Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Akcija prieš grubų spaudimą dienraščiui „Lietuvos žinios“

Vakar, ketvirtadienį, gegužės 31 dieną, S. Daukanto aikštėje, Vilniuje, buvo surengta pilietinė akcija „Už laisvą žodį“. Jos metu buvo protestuojama prieš dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko nušalinimą nuo pareigų, Prezidentūrai to pareikalavus. Akcijos metu buvo pabrėžta, kad pirmąkart per du pastaruosius Nepriklausomybės dešimtmečius privataus Lietuvos dienraščio vyriausiasis redaktorius yra atleistas iš pareigų valdžiai paliepus.

Atsargiai – dvigubi standartai

Gintaras Visockas

Neskubėkime smerkti žurnalistės Rūtos Janutienės, surengusios akibrokštą vieno aukšto rango policijos pareigūno kabinete tuoj po tragiškų Garliavos įvykių. Nemačiusiems videointerviu priminsime, jog ši šmaikšti, niekuomet žodžio kišenėje neieškanti žurnalistė, dažnai įžūlokai prie sienos remianti visus interviu duoti nepanorusius valdininkus, tąsyk bandė išsiaiškinti, kas gi yra prievarta. Jei verkiančios mažametės mergaitės tempimas už rankos nėra smurtas, tai tada smurtu neturėtų būti laikomas ir grubokas policijos valdininko timptelėjimas už rankovės. Juolab kad už rankovės patemptas valdininkas, skirtingai nei mažoji Deimantė, – tikrai neverkė. Taigi, jei priverstinio mažosios mergaitės traukimo iš jai įprastos aplinkos – žuvusio tėvo artimųjų namų – negalima laikyti prievarta, tai prievarta nedera laikyti ir R. Janutienės sumanymo patampyti už švarko rankovės suglumusį valstybės pareigūną. Jei galima tampyti mažametę mergaitę, kodėl tada negalima už skverno, sakykim, timčioti Seimo narių, ministrų, teisėjų? Tai konkretus, o ne retorinis klausimas. Tačiau valstybės pareigūną už rankovės timtelėti ir dar per petį smarkokai delnu paploti sumaniusi žurnalistė tikriausiai bus pripažinta pasielgusi neteisėtai. O tai reiškia, kad žurnalistė greičiausiai sulauks didesnės ar mažesnės realios bausmės. Jos elgesys bent jau bus pripažintas neetišku, nepadoriu. Lietuviškoji teisėsauga pasistengs surasti įstatymą, pagal kurį būtų galima bausti neva akiplėšiškai pasielgusią žiniasklaidos atstovę. Bet jei pripažįstame, jog gruboką viešą eksperimentą surengusi R. Janutienė yra kalta, tuo pačiu privalome pripažinti, jog kalti ir pareigūnai, kurie iš senelių namų išsinešė besispyriojančią, verkiančią mergaitę. Lietuvos valstybė privalo apsispręsti, pagal kokias taisykles žaidžia. Aiškiai išdėstydama poziciją, ką ji laiko smurtu, valstybė palengvintų gyvenimą visiems šalies gyventojams. Mes žinotume, pagal kokias taisykles esame verčiami gyventi. Žinotume, koks elgesys traktuotinas kaip smurtas, o koks elgesys – kaip draugiškas, jokios atsakomybės nesuponuojantis paplekšnojimas per petį. Deja, Lietuvos valstybė tokio aiškumo šiandien nedeklaruoja. Oficiali Lietuvos valdžia pasirinkusi patį bjauriausią variantą – dvigubus standartus. Jei žvelgtume atidžiau, matytume, jog standartai, kuriuos savo piliečiams primesti siekia valstybė, net ne dvigubi, o trigubi, keturgubi, penkiagubi. Jums tuoj pat pritaikys dešimtis įstatymų ir poįstatyminių aktų, kuriuos jūs pažeidėte, jei sumanėte, tik pamanyk, sudrumsti kokio nors iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomo valdininko ar pareigūno ramybę netgi ir perspėdamas, kad atliekate eksperimentą. Tai – tik vienas pavyzdys, kaip mūsų valstybė kasa sau pačiai gilią sukrėtimų duobę. Dvigubų standartų Lietuvos valstybėje – apstu. Būtent jie ir skatina piliečių nepasitikėjimą savo valstybe bei valstybę administruojančiais tarnautojais.

Religinės bendruomenės galės įteisinti savo sovietinės valdžios nusavintą turtą

Vyriausybė antradienį patvirtino tvarką, pagal kurią religinės bendruomenės galės oficialiai įregistruoti joms priklausantį turtą, kurį sovietų valdžia buvo paskelbusi nacionalizuojamu, tačiau palikusi naudoti religinėms reikmėms. Norint tai padaryti, religinės bendruomenės turės kreiptis į Teisingumo ministeriją (TM). Ši įvertins, ar nekilnojamąjį turtą prašo įteisinti tikrieji religinės bendruomenės vadovai, ar ši religinė bendruomenė norimą įteisinti turtą valdė iki 1948 m. birželio 19 dienos ir nepertraukiamai juo naudojosi bei tebesinaudoja iki šiol, ar pastatas tikrai yra naudojamas religinėms reikmėms.

Visuomeninės paskirties objektams skirta 600 tūkst. litų

Kauno miesto tarybos sprendimu Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai programos lėšos – 600 tūkst. Lt – buvo skirtos penkių projektų daliniam finansavimui. Balandį posėdžiavusi programos atrankos komisija vertino šešias gautas paraiškas šios programos lėšoms gauti. Viena projekto paraiška buvo pripažinta netinkama.

„Iš miesto biudžeto skiriamas tik dalinis šių projektų finansavimas. Skiriame iki 30 procentų projektui reikalingų lėšų. Kauno kunigų seminarijos projekto paraiškoje nebuvo nurodytas kitas projekto finansavimo šaltinis, todėl negalėjome siūlyti Tarybai skirti lėšų šiam projektui“, – aiškino komisijai pirmininkaujantis Tarybos narys Algimantas Kurlavičius.

Bus tvarkomos vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo prieigos

Šiemet planuojama sutvarkyti Rotušės aikštės kampe, prie Kauno kunigų seminarijos, stovinčio vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo prieigas. „Šiuo metu paminklas stovi tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies. Po aplinkos sutvarkymo darbų, jis bus pakeltas, aplink jį išklotos trinkelės, pastatyti stulpeliai, juos jungs grandinės, bus suformuotas šaligatvis“, – apie paminklo prieigų sutvarkymo darbus pasakojo Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.