Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežius – apie visuomenės komunikavimo aktualijas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI atsako į žurnalistų klausimus kelionėje lėktuvu į Meksiką

Vatikano II Susirinkimo nuorodos

Ateinantį sekmadienį, Bažnyčioje jau 46-ąjį kartą tradiciškai celebruojant katalikiškos žiniasklaidos šventę – Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną, – prisimintina, kad šį minėjimą įvedė būtent Vatikano II Susirinkimas. Tame prieš penkis dešimtmečius sušauktame didžiausiame naujosios epochos renginyje buvo pranašiškai suvoktas šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių vaidmuo Evangelijos skelbimui. Šio Susirinkimo dėka tėvai priėmė dokumentą – Dekretą apie visuomenės komunikavimo priemones „Inter Mirifica“, – kuriame aiškiai formuluojamas ir Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos tikslas katalikiškos žiniasklaidos dvasiniam ir materialiniam rėmimui.

„Kad daugeriopas Bažnyčios apaštalavimas vis labiau stiprėtų visuomenės komunikavimo priemonių dėka, vyskupų sprendimu visose pasaulio diecezijose kasmet būna švenčiama diena, kurios metu primenamos tikinčiųjų pareigos, kviečiama melstis ir aukoti šiam tikslui aukas“, – rašoma dekrete „Inter Mirifica“. Jame pripažįstama, jog katalikiškos žiniasklaidos veiklai iškyla nemažai problemų „dėl technologinių sunkumų ar didelių išlaidų, būdingų šioms priemonėms“. Susirinkimo tėvai primygtinai apeliuoja į Katalikų Bažnyčios sąmoningumą, kad visi tikintieji jaustų „pareigą palaikyti ir remti katalikiškus žurnalus, periodinę spaudą, kiną, radiją, televizijos stotis bei jų laidas (dabar ir katalikiškas interneto svetaines), kurių pagrindinis tikslas yra skelbti ir ginti tiesą ir rūpintis krikščioniškuoju žmonių švietimu“.

Mums, „XXI amžiaus“ katalikiško laikraščio leidėjams, žurnalistams ir brangiems skaitytojams, prenumeratoriams bei rėmėjams, ypač malonu, kad tame Vatikano II Susirinkimo dokumente akcentuojamas rūpinimasis tuo, ką Susirinkimo tėvai įvardija kaip „gerą spaudą“. Tokie ir yra krikščioniškų nuostatų leidiniai. „Kad skaitytojai visiškai persiimtų krikščionybės dvasia, tebūna kuriama ir tobulinama tikrai katalikiška spauda, tiek pavaldi tiesiogiai pačiai bažnytinei vyresnybei, tiek katalikų veikėjams, ir tebūna ji leidžiama aiškia katalikų dvasia, kad formuotų, stiprintų ir keltų pažiūras, atitinkančias prigimtinę teisę, katalikų doktriną bei nuorodas, kad perduotų ir teisingai aiškintų Bažnyčios gyvenimą liečiančius dalykus, – pabrėžiama dekrete „Inter Mirifica“. – Tikintieji tebūna raginami skaityti ir platinti katalikišką spaudą, kad per ją susiformuotų į visus dalykus krikščionišką požiūrį“.

Įpareigojanti „katalikiškos spaudos“ samprata

Popiežius Benediktas XVI, pats daug straipsnių publikavęs įvairiuose periodiniuose leidiniuose, savajame pontifikate toliau didelį dėmesį skiria katalikiškos spaudos uždaviniams bei šiandienos iššūkiams. Kreipdamasis į 2010 metų spalį Romoje vykusio pasaulinio katalikiškos spaudos kongreso dalyvius, jis pripažino, kad spausdinama žiniasklaida išgyvena gilių ir prieštaringų pokyčių laikotarpį. Naujų technologijų atsiradimas ir sparti pažanga kelia aštrius klausimus dėl tradicinių žiniasklaidos priemonių tolesnio vaidmens. Reikia giliai apmąstyti, kaip spauda ir rašytinis žodis gali likti aktualūs ir veiksmingi visuomenėje, kurioje satelitinė komunikacija ir parabolinės antenos tapo kone globalizuotos epochos simboliais.

Kita vertus, pats terminas „katalikiška spauda“ įpareigoja su aiškia atsakomybe žengti tiesos keliu informacijos skleidimo srityje. „Katalikai žurnalistai turi aistringai siekti tiesos protu, širdimi ir kompetentingo darbuotojo profesionalumu, kuris būtų aprūpintas adekvačiomis bei veiksmingomis priemonėmis, – kalbėjo Šventasis Tėvas katalikų spaudos žurnalistų suvažiavime. – Tai labai svarbu šiuo metu, kuris reikalauja iš paties žurnalisto, kaip informacijos srauto tarpininko, gilaus vidinio atsinaujinimo“. Naujosios technologijos, kurios turi vis didesnės įtakos komunikuojant, anot popiežiaus Benedikto XVI, kartu su pozityviaisiais bruožais kelia tam tikrą neabejotiną riziką.

Vaizdas, arba įvaizdis, su savo dabartiniu prioritetu komunikuojant gali būti atsietas nuo realybės, ir toje „virtualaus pasaulio“ erdvėje iškyla abejingumo tiesai pavojus. Pirmenybę perduodant informaciją apie liūdną ar džiaugsmingą įvykį, teikiant vaizdui, kuriamas savotiškas spektaklis, reginys, o gilesniam apmąstymui nebelieka vietos ar laiko, arba jis nukeliamas į antrą planą. Tokiu būdu autentiškos žmogaus pažangos ir teisingumo siekis nebetenka trokštamos reikšmės, kadangi įvykis pristatomas tik sužadinant emocijas. „Šie aspektai skamba kaip pavojaus varpas, – perspėja Šventasis Tėvas. – Jie verčia pasvarstyti apie riziką, kurią kelia virtualumas, atsietas nuo realybės, ir neskatinantis tiesos bei teisingumo paieškos“.

Šiame kontekste katalikiška spauda, išsaugodama savo tradicinį spausdintos minties potencialą, yra pašaukta atnaujintomis pastangomis kasdieniu triūsu įgyvendinti savo misiją, kuri „niekada negali būti apleista“, – nurodė popiežius Benediktas XVI minėtam katalikų žurnalistų susibūrimui. Iš tikrųjų katalikiška spauda žymiai įtaigiau nei kitos komunikavimo priemonės išreiškia istorinę parašyto žodžio vertę evangelizavimui. „Juk Dievo Žodis atėjo pas žmones ir mums buvo perduotas taip pat per knygą, Bibliją“, – priminė Šventasis Tėvas, pastebėdamas spausdintos medžiagos išliekamąją fundamentalią vertę ir dabartinėje „įvaizdžio civilizacijoje“. Taigi katalikiška spauda nelengvų išbandymų akivaizdoje turi padėti šiuolaikiniam žmogui orientuotis į Kristų, vienintelį Gelbėtoją, bei palaikyti pasaulyje „degančią vilties liepsną“, kad jis vertingai gyventų ir kurtų savo ateitį, – sakė popiežius Benediktas XVI.

Tyli kontempliacija ir kito išklausymas

Šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos proga Popiežius paskelbė savo kreipimąsi į žiniasklaidos darbuotojus. Jis tradiciškai datuotas sausio 24-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje minimas šv. Pranciškus Salezietis, katalikų žurnalistų dangiškasis globėjas. Parinkdamas ir apsvarstydamas šiemetinės katalikų žiniasklaidos šventės temą – „Tyla ir žodis – evangelizacijos kelias“ – Šventasis Tėvas atkreipia dėmesį, jog ir dabartinėje „skaitmeninėje kultūroje“, kai nuolat atnaujinama informacija sklinda „24 valandas per parą“, tylus jos apmąstymas, susikaupimas, kito išklausymas yra autentiška ir integrali komunikavimo dalis. „Žodis ir tyla“ yra ne tarpusavyje prieštaraujantys, bet vienas kitą papildantys dialoginės žiniasklaidos elementai, kurių sumaniai išlaikyta pusiausvyra praturtina komunikavimo procesą ir jis gali esmingai pasitarnauti naujajai evangelizacijai.

„Mokytis komunikavimo – mokytis ne tik kalbėti, bet ir klausytis bei kontempliuoti. Tai ypač svarbu skelbiantiems Dievo Žodį, – rašo kreipimesi popiežius Benediktas XVI. – Tyla ir žodis yra esminiai ir neatsiejami Bažnyčios komunikacinės veiklos elementai“.

Beje, Dievas visuomet „kalba ir savo tyla“, ir ji yra tarsi evangelinio mokymo – Šventajame Rašte perduotų Jo žodžių – tąsa, aiškina Šventasis Tėvas. Tokiu būdu Kryžiaus tyloje apreiškiama „iškalbinga Dievo meilė, kuri yra didžiausia dovana“. Jos tyli kontempliacija skatina artimo meilės raišką, kitų kentėjimo ir rūpesčių pajutimą ir kartu Kristaus šviesos, mokymo bei absoliučios išganančios meilės siūlymą. Taigi pamaldi, kontempliuojanti „semantinė tyla“ nėra nutylėjimas ar tikrovės ignoravimas, bet paskata supratimui ir veikimui, nes priešingu atveju abejingas tylėjimas taptų išdavyste, ypač stebimo neteisingumo akivaizdoje.

„Tylioje kontempliacijoje amžinasis Dievo Žodis, per kurį buvo sukurtas pasaulis, tampa dar aiškesnis, atsiveria išganomasis planas, Dievo įgyvendinamas visoje žmonijos istorijoje žodžiais ir darbais. Jis tampa protinga ir suinteresuota veikla dėl bendrojo išganymo tikslo“, – pažymi popiežius Benediktas XVI. Jis pasiremia Vatikano II Susirinkimo dogmine konstitucija „Dei Verbum“, kurioje kaip tik akcentuojama, kad Dievas savo apreiškimo planą įgyvendina aktyviai („artimai tarpusavyje susijusiais veiksmais ir žodžiais“), kad šie darbai atsiskleidžia visoje išganymo istorijoje per Kristaus slėpinį. „Kaip tik iš to Slėpinio randasi Bažnyčios misija (kurioje katalikiška žiniasklaida pašaukta vertingai dalyvauti) ir kaip tik tas Slėpinys kviečia krikščionis skelbti viltį ir išganymą, liudyti tą meilę, kuri skatina žmogaus kilnumą ir statydina teisingumą bei taiką“, – rašo Šventasis Tėvas kreipimesi 2012 metų Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienai.

Tiesa įrašyta į žmogaus širdį

Nurodydamas dabar spartesnę komunikaciją, kuri ypač neaprėpiama interneto srityje, „orientuota į klausimus ieškant atsakymų“, popiežius Benediktas XVI pripažįsta, kad ypač nepatyręs žiniasklaidos vartotojas tokiame informacijos okeane gali prarasti orientaciją bei savo vertybines nuostatas. Situacijoje, kada „šiuolaikinis žmogus dažnai bombarduojamas atsakymais į klausimus, kurių pats niekada nekėlė, ir į poreikius, kurių niekada nejautė, tyla yra brangus turtas, padedantis orientuotis tokių gaunamų stimulų bei atsakų jūroje atpažinti tikrai svarbius klausimus ir sutelkti į juos dėmesį“. Esminiai žmogiškosios egzistencijos klausimai išlieka ieškant į juos atsakymų, kuriuos „Dievas įrašė į žmogaus širdį“. Reikalingas ne tik natūralus dialogas ir keitimasis nuomonėmis, bet ir apmąstymas bei tyla, „kuri kartais būna iškalbingesnė negu skubotas atsakymas“.

Šventasis Tėvas pabrėžia, kad toks nepaliaujamas, kartais tiesiog karštligiškas klausimų srautas žiniatinklyje galiausiai patvirtina nerimą šiuolaikinio žmogaus, „kuris nuolatos ir mažuose, ir dideliuose dalykuose ieško tiesos, suteikiančios jo egzistencijai prasmę ir viltį“. Popiežius Benediktas XVI priminė savo 2011 metams skirtą kreipimąsi Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai, kuris buvo pavadintas „Tiesa, skelbimas ir gyvenimo pavyzdys skaitmeninės komunikacijos epochoje“, kuriame pabrėžiama, kad, ieškodami tiesos ir apsikeisdami informacija, „žmonės tarsi dalijasi su kitais savimi, savo požiūriu į pasaulį, savo viltimis, idealais“, ir toks dialogas tampa nauju, kartais globaliniu bendrystės ryšių užmezgimu.

Baigiant šią apžvalgą vėlgi norėtųsi priminti Šventojo Tėvo pastabas, išsakytas 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiame susitikime su Italijoje leidžiamų beveik 200 katalikiškų laikraščių ir žurnalų žurnalistais, kuriame jis kalbėjo apie vieną didžiausių šiuolaikinių kultūros iššūkių – požiūrį į tiesą. Dabar vyrauja skeptiškas ir reliatyvus požiūris į tiesą, manant, kad ji sudaryta tik iš nuomonių ir todėl yra daug įmanomų „tiesų“. Žmogaus širdyje esantis troškimas liudija negalėjimą pasitenkinti dalinėmis tiesomis: asmuo ieško galutinės tiesos, kuri paaiškintų prasmę. Tiesa, kurios ieško krikščionys, yra Viešpats Kristus, ir susitikdami su šia Tiesa, ją pažindami ir mylėdami, surandame tikrą ramybę ir tikrą laimę.

Bažnyčios misija – sukurti sąlygas, kad įvyktų šis žmogaus susitikimas su Kristumi, ir bendradarbiaudamos katalikiškos žiniasklaidos priemonės turi drąsiai tarnauti šiai Tiesai, padėti viešai nuomonei interpretuoti tikrovę iš evangelinės perspektyvos. „Mes turime pateikti tikėjimui prielaidas, kurios pralenkia visas ideologines vizijas ir turi pilietiškumo teises viešuosiuose debatuose, – sakė popiežius Benediktas XVI katalikams žurnalistams. – Šis poreikis turi įkvėpti jūsų nuolatines pastangas suteikti balsą perspektyvai, kuri atspindėtų katalikišką mintį visais etiniais ir socialiniais klausimais“.

© 2012 „XXI amžius“