|
Atrodo, kad skaidri operacija, išplėšiant mažąją Deimantę iš jai įprastos aplinkos, sukėlė ne tik žmonių pasipiktinimą, bet ir kai kurių žiniasklaidos vadų sąmyšį. Kai kurie spaudos leidiniai ir televizijos, su savo vadovais priešakyje, anksčiau lyg ir supratę tiesą, staiga tapo neišmanėliais ir prarado bet kokią užuojautą prievartaujamiems žmonėms ir net vaikams. Pavyzdžiui, žurnalo Veidas redaktoriaus lūpomis išsakomas saliamoniškas pasiūlymas: mergaitė neturi augti nei su motina, nei su N. Venckiene, nes abi pusės jai pridarė pernelyg daug žalos. Tad su kuo tuomet ji turėtų augti? O gal tai išties saliamoniškas pasiūlymas? Pavyzdžiui, Deimantė turėtų augti su seneliais Kedžiais, kurie dabar tiesiog nyksta be anūkės. Tačiau tikriausiai ne tokį siūlymą galvoje turi Veido redaktorius jis nori tik dar labiau sukomplikuoti padėtį. O žurnalo apžvalgininkas A. Bačiulis apskritai nesivaržydamas keikia žmones, ginančius mergaitės teisę apsispręsti.
Dar labiau nusivažiuoja Kęstutis Pūkas su savo Kitokia Lietuva ir televizija bei radiju. Iš pradžių kartu su žurnaliste G. Goriene ir rašytoja V. Jasukaityte gynęs mažąją mergaitę, staiga prapliupo prakeiksmais visiems, kas tik pasisako prieš prievartą ir smurtą Garliavos istorijoje. Kas tai per politika, ko siekiama? V. Jasukaityttė, G. Gorienė ir K. Pūkas iš kailio neriasi, įrodinėdami, kad pastarosios protesto akcijos nukreiptos prieš Prezidentę, kad situacija pasinaudoti siekia tik Prezidentės priešai, kad jie suorganizavo Prezidentės užpuolimą Lemonte, prie Čikagos, ir t.t., ir pan. Ir A. Bačiulis, ir K. Pūkas su savo kompanija tiesiog leipsta džiaugsmu, kad į protesto akcijas kedininkų susirenka nedaug, iškraipydami tiesą ir nepasakydami, kad vadinamieji kedininkai negina nei D. Kedžio, nei N. Venckienės jie gina mažosios mergaitės teises, jie pasipiktinę prievarta, vykdyta prieš mergaitę ir Lietuvos žmones. Aišku, kasdien dalyvauti pilietinėse protesto akcijose, ypač tada, kai pasitelkiant K. Pūko, G. Gorienės, Bačiulio sugalvotas sąmokslo teorijas (jau nekalbant apie KGB tradicijas perėmusio Lietuvos ryto insinuacijas) supriešinama visuomenė, nėra taip lengva. Tačiau vykstantys protestai trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose parodo, kad į kovą už teisingumą įsitraukia įvairiausi visuomenės sluoksniai, nors greitos pergalės jie greičiausiai nesitiki, labiau tikisi pralaimėjimo, nes toks yra jėga, bet ne įstatymais besivadovaujančios valstybės likimas, ir tautos, per ilgus priespaudos dešimtmečius įpratusios prie abejingumo, dėsningas kelias. Todėl mes mokame tik emigruoti, o ne kovoti už savo gerovę, mokame rinkimuose pasirinkti tik politikos neišmanančius, bet privilegijas sau kuriančius politikus. O paskui keikiame patys save esą vėl buvome apgauti.
Problemas ir rūpesčius spręskime pagarbiai kalbėdamiesi
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko kreipimasis dėl pastarojo meto įvykių Lietuvoje
Lietuvos ganytojai išreiškia nuoširdų susirūpinimą ir apgailestavimą dėl jau kelerius metus viešumoje esančios skaudžių nelaimių paliestos šeimos istorijos, kuri šalyje nepaliko abejingų. Labiausiai liūdina, kad sprendžiant mergaitės likimą, nebuvo paisoma teismo sprendimo ir Prezidentės raginimo vengti prievartos. Tebėra neatsakyta į rimtus klausimus, ar motina dalyvavo nusikaltimuose prieš mergaitę. Tokia situacija nepriimtina ir nesuprantama doriems Lietuvos žmonėms, tikintiems savo Valstybe bei jos ateitimi. Nepasitikėjimo atmosferoje bręsta bei formuojasi numanomi neramumai. Deja, suprantamas didžiulis žmonių nusivylimas ne tik teisėtvarkos organais, bet ir savo Valstybe. Apgailėtina, kad skaudi šeimos tragedija tampa politinių rietenų, stiprėjančių prieš artėjančius rinkimus, eskaluojama tema. Susipriešinimas plinta visuomenėje, įtraukiami net kunigai, kurie turi ypač sergėtis politinių jėgų manipuliacijų, vengti net ir netiesiogiai palaikyti destruktyvias nuotaikas.
Esamų įvykių akivaizdoje visus geros valios žmones kviečiame saugoti tarpusavio vienybę, vengti susiskaldymo, nepasiduoti kurstomai neapykantai ar net tam tikrų jėgų trokštamam pasipriešinimui savo Valstybei, demokratijai bei teisinei santvarkai. Nors ir netobulai įgyvendinama, ji yra valstybingumo ir mūsų visų gerovės pagrindas. Reikia budriai saugotis, kad netaptume lengvai manipuliuojama gatvės mase, kurios logika ir elgsena sukelia skaudžius padarinius. Pastarųjų dienų įvykiai kiekvieną iš mūsų turi padrąsinti kritiškai mąstyti, kokiomis vertybėmis grindžiame savo Valstybės ateities gyvenimą, asmeniškai prisidėti prie darnaus ir atsakingo rūpesčio visuomenės reikalais. Šis laikas mums visiems gali tapti ypatingos malonės metu bei puikia proga drauge diskutuoti, kokia kryptimi toliau eisime, kurdami visavertį gyvenimą šiame krašte. Matome, kad šeimas paliečiančių tragedijų, nuskriaustų vaikų, moralinio pasimetimo šaknys slypi pagundoje iš asmeninio gyvenimo išmesti, į visuomenės užribį nustumti Dievą ir Jo Tiesą.
Laukdami Sekminių Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės kviečiame visus maldai. Susitelkę prašykime Taikos ir Ramybės Dievą, kad išlieta Sekminių malonė mums suteiktų išminties, drąsos ir stiprybės visas tautos problemas ir rūpesčius spręsti pagarbiai kalbantis tarpusavyje ir ieškant atramos krikščioniškų vertybių lobyne.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Vyskupų Konferencijos Pirmininkas
2012 m. gegužės 25 diena
Nusikaltimas žmoniškumui!
Įvykiai, kuriuos matėme gegužės 17 dieną per televiziją, ir liudytojų pasakojimai apie brutalius pareigūnų veiksmus Garliavoje visa tai, atrodo, vyko kur nors Baltarusijoje ar Rusijoje. Nesuvokiama, kad siekiant paimti L. Stankūnaitės dukrą prievarta, išpjaunamos durys, išdaužomi langai, anūkės senelis išmetamas ant grindinio, močiutė basomis kojomis išnešama iš savo namo, dailininkas Radišauskas su Lietuvos vėliava paguldytas ant žemės, smaugiamas, jo galva atsidūrė tarp pareigūnų kojų. Iš namo jėga tempiamas kunigas J. Varkala. L. Stankūnaitė ir jos advokatas mergaitę šaukiančią nešė į automobilį. Nesuvokiami dalykai dedasi Lietuvoje...
Ar tokius brutalius veiksmus vykdyti įsakė generalinis policijos komisaras S. Skvernelis, ar dar aukštesni valdžios pareigūnai? Kodėl nieko nežino ar nenori žinoti ir ginti mažametės vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė? Mūsų gerbiama Prezidentė taip pat nieko nežino ir padėties šiuo atveju nekontroliavo. Tai kas tada valdo Lietuvą? Išskirtines galias turinčioje valstybės teisinėje sistemoje neatsirado institucijos, kuri pasakytų, kad pirmiausia reikia įstatymų tvarka įvertinti motinos veiksmus ir tik tada spręsti vaiko globos klausimą. Ir spręsti ne prievartos keliu. Kur buvo ir ką dabar daro teismų pirmininkas G. Kryževičius?
Teismo sprendimai yra priimti ir nevykdomi keliolikoje tūkstančių bylų. Šis teismo sprendimas įvykdytas pasitelkus apie 240 policininkų, naudojant brutalią prievartą, lyg būtų gaudomi teroristai arba didelė banditų gauja. Antstolė S. Vaicekauskienė yra prasitarusi, kad panašiu būdu ji ne vieną vaiką paėmė. Vadinasi, jai tai jau tampa įprasta? Ir niekas valstybėje nebegali jos sutramdyti?
Tikėkimės, kad Lietuvoje yra padorių teisėjų, teisinis elitas dar nepasirašė sau nuosprendžio. Lietuvos žmonės, nebūkime abejingi, kaip vienas žinomas Kovo 11-osios akto signataras pasakė: nestovėkime po medžiu!
Leonardas MORKŪNAS
Kaunas
Kai piliečiai pagal įstatymą tampa tik kliūtimis
Labai negražiai pasirodė Lietuva dėl prievartinio mergaitės perdavimo Garliavoje. Namus apsupę pustrečio šimto policininkų daužė žmones, iš jų tyčiojosi, paniekino ir Lietuvos simbolius. Mat jie pasirodė esą kliūtys. Kliūtys pagal Kėdainių teisėjo Kondratjevo sprendimą. Bet argi gali kažkoks teisėjas įstatymo vardu žmones vadinti kliūtimis, kurias reikia pašalinti? Lyg žmogus būtų kažkoks stulpas, kurį reikia išgriauti ar sudeginti, kažkokia spygliuota tvora, kurią reikia sunaikinti, kažkoks akmuo kelyje, kurį reikia susprogdinti į gabalus ir pašalinti. Kažkas darosi nesuprantamo su lietuviška teisėtvarka ir teisėsauga. Iš tiesų teismas nenurodė, kaip turi būti pašalintos trukdančios kliūtys, tačiau tai nusprendė antstolė, kuri vadovaudama policijai, nurodė kliūtis daužyti, plėšyti, vilkti į policijos automobilius, naudoti elektrošoką, purkšti dujas, siundyti šunis, šauti guminėmis kulkomis. O gal būtų panaudojusi ir kitas, karštesnes kliūčių šalinimo priemones? Ar ne per daug Lietuvos įstatymai leidžia žmoniškumą praradusioms antstolėms? Tikriausiai tokių drastiškų priemonių įstatymai neleidžia panaudoti, tad antstolės susigalvoja pačios. Bet tada gal reikėtų ištirti tokių antstolių atsakomybę už prievartos naudojimą prieš kliūtis (Lietuvos piliečius), mažametę mergaitę ir jos artimuosius? Lietuvoje negali būti įteisinamas teisingumas per prievartą.
Joana Kazlauskaitė
Kaunas
Imam
Po mažosios Deimantės poėmio gegužės 17 dieną pasibaisėjusi Tauta žada versti valdžią, jei ji pati neatsistatydins. Tačiau valdžios vadovai, kaip kadais Gorbačiovas, vaizduoja nieko nežinantys ir sprendimus žada priimti tik po atsakingų institucijų tyrimo. Tai yra, kaip Pontijus Pilotas, nusiplauna rankas... Kadangi Tauta gerai žino teisėsaugos-teisėtvarkos institucijų tyrimo stilių (pagal Pociūno, Abromavičiaus, FNTT ir t.t. pavyzdį), tai yra pasiryžusi joms labai realiai padėti surinkti išbarstytus faktus per suskaldytos Kauno pedofilijos bylos atskiras dalis tiek sudėlioti logiška seka, tiek ir įvertinti bei padaryti išvadas. Beje, tai jau yra padaryta N. Venckienės publikuotoje knygoje Drąsiaus viltis išgelbėti mergaitę. Visuomenė ją skaito ir pašiurpusi mato tarp visų eilučių kyšančius stalininių represijų nagus bei ragus.
Kagėbistinius veiksmus, nufilmuotus per kovo 23-iosios pasikėsinimą pagrobti D. Kedytę, jau pamatė visas pasaulis. Todėl gegužės 17 dienos poėmyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas viešumo eliminavimui. Taigi buvo ne tik išjungtos kino kameros, bet iš namų už kojų ir rankų ištempti visi šeimos nariai, o N. Venckienei, ant kurios kelių sėdėjo mažylė, buvo užlaužtos rankos ir vaikas plėšte atplėšas nuo globėjos kaklo.
Bet per skubą buvo pamiršta atjungti garsą taigi garso įrašas rodo, ačiū Dievui, tikrąją vaiko ėmimo eigą. Tačiau ir policijos oficialioje filmuotoje medžiagoje matyti, kad mergaitė iš namų buvo išnešta ir visa gerkle rėkė. Atsimename ir kovo 23-iosios vaizdą, kai mažoji aktyviai priešinosi, įsikabinusi į močiutę nesileido atplėšiama, rėkė ir žodžiais gynėsi nuo motinos! Tuo tarpu gegužės 17-ąją išskirtiniame interviu matome Deimantę pasyviai sėdinčią automobilyje su biologine močia, nusvirusiomis rankomis ir klausiančią kodėl pas mane aštuonios rankos? Beje, šis epizodas vėlesnėse transliacijose buvo pakoreguotas, kad būtų girdimas pokalbis apie aštuonių valandų laiką, bet jau kitaip perrengtos mergaitės. Kada ji spėjo pakeisti garderobą? O gal tai ir vėl kompozicijos, kaip buvo su krikštynomis? Kyla įtarimas, ar ne dėl vaistų poveikio mergaitė matė aštuonias rankas?
Tuoj po bejėgės mergaitės poėmio operacijos iš spaudos konferencijos oficialių dalyvių girdėjome tik tą pačią demagogiją apie teisę, teisėtumą ir sprendimų vykdymą, bet nė vieno žodžio apie sąsajas su seniai jau tirta pedofilijos byla tai yra akivaizdi pedofilų priedanga. Juo labiau, kad dabar auką gins biologinė močia, aiškiai paneigsianti bet kokį anksčiau atskleistą faktą toje byloje. Ir viskas pasibaigia gražiai. Bent taip tikimasi. Bet juk ne tik šia pedofilijos byla dabar garsi Lietuva yra ir našlaičių namai, ir ekskursiniai autobusai, ir visokie Kleboniškio miško džiaugsmai, angelai su švyturėliais ir su žydrais albinais priešaky. Tik keistai to matyti nenori dabartinė valdžia, atsisakydama į Seimo dienotvarkę įtraukti įvykių Klonio gatvėje svarstymą, po poėmio gegužės 17-ąją Seimas nepatvirtino specialios komisijos.
Šioje vietoje valdžia aiškiai prašovė juk reikėjo bent vaizduoti rūpestį, sukurti komisiją, nagrinėti, vertinti, kai ką pabarti, o paskui, kaip įprasta, vilkinti... Galėjo gražiai vaizduoti, kad tiria, kad randa, kad vertina, kad imasi priemonių... Ir taip užliūliuoti Tautą bei iki rinkimų turėti labai aktualią temą priešrinkiminei agitacijai... Bet ne karštosiomis ir vėl ant to paties grėblio užmynė ir save demaskavo!
O dabar? Gal įsivaizduoja, kad pakėlus algeles 50100 litukų nusipirks rinkėjus? Kai šilumos kaina jau pakilo ir iš anksto žadamus padidinimus jau seniai prarijo! Gal įsivaizduoja, kad ilgalaikiais gerovės kėlimo planais su atominės elektrinės statyba atgaus rinkėjus ir tie užmirš dešimtmilijardines skolas, kurias kažin ar vaikaičiai pajėgs išsimokėti?! Nieko rinkėjai neužmirš nei skolų, nei šešėlio paieškų, nei užveržtų diržų, nei elito pyragų krizės metu! O ką jau kalbėti apie mamų dekretinių pašalpų teismines ašaras? Bet pati svarbiausia rinkimuose bus ne materialinė, o moralinė skriauda.
Antstolinė dviguba akcija iškasė nepataisomą prarają tarp buvusių, bet nepražuvusių ir Tautos. Tragiškas Klonio gatvės dramos finišas aiškiai parodė, už ką reikės balsuoti, o ką iš politikos eliminuoti.
O Kauno pedofilijos bylos būsimas finišas labai laiku ir dar kartą prieš pat rinkimus išryškins glaudžiai susijusius pedofilų gynėjus ir tylius užtarėjus. Užteks tik 35 Seimo balsavimus paviešinti ir rinkėjai eliminuos ištisas partijas, kurios pagal savo esmę turėjo ieškoti teisingo, visuomenės nepiktinančio sprendimo. Taip pasibaigs jėgos valdžia bei demagogija apie įstatymų ir prievartinį vienintelės iš 17 000 neįvykdytų teisminių nutarčių vykdymą. Taip maža mergytė įvykdys desovietizaciją, kurios nepajėgė atlikti signatarai. Neveltui tautosaka byloja: ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia...
Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
Kreipimasis į būsimus rinkėjus
Prezidentė generaliniu prokuroru paskyrė personažą iš provincijos Darių Valį, matyt tikėdamasi, kad šis nepriklauso klanui. Apsiriko klanas prarijo naujoką. Pradėtas negirdėto įžūlumo puolimas prieš Neringą Venckienę, grasinama ne tik nepakeliamomis baudomis, bet ir kalėjimu. Atidžiai stebėkime ir įsidėmėkime, kaip Seimo nariai balsuos, kai bus sprendžiama, ar panaikinti teisėjos N. Venckienės neliečiamybę. Nei vieno iš tų, kurie balsuos už, neturi būti būsimajame Seime.
Algirdas Patackas
Kovo 11-oios Akto signataras
Padėka už nuolatinę maldą
Dėkojame monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir kunigui Algimantui Keinai už nuolatinę maldą gegužės mėnesio antroje pusėje prie Prezidentūros. Tai katalikiškos pareigos melstis už žalojamą mergaitę vykdymas. Būdavo giedamos giesmės, kalbamas rožinis. Tiesa, tikinčiųjų susirinkdavo ne per daugiausia apie 4050 žmonių, tačiau tai parodo šių drąsių kunigų pasiryžimą malda kovoti ir taip prisidėti prie nekalto vaikelio ir jo artimųjų skausmo bei patirtos prievartos. Toks pavyzdys bene vienintelis. Ačiū šiems garbiems kunigams.
XXI amžiaus skaitytojai iš Vilniaus
Redakcijos prierašas. Džiugu, kad šie kunigai būtent krikščioniška malda prisidėjo prie Deimantės ir jos artimųjų skausmo palengvinimo. Panaši maldos akcija visą gegužę, taip pat ir po Deimantės gyvenamosios vietos pakeitimo (taip Kėdainių teismas įvardino tada būsimą jos pagrobimo operaciją) vykdavo ir Kedžių sodyboje Klonio gatvėje, Garliavoje. Susirinkdavo ir vietiniai žmonės, ir iš toliau. Nuo šiandien birželinės pamaldos už Deimantę ir jos artimuosius vyks Aleksoto bažnyčioje.
© 2012 XXI amžius
|