|
Kunigo pavyzdys įkvėpdavo
Atsiliepdama į interviu su kun. Algimantu Keina (XXI amžius, nr. 18), noriu papildyti kai kuriuos svarbius šio kunigo bruožus. Vaizdingai ir įtikinamai jis rašo apie savo gyvenimą, ypač vaikystėje ir jaunystėje, gražiai atsiliepia apie sutiktus žmones, taip pat ir dvasininkus, tačiau būdamas kuklus jis nepamini kai kurių svarbių momentų. Kai man ir kitiems katalikams teko kovoti už savo teises, pasisakyti už suimtų ir nuteistų kunigų laisvę, kartu renkant parašus už suimtųjų išlaisvinimą, tekdavo visko patirti. Dažnai būdavo, kad renkant parapijose parašus mus, konkrečiai mane, koks nors bažnyčios tarnas ar net kunigas išvydavo, neleisdamas užsiimti politika. Tuo tarpu kun. A. Keina, nieko nebodamas, net pastatydavo staliuką prie bažnyčios, leisdamas prie jo sėdint rinkti parašus. Labai džiugu buvo matyti tokį bebaimį kunigą. Dar neseniai, kai mirė Dievui ir Tėvynei nusipelnęs Vladas Lapienis, kun. A. Keina kartu su ligų kamuojamu mons. A. Svarinsku lydėjo jį iki pabaigos ir palaidojo. Kun. A. Keina tai krištolinio tyrumo dvasininkas. Gaila, kad jis jau seniai negali su visu atsidavimu darbuotis Bažnyčios labui, kuriai jis taip norėjo dirbti visą sąmoningą gyvenimą. O juk taip trūksta kunigų Vilniuje ir apskritai Lietuvoje, tad kodėl ir už ką jis nubaustas? Meldžiame gerąjį Dievą suteikti jam geresnės sveikatos, kad galėtų uoliai dirbti žmonių labui, Bažnyčios ir Dievo garbei.
Julija Ambrasienė,
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkė
© 2012 XXI amžius
|