|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisiminimai prieš Žvirgždaičių bažnyčios šventinimą
Liepos 22 dieną 13 valandą vyks Žvirgždaičių bažnyčios šventinimas, kurios statyba rūpinosi klebonas Šakių dekanas kan. Donatas Jasulaitis. Visai neseniai gavome mūsų tėviškės restauruotos klėtelės nuotrauką, kur, netekus parapijos maldos namų, vyko visos bažnytinės apeigos. Skaudu, kad sunaikinta sodyba, kurioje, be ten buvusių maldos namų, gyvena net keturi 1918 metų Nepriklausomybės kovų savanoriai trys broliai Antanas, Pranas ir Jonas Prapuoleniai ir Jonas Staugaitis, už nuopelnus kovose apdovanotas Vyčio kryžiumi. Juzės ir Jono Staugaičių ir jų dukrų Onos, Kazimieros, Kristinos ir Aldonos sodybos dalelei klėtelei, buvusiai Tupikų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje, teko garbinga paskirtis būti maldos nameliais, Antrojo pasaulinio karo metu sudegus Žvirgždaičių parapijos bažnyčiai. Nuotrauka daryta iš sodo pusės, kur pristatyta zakristija. Čia išsiteko ir lovelė kunigui Saliamonui Samuoliui, tuometiniam Žvirgždaičių parapijos klebonui. Klėtelėje vyko visos katalikų bažnyčiai privalomos pamaldos, net vaikučiai buvo ruošiami Pirmajai Komunijai (yra 1948 metų nuotrauka, kur su vaikais įsiamžinę kunigas Saliamonas Samuolis ir jo brolis, vėliau Vilkaviškio vyskupas, Juozas Žemaitis tuometinis Kauno kunigų seminarijos auklėtinis). Klierikas Juozas tada buvo kunigo Saliamono talkininkas. Tarybinė valdžia negalėjo pakęsti, kad čia gyventojai renkasi melstis, tuokiasi, vyksta kitos bažnytinės apeigos. 1949 metais Staugaičių šeimą ištrėmė į Irkutsko sritį. Tais pačiais metais buvo areštuotas ir kun. S. Samuolis, apkaltinus jį Gražiškiuose sakytu esą antitarybiniu pamokslu. Atsirado ir liudininkas. Apie tai kunigas Saliamonas papasakojo mums, kai grįžę iš lagerių aplankėme jį Šakiuose, kur tada brolis Juozas buvo klebonas. Bekalbant išsitarė, kad Gražiškiuose nėra ir buvęs. Bendraujant jautėsi, kad nelaisvės metai sveikatą labai pablogino. Netrukus išgirdome, kad važiuodamas pas ligonį kun. S. Samuolis pateko į avariją ir mirė. Palaidotas Šakiuose. Jeigu važiuodamas pro Žvirgždaičius keleivis pamatys rodyklę į 1918 metų signataro vyskupo Justino Staugaičio tėviškę, pasuks tuo keleliu, tai pamatys atminimo akmenį sodybai, klėtelei-bažnytėlei, nes ir kiti kaimynai buvo bendrapavardžiai. Juos siejo bendros gražuolės pievos, net tvenkinys priklausė pusiau, kur taškėsi abiejų Staugaičių dukros. Atminimo ženklus pastatė jaunoji karta, o juos iškilmingai pašventino kun. Algimantas Keina. Ona ir Albinas STAUGAIČIAI Kaunas
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |