|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Galėjome pažinti protu ir širdimi
Laiške Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis kunigui Fr. F. Būčiui 1924 metais rašė: Vien žiūriu Dievo garbės ir Bažnyčios labo, sau obalsiu pasiėmiau: Vince malum in bono. Ką reiškia šis sakinys kiekvienam lietuviui? Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. teol. lic. Saulius Paliūnas liepos 2 dieną aktyviausius parapijos bendruomenės narius pakvietė į piligriminę kelionę Palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio takais. Kelionė prasidėjo šv. Mišiomis Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, kurią aukojo klebonas kun. teol. lic. S. Paliūnas, jam talkino Marijonų vienuolyno brolis Darius, giedojo Kuršėnų parapijos choras. Maloniai nustebino brolio Dariaus pasakojimas apie Baziliką žemaičių tarme. Pažintis su Palaimintuoju J. Matulaičiu tęsėsi muziejuje, įkurtame Marijampolės marijonų vienuolyne ir Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Sesuo Viktorija Plečkaitytė supažindino su J. Matulaičio gyvenimu ir veikla. Tikinčiųjų atmintyje įstrigo vienas iš jo biografijos faktų, kad sunkiai sirgdamas penkiolikmetis ėjo Kryžiaus kelius. O kiek žmonių, susidūrę su sunkesniais išbandymais, praranda tikėjimą. Ilgiau stabteldavo prie eksponuojamų kojos ir rankos įtvarų, kuriuos J. Matulaitis nešiojo visą gyvenimą. Žvelgdami į nuotraukas kiekvienas galėjo pamatyti, kad žmogus sekdamas Kristumi gali būti orus, nors ir sunkios ligos kamuojamas. Kelionės dalyviai susidomėję skaitė Popiežiaus Jono Pauliaus II 1987 m. birželio 28 d. Palaimintojo J. Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijos kalbos ištraukas: Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs (Mt 10, 38). Tai pats geriausias ir tiksliausias Palaimintojo gyvenimo ir veiklos paaiškinimas. Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Todėl ėmė savo kryžių (...) ir sekė Kristumi. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje. Šie žodžiai skatina kiekvieną pažvelgti atidžiau į savo gyvenimą. Paskui keliavome į Lūginės kaimą, į Pal. J. Matulaičio vaikystės ir jaunystės vietą, kurią ženklina koplyčia. Prie Šešupės piligrimai užtraukė dainą, pajuto, ką turėjo išgyventi mažasis Jurgiukas. Kaune, lankydamiesi Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, galėjome pabendrauti su Jonu Koklevičiumi, pamatyti jo paties Sibire pasidarytas slides, išgirsti gyvą pasakojimą. Dalis ekskursijos dalyvių tremtiniai, tad galėjo pasidalinti ir savo išgyvenimais. Marijos radijo studijoje mus pasitiko ir ją aprodė studijos operatorė ir programų prodiuserio asistentė Ramunė. Ji paprašė Drąsučių pagrindinės mokyklos mokinio Alekso Daujoto ir Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos mokinio Modesto duoti interviu laidai. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros šventoriuje palaidotas prel. Jonas Mačiulis-Maironis. Tyloje kiekvienas skaitė antkapyje iškaltus žodžius: Kaip man gaila to balto senelio, kurs užstojęs ant amžino kelio. Jau nebkelsis ant balso varpo ir, ant kelių ainius pasodinęs, nebepasakos bočius atminęs, nepritars iš šaltųjų kapų. Piligriminėje kelionėje kiekvienas Pal. J. Matulaitį galėjo pažinti akimis, protu ir širdimi. Kelionėje klebonas kun. S. Paliūnas buvo ne tik gidas, bet ir dalijosi prisiminimais apie savo pašaukimo suradimą. Artimiausia piligriminė kelionė bus rugsėjo mėnesį į Šiluvą.
Aušra Nemunaitė,
Daiva Gailiūtė,
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |