoracija dar nėra tinkamai išvystyta.
Vertinga Jungtinių Amerikos Valstijų patirtis
Kad šio pobūdžio aktyvus veikimas su katalikiškuoju švietimo, bažnytinės žinaisklaidos mobilizavimu bei atitinkamų diecezinių struktūrų kūrimu duoda teigiamų vaisių, patvirtina ir Jungtinių Valstijų patirtis. 2012 metų pradžioje Katalikų Bažnyčioje vėl buvo rengiama Nacionalinė pašaukimų žadinimo savaitė (National vocation awareness week), kurios uždavinys skatinti pašaukimus į kunigystę, vienuolystę bei diakonatą per maldos ir ugdymo pastangas atitinkamuose jaunų žmonių susibūrimuose bei informacinės medžiagos dalijimą tėvams ir parapijų nariams. Paskelbtoje statistikoje nurodoma, kad JAV, kur katalikų skaičių galima lyginti su Prancūzijos, 2011 metais buvo įšventinti 467 nauji kunigai ir šių šventimų daugėjimas yra registruojamas jau penkti metai iš eilės.
Seminaristų skaičius (po bakalauro studijų) Jungtinėse Valstijose taip pat liko stabilus daugiau kaip 3,6 tūkstančio, iš kurių trys ketvirtadaliai mokosi diecezinėse seminarijose, o likusieji priklausančiose vienuolijoms per pastaruosius vienerius metus netgi išaugo 4 proc. patvirtinant pašaukimų pastoracijos efektyvumą. Vašingtone atidaryta nauja seminarija, pavadinta palaimintojo Jono Pauliaus II vardu. 2004 metais uždarytą Skrantono (Pensilvanijos valstija) seminariją vėl planuojama atidaryti, nes pašaukimų skaičius šioje diecezijoje pastaraisiais metais padvigubėjo nuo 8 iki 17, Bostono seminarijoje sustiprinta stojančiųjų atranka, nes joje tiesiog pritrūko vietų naujiems kandidatams; Popiežiškoji Šiaurės Amerikos kolegija Romoje vėl visiškai užpildyta joje studijuoja 250 seminaristų.
Komentuodamas tokį kiek netikėtą kunigystės pašaukimų bumą Jungtinėse Valstijose nesenų skandalų ir sekuliarizacijos akivaizdoje solidus Niujorko verslo dienraštis The Wall Street Journal už tokį pergalingą katalikybės atsinaujinimą nuopelnus priskiria popiežiaus Benedikto XVI paskutiniams amerikiečių hierarchams, kurie, kaip ir jis, pasižymi konservatorišku kūrybingumu. Džiaugdamasis tokiomis pozityviomis ir viltį tikėjimo žmonėms nešančiomis tendencijomis, JAV vyskupų konferencijos Pašaukimų komiteto pirmininkas St. Luiso arkivyskupas Robertas Karlsonas pažymi, kad toliau reikia vystyti pašaukimų kultūrą sudarant palankią aplinką katalikų šeimose, mokyklose ir visoje bažnytinėje bendrijoje.
© 2012 XXI amžius
|