2012 m. liepos 13 d.    
Nr. 28
(2003)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kreivų veidrodžių karalystėje

Kažkada Klaipėdos kultūros ir poilsio parke buvo „Juoko kambarys“, tiksliau, kreivų veidrodžių buveinė, kurioje sočiai buvo galima pasišaipyti iš savęs. Mūsų dienomis šio kambario jau nėra, bet už tai turime tokį gyvenimą. Šiandien pro ašaras mes šaipomės iš savęs, iš „Tvarkos ir teisingumo“, „Darbo partijos“ su „nenugalimu“ „agurkichu“, įvairiausių atmainų ne tik sveiko proto, bet ir principų neturinčių liberalų, kurie pastoviai garbina „kito“ nuomonę, o tas „kitas“ griauna ne tik Lietuvos teisėsaugą, bet ir valstybę. Netgi analogų su sovietmečiu ieškoti netenka.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje gailestingąja sesele dirbo Zanavykuose gimusi Marija Žiliūtė (1906–1994), kuri besimokydama Karaliaučiuje ir atlikdama praktiką ligoninėje slaugė Lietuvos Respublikos prezidentą Kazį Grinių, o rezistencinės kovos metais po insulto gyvenimui kėlė Joną Žemaitį-Vytautą. Už rezistencinio Lietuvos Respublikos prezidento J. Žemaičio-Vytauto globą sovietinė teisėsauga M. Žiliūtę nuteisė 25 metams katorgos. Iš lagerio grįžusi gailestingoji seselė Marytė savo artimiesiems guodėsi:

– Man grįžus į Lietuvą, po kurio laiko buvau iškviesta į teismą, kad susimokėčiau už teismo išlaidas. Kadangi neturėjau pinigų, atėjo teismo vykdytojas aprašyti turto. Bet aš neturėjau jokio turto. Dėl to amžiams likau skolinga sovietų valdžiai už tai, kad ji mane nuteisė 25 metams katorgos.

Ir štai pedofilų klano (kurio „nėra“) bei Lietuvos teisėsaugos suplanuotas Klonio gatvės šturmas Garliavoje. Pajėgos milžiniškos. Išlaidos didžiulės. Kas šias išlaidas padengs, kai policijai trūksta lėšų ne tik uniformoms, bet ir degalams? Žmonės be principų (liberalai) galbūt vėl kreipsis į tą „kitą“, kurį reikia gerbti, kad šis raudonais drabužiais dėvinčiai antstolei duotų nurodymą, kad ji belstųsi į Klonio g. Nr. 5 gyventojų duris. Ir tik savo nuomonės neturintiems liberalams tai padaryti įmanoma. Net ir sovietinė teisėsauga panašiais metodais elgėsi okupuotoje Lietuvoje.

Z. G. BARAVYKAS

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija