Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežius – apie visuomenės komunikavimo aktualijas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI atsako į žurnalistų klausimus kelionėje lėktuvu į Meksiką

Vatikano II Susirinkimo nuorodos

Ateinantį sekmadienį, Bažnyčioje jau 46-ąjį kartą tradiciškai celebruojant katalikiškos žiniasklaidos šventę – Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną, – prisimintina, kad šį minėjimą įvedė būtent Vatikano II Susirinkimas. Tame prieš penkis dešimtmečius sušauktame didžiausiame naujosios epochos renginyje buvo pranašiškai suvoktas šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių vaidmuo Evangelijos skelbimui. Šio Susirinkimo dėka tėvai priėmė dokumentą – Dekretą apie visuomenės komunikavimo priemones „Inter Mirifica“, – kuriame aiškiai formuluojamas ir Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos tikslas katalikiškos žiniasklaidos dvasiniam ir materialiniam rėmimui.

Kelias į patologinę priklausomybę ir į niekur

Kun. Vytenis Vaškelis

Neretai gyvenimo aktualijos sufleruoja temą rašyti. Gyvenimas – kaip atversta knyga, kurioje surašytos žmonių dorybės ir jų kvailystės. Prie pastarųjų priskirčiau azartinius lošimus iš pinigų. Nors jau nuo Antikos laikų žaidžiami azartiniai žaidimai, bet taip pat nuo seniausių laikų pripažįstama, kad dažnai jie virsta asmeniui pražūtinga patologine priklausomybe. Noras žaibiškai praturtėti, galvojimas, kad išlošus pinigų bus padengtos skolos, aptemdo žmogaus sveiką nuovoką, ir jis nebesuvokia, kad azartiniai žaidimai yra didžioji teisingumo dorybės priešprieša, nes ilgainiui visada pralošiama daugiau nei išlošiama.  

Mintys po 40 metų

Romo Kalantos auką prisimenant

Romas BACEVIČIUS

Minint Romo Kalantos aukos metines Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantės Giedrės Pranaitytės ir JAV gyvenančio lietuvio Roberto Monkevičiaus iniciatyva buvo sukurtas specialus plakatas mūsų tautos didvyriui Romui Kalantai pagerbti. Projektą įgyvendino „LTV Media“ studija, veikianti Čikagoje

Romo Kalantos žūtį 1972-ųjų gegužės 14-ąją ir po to buvusius įvykius Kaune turėtume sieti su 1956 metais žiauriai numalšinta Vengrijos revoliucija, kai netrukus, per Vėlines, kilo jaunimo manifestacija Kaune kaip pirmasis ženklas, kad Lietuvoje irgi galima sulaukti pasipriešinimo, ir su 1968 metų Čekoslovakijos atgimimo („Prahos pavasario“) nuslopinimu, kai netrukus, 1969 m. sausio 19-ąją, Prahoje, protestuodamas prieš sovietinės armijos invaziją, susidegino Janas Palahas, su atgimusia Lenkijos dvasia. Sovietinis režimas tada baiminosi, kad „Prahos pavasario“ bacila neužkrėstų kitų Rusijos imperijos kontroliuojamų šalių. Pradėjus aiškintis, kodėl kilo visi šie neramumai, nuspręsta, kad dėl visko kalti inteligentai, įsitvirtinę Čekoslovakijos komunistų partijoje, ir vadinamieji užsienio imperialistai. Įvykiai Čekoslovakijoje teikė vilčių, kad sovietinis režimas ims demokratėti Lietuvoje, kitose sovietinėse „respublikose“.

Romo Kalantos aukos paminėjimai

Kauno Muzikinio teatro sodelyje kalba Seimo pirmininkė Irena Degutienė

Prieš 40 metų Kauno Muzikinio teatro sodelyje protesto prieš sovietų priespaudą ženklan susideginęs Romas Kalanta pirmadienį buvo paminėtas Vilniuje, Alytuje ir ypač Kaune bei Garliavoje.

Į Kauno Muzikinio teatro sodelį pagerbti iš gyvenimo 1972 m. gegužės 14-ąją pasitraukusio vaikino susirinko apie tūkstantis žmonių. Sodelyje, greta kiek neįprasto paminklo R. Kalantai, stovėjo Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos auklėtiniai, netoliese išsirikiavo degančias žvakeles rankose laikantys „Aušros“ mokyklos moksleiviai. Prie tautinės vėliavos spalvų juostele aprišto medžio, prie kurio susidegino R. Kalanta, degė žvakelės. Scenoje išsirikiavę berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ nariai dainavo širdis virpinančias dainas. Vaizdo ekrane buvo galima pamatyti R. Kalantos gyvenimo ir po jo mirties kilusių demonstracijų nuotraukas.

Apgulties vieta – Garliava, Klonio gatvė

Gegužinės pamaldos Klonio gatvėje

Tai, kas vyksta nedideliame, prie Kauno prisiglaudusiame Garliavos miestelyje, Klonio gatvėje, jau ne vienerius metus kelia visuomenės nerimą, kaip ir kelios paslaptingos žūtys, susijusios su vadinamąja pedofilijos byla. Važiavau į ramią Klonio gatvę, dar labiau pagarsėjusią kovo 23-iąją, kai jėga ir prievarta bandyta pagrobti mažąją Deimantę. Tada tik kelių ją gynusiųjų dėka mergaitė liko savo įprastoje aplinkoje, tarp jai artimų žmonių savo globėjos tetos Neringos Venckienės namuose. Mane lydėjo ten ėjusi moteris. Vis artėjant prie Garliavos ir netgi Lietuvos centru tapusios gatvės, moteris pasakojo, kur išsidėstę policijos automobiliai, iš kur vyksta slaptas filmavimas, kaip sekami budėtojai, pasiryžę apginti mažąją Deimantę. Supratau, kad mane vedanti moteris irgi dažnai atvažiuoja čia budėti.

Krokodilo ašaros

Gintaras Visockas

Netrukus Lietuva turės galimybę susipažinti su Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita, bylojančia apie 2011 metais nuveiktus mūsų saugumiečių darbus. Bent jau taip viešojoje erdvėje pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Ar nenusivilsime, išvydę ataskaitą? Juk greičiausiai perskaitysime tik keletą nieko nepaaiškinančių bendrųjų frazių apie nuolat stiprinamą nacionalinį saugumą. Vis dėlto ją perskaityti verta bus bet kokiu atveju. Kas ką besakytų, tai – neabejotinas žingsnis į priekį, nes iki šiol dar niekas iš oficialių Lietuvos pareigūnų nėra garsiau užsiminęs, jog ir visuomenė turi teisę bent šį tą žinoti. Suprantama, ataskaita apie VSD veiklą 2011 metais netaps vieša nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio. Visuomenei prieinama bus tik jos dalis. Kitaip, žinoma, negali būti. Slaptosios tarnybos negali atskleisti visų savo planų bei tikslų. Su slapta ir visiškai slapta informacija gali susipažinti tik išrinktieji, pavyzdžiui, Seimo nariai iš NSGK. Tokia tvarka egzistuoja visose demokratinėse visuomenėse. Manoma, kad toji ataskaita greičiausiai primins vien bendrų frazių kratinį. Yra ir dar konkretesnis klausimas: ar galima aklai pasitikėti viskuo, kas viešojoje ataskaitos dalyje numatyta paskelbti?

Ministrantai rinkosi Seminarijoje, keliavo į Šatrijos kalną

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Ministrantai ir kiti gegužinių pamaldų dalyviai ant Šatrijos kalno

Gegužės 5 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko tradicinė atvirų durų diena ir Telšių vyskupijos šv. Mišių patarnautojų susirinkimas. Šį renginį organizavo Seminarija ir Telšių vyskupijos jaunimo centras. Tą dieną iš įvairių Telšių vyskupijos parapijų susirinko apie šimtas įvairaus amžiaus šv. Mišių patarnautojų. Jie buvo registruojami, suskirstyti į skirtingo amžiaus grupes, kurioms vadovavo Telšių kunigų seminarijos klierikai. Grupelėse patarnautojai susipažino, turėjo užsėmimus, ruošėsi šv. Mišių liturgijai, repetavo giesmes.

Gegužinėse pamaldose apsilankė vyskupas

Rūta RONKAUSKIENĖ

Užluobės Lurde kartu su vietiniais tikinčiaisiais meldžiasi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Skuodo dekanas kun. Saulius Damašius

Gegužės mėnesį giedamos gegužinės pamaldos. Gegužės 3 dieną jos pradėtos giedoti ir Užluobės Lurde. Tądien ten apsilankė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, lydimas kurijos sekretoriaus kun. Haroldo Šneideraičio, Skuodo dekano ir klebono kun. Sauliaus Damašiaus bei kun. Mindaugo Šlausto.

Vysk. J. Boruta SJ, pasisveikinęs su tikinčiaisiais, kalbėjo apie žemaičių krikštą, nes kitais metais bus švenčiamos 600-osios metinės. Vyriausybė yra patvirtinusi žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metais programą, kuria siekiama įamžinti svarbiausius su krikštu, vyskupystės istorija susijusius objektus, vietas ir asmenybes.

Telšių vyskupijoje

Palangos dekanate

Gegužinės pamaldos pradėtos prie Lurdo

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ prie Lurdo

PALANGA. Gegužės 1-osios pavakarę Palangoje iškilmingai pradėtas Gegužinių pamaldų Telšių vyskupijoje šventimas. Prie Palangos Lurdo – seniausio Telšių vyskupijoje ir visoje Lietuvoje – rinkosi tikintieji, pamaldose dalyvavo Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, joms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas pasveikino susirinkusiuosius, kalbėjo apie besiartinantį Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų, priminė žemaičių troškimą 1413 metais krikštytis ir perskaitė Žemaitijos 60 bajorų kreipimąsi į tuo metu Konstancoje vykusio Visuotinio Katalikų Bažnyčios Susirinkimo Tėvus. Kreipimesi aiškiai išsakytas žemaičių troškimas tapti katalikais, prašyta, kad būtų įkurta atskira Žemaičių vyskupija. Po konferencijos buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija, kalbamos maldos Marijai, meldžiamasi už šeimas ir naujus pašaukimus, giedama giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo...“, o po pamaldų nuo Lurdo per visą Palangos miestą, giedant Marijos garbei skirtas giesmes, buvo einama iškilminga procesija į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios. Joms vadovavo vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo keletas kunigų. Pamokslą pasakė Palangos parapijoje besidarbuojantis kun. Sigitas Žilys. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslininkas kalbėjo apie Švč. Mergelės Marijos vaidmenį tikinčio žmogaus gyvenime, jos pavyzdį šeimoms, nes palaimintasis popiežius Jonas Paulius II įtraukė į Marijos litaniją šį jai skirtą titulą, kad joje šeimos atrastų stiprybės pakelti sunkumus ir išbandymus, nes Dievo Motina Marija yra ir vilties ženklas visiems gyvenimo keliu keliaujantiems, jos tikėjimas, jos pasitikėjimas, jos viltingumas yra akivaizdus, kad Dievui nėra negalimų dalykų.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Pagerbė motinas

Jaunimas eilėmis bei giesmėmis išsakė palinkėjimus mamoms, močiutėms, ir visoms įteikė po tulpės žiedą. Dešinėje – klebonas kun. Mykolas Petrauskas

PAJŪRIS. Šv. Trejybės parapijos klebonas kun. Mykolas Petrauskas visuomet paskatina, kad, nuoširdžiai pasimeldę šv. Mišiose, parapijos tikintieji, jaunimas, gražiai pabendrautų, pažaistų žaidimus, dainuotų dainas, išsaugotų tautos tradicijas, puoselėtų meilę Tėvynei ir savo artimui. Pabendravimui nuteikia gražiai sutvarkyta, prižiūrima aplinka šventoriuje ir prie parapijos namų (esančių šalia bažnyčios), kur vyksta įvairios šventės. Čia stovi išpuoštas gėlėmis Marijos Lurdas.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Šventoriuje – koncertas motinoms

Motinos dienos proga meninė programa vyko šventoriuje

PAJEVONYS. Kartu su įsisiautėjusiu pavasariu, gegutės kukavimu ir baltumu tviskančiais sodais per Lietuvą nuvilnijo Motinos dienos šventinių renginių bangelės. Neaplenkė jos ir Pajevonio. Šį kartą šventę organizavo Pajevonio 2-osios Šaulių kuopos šauliai. Parapijos klebono kun. Franco Kuklio pritarimu šventinis koncertas, skirtas motinoms, vyko Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Šventė prasidėjo eilėmis ir palinkėjimais, skirtais visoms šv. Mišiose dalyvavusioms mamoms, močiutėms, promočiutėms: „Tegul šypsena išlygina raukšleles Jūsų veiduose, tegul Jūsų akyse spindi tik džiaugsmo ašaros, tegul laimina Dievas kiekvieną Jūsų dieną ir naktį“. Po skaitovės žodžių šauliai išdalino moterims visą glėbį tulpių žiedų, ir jų akyse suspindo džiaugsmo ašaros. Klebonas aukojo šv. Mišias už visas čia susirinkusias ir Amžinybėn išėjusias mūsų motinas.