Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse 

Nelaimė Paštuvoje – sudegė bažnyčia

Romas BACEVIČIUS

Gegu˛ės 8 d., naktį iš antradienio į trečiadienį Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, sudegė medinė Paštuvos Šv. Barboros parapijos bažnyčia. Tiriamos visos versijos: padegimas, gedimas elektros instaliacijoje, neatsargus elgesys su ugnimi. Naikindami pėdsakus vagys galėjo padegti maldos namus.

Ugniagesiams, ekspertams, paveldosaugininkams zujant po Šv. Barboros bažnyčios gaisravietę, greta jos stoviniavo Paštuvos gyventojai. Vieni jų nesulaikė ašarų, kiti puolė spėlioti apie galimas nelaimės priežastis

Apie gaisrą ugniagesiams pranešė basųjų karmeličių vienuolyno vyresnioji Marija Juozapa OCD

Liturginės taurės, kurias ugnis spėjo deformuoti, apdegusios bažnytinės knygos ir liturginiai rūbai

Kun. Šarūnas Petrauskas sakė, kad gaisras šventovėje – didelė netektis parapijos gyventojams

Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia Vytauto Kandroto nuotrauka

Praėjusią savaitę, naktį iš antradienio į trečiadienį Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, sudegė medinė Paštuvos Šv. Barboros parapijos bažnyčia. Policijos pareigūnai įtaria, kad šventovė galėjo būti padegta. Tai jau trečia per gana trumpą laiką Lietuvoje sudegusi šventovė. Prieš tai iki pamatų supleškėjo medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Labanore, o neseniai gaisro suniokota ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia bei vienuolynas.

Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai, kad dega Paštuvos bažnyčia, gautas maždaug 00 val. 04 min. Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai. Paštuvoje gyvenančios basųjų karmeličių vienuolės pirmosios pastebėjo degantį bažnyčios stogą. Jos stebėjosi, kaip greitai kilo gaisras. Antradienį, apie pusę vienuoliktos vakaro pro ją ėjo viena iš seserų, tada viskas dar buvo ramu. Apie gaisrą ugniagesiams pranešė netoli bažnyčios įsikūrusio Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno vyresnioji Marija Juozapa OCD. Ji sakė, kad buvo atidaryti vienuolyno langai, iš pradžių vienuolės pajutusios dūmų kvapą. Nieko blogo neįtarusios galvojo, kad kažkur kūrenasi laužas. Paskui per langą pamatė, kad atvira liepsna dega bažnyčia. Išbėgo į lauką ir iškvietė ugniagesius. Į kaimą jie netrukus atvyko, tačiau bažnyčia jau degė atvira liepsna. Tai buvo rąstinis pastatas, kurio tarpai užkamšyti samanomis, vidus iškaltas medžio plokštėmis, taigi labai degus. Nors atvykus pirmiesiems ugniagesiams stogas jau buvo įgriuvęs ir iš buvusio gražaus, neseniai perdažyto pastato likusios tik aprūkusios sienos, darbo užteko visoms septynioms ugniagesių mašinomis ir specialiu automobiliu su kopėčiomis suvažiavusiems ekipažams. Įvykio vietoje dirbo septynios autocisternos ir operacijų valdymo štabas – iš viso 27 ugniagesiai. Kadangi stogas buvo skardinis, jam įgriuvus iki raudonumo įkaitusius sulituotus skardos lakštus ugniagesiai plėšė vieną nuo kito ir nešė šalin nuo pastato. Kitaip ugniagesiams buvo neįmanoma prieiti gesinti bažnyčios vidaus. Į vidų, kur buvo pragariškas karštis, o po kojomis – deginančios žarijos, buvo galima patekti tik su kvėpavimo aparatais. Tokius turi tik miesto ugniagesių komandos. Rajono ugniagesiams teko darbuotis lauke: lupti lentas, kuriomis buvo apkaltas pastatas. Taip buvo ieškota galimai teberusenančių gaisro židinių. Šie darbai, po tris valandas trukusių alinančių pastangų užgesinti gaisrą, dar tęsėsi dvi-tris valandas. Ugniagesiams pavyko išsaugoti maždaug 10 m nuo bažnyčios stovinčią medinę varpinę. Gaisro metu nudegė ir įgriuvo stogas, stipriai apdegė sienos, išdegė pastato vidus, sunaikinti visi trys altoriai, sudegė viduje buvę valstybės saugomi paveikslai ir kitos meno vertybės. Iš viso gaisro metu sudegė aštuoni paveikslai, iš kurių keturi buvo vertingi ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą – Šv. Trejybės ir Šv. Izidoriaus paveikslai, nutapyti XIX amžiaus pradžioje, taip pat iš altorėlio išimti „Šv. Onos“ ir „Dviejų šventųjų“ paveikslai, tapyti XVIII amžiaus pabaigoje. Paveldosaugininkai šiuos paveikslus įvertino 75 tūkst. litų. Ugniagesiams gaisravietėje kol kas nepavyko rasti šių paveikslų pėdsakų – arba gaisro metu jie visiškai sudegė, arba jų gaisro metu bažnyčioje ir nebuvo, nes juos pavogė. Apie įvykusią nelaimę pranešta Interpolui. Neatmetama, kad prieš gaisrą paveikslai iš tiesų galėjo būti išnešti, o vėliau bažnyčia padegta. Bažnyčioje buvo vertingos kryžiaus kelio stotys – mediniai bareljefai. Jų fragmentai pastebėti nuodėguliuose. Skulptūros „Nukryžiuotasis“, „Šv. Antanas“, „Šv. Kazimieras“ rastos koplyčioje, kuri stovi atokiau nuo bažnyčios. Į gaisrą subėgę žmonės suspėjo išgelbėti dalį bažnyčios turto. Liturginiai reikmenys, registrų knygos ir bažnytiniai rūbai buvo išnešti iš ugnies nepaliestos zakristijos.

Atsirado žmonių, kurie negalėjo patikėti, kad gaisras – piktavalių darbas. Kartu su kitais gyventojais stebėję ugniagesių ir tyrėjų darbą paštuviečiai spėjo, kad prie gaisro galėjo prisidėti sekmadienį Paštuvą kapojusi ledų kruša. „Ledais taip pylė, manėm, kad langus išdauš. Jie galėjo bažnyčios laidus nudaužyti ar kaip kitaip pažeisti“, – šnekėjo moterys. Kiti siūlė pasidomėti, ar čia nagų nebus prikišę meistrai, bažnyčią supančiose kapinaitėse statę paminklus. „Gal gaisras prasidėjo dėl elektros sistemos gedimo, kai tie meistrai prisijungė prie bažnyčios elektros?“, – spėliojo parapijiečiai.

Kulautuvos ir Paštuvos klebonas kun. Šarūnas Petrauskas teigė, kad paskutinės pamaldos čia vyko sekmadienį. Tuo metu degė elektriniai šviestuvai, tačiau vėliau elektra buvo išjungta. Nuo sekmadienio elektra bažnyčioje nebuvo įjungta. „Žvakių mes beveik nenaudojame, uždegame tik dvi. Naudojame specialias lempeles, jos saugesnės“, – aiškino kunigas. Klebonas teigė vakarais iš bažnytėlės visada išeidavęs paskutinis. „Ir lemtingosios nakties išvakarėse sekmadienį išėjau tik tada, kai patikrinau, ar visos žvakės užgesintos. Išjungiau elektros kirtiklį ir užrakinau duris“, – sakė kun. Š. Petrauskas. Tad, jo teigimu, pastatas nuo trumpo elektros jungimo niekaip negalėjo užsidegti. Antradienio rytą bažnyčios tvarkytoja išplovė grindis, išvalė didįjį kiliminį taką, o mažesniuosius buvo išnešusi į lauką. Klebonas pasakojo, kad senas bažnyčios pastatas saugotas tiek, kiek leido sąlygos. Elektra visada, kai jos nebereikdavo, būdavo išjungiama. Elektros sistemai galėjo būti 20–30 metų, tad ji nebuvo labai sena. Ne kartą ją tikrinę elektros tinklų bei priešgaisrinės saugos specialistai ir priekaištų neturėję. Kun. Š. Petrauskas šiemet pradėjęs aktyviau rinkti aukas ir planavęs kitąmet iš naujo peržiūrėti elektros sistemą ir įvesti signalizaciją.

Klebonas sakė, kad gaisras šventovėje – didelė netektis parapijos gyventojams. Nors bažnyčia ir nebuvo įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą, tačiau ji buvo vertinga savo istorija – pastatyta dar 1923 metais irgi sudegus senai bažnyčiai, atvežta iš Virbaliūnų. Klebono teigimu, kadangi bažnyčioje buvo laikomos saugomos meno vertybės, stengdamasis išvengti smalsių keliauninkų, jis neleisdavęs bažnyčioje fotografuoti. Kun. Š. Petrauskas negalįs teigti, kad pastaruoju metu kas nors galėjo domėtis bažnyčioje saugomais paveikslais. Ar jie buvo pavogti, trečiadienio rytą aiškinosi policijos pareigūnai – jie apžiūrinėjo gaisravietę. Dvasininkas teigė, kad tvarkoma aplinka, kad nekiltų dar kokia nors nelaimė. „Svarbiausia išsaugoti tai, kas dar liko“, – teigė jis. Klebonui pastaruoju metu teko patirti jau antrą sunkų išbandymą, mat 2011 metų rugpjūčio pradžioje jis pakliuvo į didelę eismo nelaimę ir net pusę metų gydėsi.

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirminiais duomenimis, aptikti du galimi gaisro židiniai. Gaisro priežastims tirti buvo iškviesti tyrėjai iš Vilniaus. Tiriamos visos versijos: padegimas, gedimas elektros instaliacijoje, neatsargus elgesys su ugnimi. Naikindami pėdsakus vagys galėjo padegti maldos namus. Nuostoliai turėtų viršyti pusę milijono litų.

Dar po gaisro Tytuvėnų vienuolyne buvo susirūpinta kultūros vertybių apsauga ir pradėta aiškintis, kaip jos saugomos. Paštuvos bažnyčia buvo pirmoji Kauno apskrityje, kurioje vyko toks patikrinimas ir čia jokių esminių priekaištų nepareikšta.

Sudegusi bažnyčia buvo stačiakampė, vienabokštė, su penkiasiene apside. Prie jos iš šono prišlieta zakristija. Šventoriuje stovėjo dviejų aukštų medinė varpinė ir medinis ornamentuotas kryžius.

Įvykio vietoje pusdienį praleidęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bendruomenei žadėjo finansinę paramą. Ketinama kaimo bendruomenės namus pritaikyti pamaldoms, kad tikintieji turėtų kur susiburti maldai. Dabar jie galės melstis vienuolyno koplyčioje tuo pačiu metu kaip ir anksčiau – sekmadieniais 12 valandą. „Jeigu bus priimtas sprendimas atstatyti bažnyčią, savivaldybė tikrai prisidės“, – įvykio vietoje žadėjo rajono meras. Klebonas „XXI amžiui“ sakė, kad parapijiečiai, kurių yra apie 600, bendromis savo ir geradarių rėmėjų jėgomis turi viltį atstatyti maldos namus. Pasak parapijiečių, jei bažnyčia ir bus atstatyta, tokių gražių maldos namų kaimas jau nebeturės.

Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia stovėjo Paštuvos kaime, Nemuno dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Vilkijos. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse palaidoti keli žinomi žmonės. Čia yra pilkapio formos buvusio Paštuvos žemių savininko Igno Karpio, brolių Jono Vailokaičio (1886–1944) ir Juozo Vailokaičio (1880–1905–1953) kapai. Pastarasis buvo kunigas, tarpukariu lito išleidimo komisijos pirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Steigiamojo Seimų narys, po tremties dirbęs sielovados darbą Paštuvos bažnyčioje, perlaidotas Paštuvos kapinėse 1993 metais. Jo brolis Jonas – finansininkas ir ekonomistas, Vasario 16-osios Akto signataras, 1944 metais pasitraukęs į Vokietiją, mirė. 2007 metais palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti greta brolio.

Paštuvos parapijai priklauso šie kaimai ir gyvenvietės: Batniava, Beiniūnai, Brūžė, Bubiai, Dulkiai, Kriemala, Kvesai, Naujiena, Paštuva, Ručkūnai, Tolivardžiai ir Žėbiškiai. Parapija ribojasi su Kauno arkivyskupijos Kulautuvos, Vilkijos, Raudondvario ir Vilkaviškio vyskupijos Zapyškio ir Kretkampio parapijomis.

Paštuva, Kauno rajonas
Modesto PATAŠIAUS („Lietuvos rytas“) nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“