Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Atgimė evangelikų liuteronų bažnyčia

Saulius Sodonis

Atidarymo juostą kerpa (iš kairės): Seimo narys Kęstas Komskis, vysk. Mindaugas Sabutis, kun. Mindaugas Kairys ir remonto darbų vadovas Saulius Bagdonas

Evangelikų liuteronų bažnyčia Vilkyškiuose

VILKYŠKIAI. Balandžio 14-ąją čia vyko didžiulės iškilmės: naujam gyvenimui prikelta sužibo restauruota evangelikų liuteronų bažnyčia. Ją pašventino vyskupas Mindaugas Sabutis. Kartu su juo bei vietos kunigu Mindaugu Kairiu meldėsi ir maldai susirinkusiuosius telkė dar penki evangelikų liuteronų kunigai. Tądien čia dar vyko ir nuostabus vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ koncertas, buvo prisimintas ir pagerbtas su šiomis vietomis siejamas vokiečių rašytojas Johanesas Bobrovskis, apie įvykdytus Vietos veiklos grupės (VVG) projektus papasakojo vienas iš asociacijos vadovų.

Vilkyškių bažnyčia patyrė tokį pat liūdną likimą, kaip ne viena šio krašto bažnyčių: po Antrojo pasaulinio karo ji buvo paversta grūdų sandėliu. Atkūrus nepriklausomybę, tai, kas buvo iš jos likę, grąžinta savininkams. Tuomet tik sienos ir priminė, kad tai – bažnyčia. Po truputį prasidėjo jos atgimimas. Gal sovietinė valdžia nekreipė dėmesio, o gal kas apdairiai kokiomis kalkėmis buvo uždažęs senuosius užrašus ant balkonų, kurie šiandien šiai šventovei suteikia ypatingo žavesio. Išliko ir senieji balkonai, kurie šiandien yra vienas iš nedaugelio senosios bažnyčios elementų. Kruopščiai nuvalyti bei restauruoti jie dabar yra labai puošnūs ir alsuoja senove, atgimusiai bažnyčiai suteikia paslapties ir nepakartojamo grožio.

Vilkyškių bažnyčios atgimimo pradininku reikėtų laikyti iš Vokietijos ėmusį važinėti buvusį šio krašto gyventoją Rudolfą Caberį, kuris skyrė daug savo laiko ir lėšų bažnyčios atkūrimui. Po kelių apsilankymų tuometiniame Kultūros paveldo departamente buvo gautas leidimas atstatyti bažnyčios bokštą. Vietos gyventojams padedant, jau sumontuotą didžiulis kranas jį užkėlė ant bažnyčios stogo. Taip šventovė vėl tapo panaši į bažnyčią. Tai susirinkusiesiems priminė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, kuri labai dažnai lydėdavo R. Caberį jo darbuose ir veikloje.

Vėliau prie bažnyčios atstatymo prisidėjo ir daugiau buvusių šio krašto gyventojų. Pamažu atgimė buvę altoriaus vitražai, buvo atvežti bažnytiniai suolai, vargonai. Vienas pirmųjų šios bažnyčios kunigų buvo dabartinis vyskupas M. Sabutis. Tačiau labiausiai jos atgimimas sietinas su kun. M. Kairiu. Jo darbo ir pastangų dėka buvo parengtas restauracijos darbų projektas VVG „Pagėgių kraštas“, kurį finansavo vienas iš Europos sąjungos fondų, įgyvendino UAB „Veižas“. Šio projekto darbų vertė – 306 tūkstančiai 525 litai.

Iškilmės prasidėjo simbolinės atidarymo juostos perkirpimu. Vėliau susirinkusieji meldėsi, giedojo. Vyskupas pašventino apeigų indus, altorių, bažnyčios varpą bei visą bažnyčią ir jos žmones. Vėliau vysk. M. Sabutis pamoksle prisiminė savo pirmąsias pamaldas šioje bažnyčioje (išdaužyti langai, skraidė balandžiai), atkreipė dėmesį, kad paskutinis šios bažnyčios naikinimas nebuvo vienintelis – išbandymų ji yra patyrusi ir anksčiau, bet visados atgimdavo, ir vyskupas sakė manąs, kad daugiau šiems maldos namams nebereikės patirti tokių išbandymų. Jis linkėjo, kad visi patirtų Dievo siųstą ramybę.

Iškilmėse giedojęs vyrų vokalinis ansamblis iš Vilniaus „Quorum“ pasibaigus pamaldoms parodė žavingą koncertą. Šeši vyrai dainavo be jokio akompanimento.

Pasinaudodamas proga apie VVG „Pagėgių kraštas“ inicijuotus projektus papasakojo šios asociacijos vadovas Sigitas Stonys. Jis išvardijo jau 11 baigtų įgyvendinti projektų.

Paskutinė šios šventės dalis buvo skirta su šiomis vietomis siejamo vokiečių rašytojo J. Bobrovskio 95-osioms metinėms paminėti. Ištraukas iš jo kūrybos skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, nuotaiką sukurti padėjo saksofonistas Petras Vyšniauskas su sūnumi trimitininku Dominyku. Plačiau šio rašytojo gyvenimo kelią ir kūrybą pristatė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, filologijos daktarė Sigita Barniškienė. Lietuvoje žymiausias jo romanas „Lietuviški fortepijonai“ siejamas su Kristijonu Donelaičiu.

Pagėgių savivaldybė
Autoriaus nuotraukos
Pagal silaine.lt

© 2012 „XXI amžius“