Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

1987-ųjų birželis: Lietuvos Krikšto jubiliejinės iškilmės Romoje

Irena Petraitienė

Pal. arkiv. Jurgis Matulaitis

Minint palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25-ąsias metines, prasminga žvilgtelėti į netolimą istorinį tarpsnį. Kokios nuotaikos 1987-ųjų birželio pabaigoje vyravo Šventajame Soste, vykstant Lietuvos Krikšto 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėms.

Kilnioji lietuvių tauta, brangi mano pirmtakams ir ypatingai artima mano širdžiai, turi pagrindo didžiuotis savo praeities ir dabarties istorija Europos krikščioniškųjų tautų šeimoje. Iš tiesų Lietuva yra Romos Bažnyčios jauniausioji duktė, juo brangesnė, prisiminus, kaip dosniai ir stipriai ji yra paliudijusi savo tikėjimą, šventumą ir ištikimybę Apaštalų Sostui, niekada šios ištikimybės neatsižadėdama, nepaisant įvairių nepalankių aplinkybių ir patirtų kančių jos krikščioniškosios istorijos amžių bėgyje. Tokiais žodžiais popiežius Jonas Paulius II pasveikino 1987 m. birželio 24 d. popiežiškajame Grigaliaus universitete vykusio tarptautinio seminaro „Krikščionybės kelias Lietuvon“ dalyvius.

Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto iniciatyva surengto seminaro atidaryme dalyvavo apie du šimtai asmenų. Čia buvo trys kardinolai, Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos sekretorius arkivyskupas Silvestrini su savo pavaduotoju prelatu Audriu Juozu Bačkiu, 20 vyskupų, iš jų keturi lietuviai – V. Marcinkus, J. Bulaitis, A. Deksnys ir P. Baltakis. Pirmąją paskaitą skaitė lietuvė mokslininkė archeologė dr. Marija Gimbutienė. Tarp kitų seminaro pasaulio universitetų lektorių buvo lietuviai – dr. Rasa Mažeikaitė, Toronto universiteto atstovė, prof. dr. Paulius Rabikauskas, Grigaliaus universiteto istorijos katedros dekanas, kun. dr. Algimantas Kajeckas, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytojas. Visose paskaitose buvo iškeltas Lietuvos istorijos unikalumas. Po seminaro Šventasis Tėvas priėmė paskaitininkus ir juos asmeniškai pasveikino.

Vatikano laikraštis „Osservatore Romano“ pateikė informaciją apie Lietuvos Krikšto jubiliejinio komiteto surengtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo lietuvių išeivių vyskupas Paulius Baltakis, Lietuvių religinės šalpos vedėjas kun. Kazimieras Pugevičius, Lietuvos diplomatinės tarnybos prie Šv. Sosto atstovas Stasys Lozoraitis ir Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje rektorius prel. Algimantas Bartkus. Vysk. P. Baltakis perskaitė užsienyje gyvenančių lietuvių vyskupų pareiškimą, kuriuo krikščioniškasis pasaulis kviečiamas pareikšti savo solidarumą katalikiškajai lietuvių tautai. Pareiškime buvo apgailestaujama, kad sovietinė valdžia administraciniais potvarkiais neleido užsienio kraštų maldininkams aplankyti Krikščionybės jubiliejų mininčios Lietuvos, taip pat pabrėžiama, jog tebėra kalinami lietuviai sąžinės belaisviai, kunigai Svarinskas, Tamkevičius, Matulionis, jog vis dar draudžiama religinė spauda, varžoma vaikų ir jaunimo katekizacija. Kun. K. Pugevičius spaudos konferencijoje išsamiai nušvietė esamą religinę padėtį Lietuvoje, Stasys Lozoraitis kalbėjo apie Lietuvos teisinę padėtį, prel. A. Bartkus pranešė apie svarbesnius renginius Romoje Lietuvos Krikšto jubiliejaus poroga.

* * *

Nesitikėjau tokio nuoširdaus, tokio prielankaus sutikimo, meilės, gerumo ir supratimo, kokį tada patyrėme. Labai šiltai buvome priimti ir mons. A. J. Bačkio, ir kitų Vatikano pareigūnų. Dienoraštyje rašė Lietuvos delegacijos vadovas Telšių vyskupas Antanas Vaičius, su kuriuo kartu į Romoje vyksiančias iškilmes atvyko kunigai – Juozas Barkauskas, Kazimieras Gaščiūnas, Jonas Juodelis, Algimantas Kajackas, Ričardas Mikutavičius, Pranas Račiūnas, Vytautas Kazimieras Sudavičius, Kazimieras Vaičionis. Svečius iš Lietuvos Romos aerouoste pasveikino prel. Faustino Sainz ir prel. Januaz Bolonek. Lietuvos katalikų delegacija buvo apgyvendinta Vatikano viešbutyje „Pensionato Romano“, netoli Šv. Petro bazilikos. Romon suvažiavę lietuviai maldininkai rinkosi į Šv. Kazimiero kolegijos ir „Villa Lituania“ rūmus, kuriuose įvyko gausiai susirinkusių svečių susitikimas.

Jubiliejinės iškilmės Romoje prasidėjo birželio 26 d., penktadienį, Šv. Jono Laterano bazilikoje, į kurią susirinko apie 3 tūkst. lietuvių maldininkų. Šv. Mišias aukojo lietuviai vyskupai – V. Brizgys, A. Deksnys, J. Bulaitis, K. Salatka, J. Vaičius, P. Baltakis.

Tą patį vakarą Šv. Petro bazilikos aikštėje įvyko Europos lietuvių jaunimo surengta įspūdinga Lietuvos Kryžiaus kelio procesija, kuriai vadovavo Romoje teologiją studijuojantis kun. Edis Putrimas iš Toronto. Vienu metu visi dalyviai užsidegė žvakes simbolinei Lietuvos kančių vigilijai.

Prelatas Stasys Žilys buvo sukūręs specialius Kryžiaus kelio apmąstymus. Juos lietuviškai, itališkai ir angliškai stotyse skaitė lietuvių ir italų jaunimas. Procesijos priekyje lietuviškai tautiniais rūbais pasipuošę ėjo Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai, nešini įspūdingais, kun. Antano Bukausko sukurtais kryžiais. Apeigoms įpusėjus ir jau sutemus, Bazilikos žemojoje aikštės dalyje pasirodė 300 žmonių grupė su deglais ir gyvu žiedu apsupo ten esantį obeliską. Tarp dalyvių buvo vyskupas A. Vaičius, kartu su aštuoniais Lietuvos kunigais. Jo dienoraštyje yra toks įrašas: Giliai širdin įsmigo Kryžiaus kelio ėjimas Šv. Petro aikštėje. Prisimenu, ką prieš tai man sakė mons. A. J. Bačkis. Programoje įrašyti tik arkivyskupas Karolis Salatka ir vysk. Paulius Baltakis, manant, kad man gali būti politiškai pavojinga dalyvauti Jubiliejaus minėjime, bei prisimenant, kokia padėtis okupuotoje Lietuvoje. Man patarė pačiam apsispręsti. Daryti taip, kaip noriu. Nuoširdūs prel. Bačkio žodžiai priminė man esamą padėtį, bet kartu dar labiau sužadino norą dalyvauti iškilmėse. Pasimeldęs tvirtai nusprendžiau: kas bus, tas – vis tiek dalyvausiu. Dalyvauti ar nedalyvauti iškilmėse klausė ir broliai iš Lietuvos, atvykę kartu su manimi. Mačiau, kaip jų akys blizga, kaip jie visi trokšta, todėl drąsiai visiems pasakiau: eikime visi vieningai, visi kartu. Ir buvo nepapratai įspūdinga, neapsakomai graudu…

Atidarymo ir uždarymo maldas sukalbėjo arkivyskupas Karolis Salatka. Vienu metu rūmų lange-balkone kelias minutes pasirodė popiežius Jonas Paulius II ir palaimino vigilijoje dalyvaujančiuosius. „Tėviškės žiburiams“ informaciją pateikęs J. V. Danys rašė: Iškilminga vigilija buvo baigta, visiems dalyviams ratu susigrupavus apie centrinį obeliską ir deglams liepsnojant giesme „Marija, Marija“. Šios giesmės žodžių prasmė toje aplinkoje buvo ir giliai veikianti, ir graudinanti, ir prašanti dieviškos palaimos Lietuvai.

Birželio 27 d., šeštadienį, popiežius Jonas Paulius II specialioje audiencijoje priėmė daugiau negu du tūkstančius lietuvių maldininkų. Dvelkė lietuviška atmosfera: daug jaunimo buvo pasipuošę tautiniais rūbais, salėje mirgėjo lietuviškos trispalvės vėliavėlės. Popiežių maldininkų vardu pasveikino užsienio lietuvių vyskupas Paulius Baltakis ir Telšių vyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Antanas Vaičius, kuris Lietuvos katalikų vardu Šventajam Tėvui įteikė didelį gintarinį Lietuvos Krikšto jubiliejaus ženklą.

Jonas Paulius II savo žodį pradėjo angliškai, iškeldamas krikščioniškąjį tikėjimą, kaip brangiausią lietuvių tautos įsigytą dvasinį turtą, po to lietuviškai pranešė labai svarbią žinią:

Dievo Apvaizda lėmė, kad jūsų tautos krikšto šešių šimtų metų jubiliejus sutampa su Marijos Metais. Nuoširdus pamaldumas į Dievo Motiną visada buvo jūsų tautos krikščioniškojo gyvenimo širdis. Didis šventasis Kazimieras pasižymėjo ypatingai giliu pamaldumu į Švenčiausiąją Mergelę, panašiai kaip ir Jurgis Matulaitis. Meilės ryšys, jungiantis lietuvių tautą su Atpirkėjo Motina Marija, nėra vien tik tvirto tikėjimo ir dvasinės stiprybės žavinga išraiška. Tai drauge yra ir visos tautos įsipareigojimas, jos pasiaukojimo Dievo Motinai ir pasitikėjimo jos globa aktas, jai pavedant savo kraštą ir savo tautą, einančią į pažangą istorijos keliais. Kaip tik dėl to Marijos Metų maldoje aš įsakmiai pavedžiau jūsų tautą Marijos globai: Tau, o krikščionių Motina, ypatingu būdu pavedama tą tauta, kuri šiais Marijos Metais minės šešių šimtų metų Evangelijos priėmimo jubiliejų. Su meile pažvelk į ją, suteik jėgų tiems, kurie kenčia dėl tikėjimo.

* * *

Išaušo labai gražus birželio 28-osios rytas, – dienoraštyje rašė vysk. A. Vaičius. – Buvo toks įspūdis, kad visa Roma šurmuliavo. Pavergtos Lietuvos vardas skambėjo įvairiausiomis kalbomis. Pastatų sienos, ypač prie „Vatikano radijo“ (tikriausiai mons. V. Kazlausko iniciatyva), buvo aprašinėtos šūkiais: „Laisvę Lietuvai“ ir pan. Tai mane iki ašarų jaudino ir vertė dar labiau susikaupti. Mons. A. J. Bačkis ir kiti Romos dvasininkai nuolat pabrėžė, kaip Šv. Tėvas rūpinasi šios šventės iškilmingumu. Viskas padaryta, kad viso pasaulio tautose skambėtų pavergtos ir dėl tikėjimo persekiojamos Lietuvos vardas.

Sekmadienis, birželio 28 diena, – kulminacinė Lietuvos Krikšto jubiliejaus diena. Šv. Petro bazilikoje įvyko iškilmingos pamaldos, vadinamos „Cappela Papale“. Bazilika buvo pilnutėlė tikinčiųjų, altorius skendėjo gėlėse. Priekyje eilėmis stovėjo kardinolai, diplomatinio korpuso nariai, daug kunigų lietuvių ir kitų tautybių dvasininkų. Vysk. A. Vaičius rašė: Gerai pamenu, kad įėjus į baziliką pasigirdo galinga lietuvių giesmė – „O Kristau, pasaulio Valdove (…) Su Tavim eina tautos gyventi, su Tavim eis visa Lietuva“. Taip jaudinausi, kad akys pritvino ašarų.

Pradėdamas pamaldas Popiežius priminė, kad šios šv. Mišios, aukojamos Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejui ir Dievo tarno arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijai, pamoksle sakė: Brangūs broliai ir sesės lietuviai, šiandien Bažnyčia kreipiasi į jus Kristaus žodžiais iš Evangelijos: „Priimkite pranašą, kaip pranašą. Priimkite teisųjį, kaip teisųjį“ (Mt 10, 41). Tai yra šios beatifikacijos šūkis Krikšto jubiliejui. Šventuosius reikia priimti su širdimi ir tikėjimu, kad jie parodytų kelią – kelią, kuris prasideda su pasinėrimu Kristuje per Krikštą. Taigi drauge su naujuoju Palaimintuoju, kuris prisistato jums šalia šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjo, meldžiame, kad jūs nepaliautumėte būti „verti Krsitaus“. Jis gi sako: „Kas ima savo kryžių ir seka manim, tas yra manęs vertas“.

Vyskupo A. Vaičiaus dienoraštyje taip įrašyta: Kai popiežius Jonas Paulius II Dievo tarną arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju, nuskambėjo galingas „Amen, amen, amen“. Sukaupęs visas dvasines ir fizines jėgas, tvirtu balsu lotyniškai prabilau. Tai buvo trumpas, programoje nenumatytas mano padėkos žodis visos krikščioniškosios Lietuvos vardu. Teksto nebuvau paruošęs, jis gimė mano galvoje Šv. Petro bazilikoje, stovint prieš altorių. Tikrai pats Dievas įkvėpė mane ir davė jėgų tai padaryti. Ištaręs kelis lotyniškus sakinius, žengiau prie Šv. Tėvo ir puoliau jam po kojų. Pajutau, kad esu keliamas, ir kai atsistojau, jis tėviškai mane apkabino. Visa bazilika ėmė ploti. Atsisukęs pamačiau nustebusius ir sujaudintus kardinolus ir diplomatus. Supratau, kad visi išgyvena šiltus jausmus, matydami, kaip pavergta Lietuva atsidėkoja Šv. Tėvui…

Šventasis Tėvas, pakėlęs prieš jį ant kelių suklupusį vysk. Vaičių, pagal formulę perskaitė beatifikacijos paskelbimą. Bazilikos priekyje prasiskleidė užuolaida. Ir apšviestas pasirodė Palaimintojo Jurgio Matulaičio portretas. Žmonės plojo, o bazilikos choras užgiedojo „Gloria in excelsis Deo“. Šv. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Tikinčiųjų maldas skaitė: G. Damušytė lietuviškai, R. Bačkis prancūziškai, A. Šaulys ispaniškai, A. Diaveraitė vokiškai. Aukas nešė aštuonios poros. Kunigai iš Lietuvos – kan. K. Gaščiūnas ir kun. J. Juodelis – nešė medžio raižinį, vaizduojantį Lietuvos krikštą; kun. Pr. Račiūnas iš Lietuvos ir ses. Marija Paulė iš Putnamo – lietuviškos duonos kepalą ir Sibire vieno kunigo padarytą skulptūrą, prof. J. Stukas ir L. Rugienienė – įrėmintą Lietuvos kriuščionybės 600 jubiliejaus medalį (Popiežius atpažino ir ranka parodė, ištardamas: „Mindaugas, Jogaila, Vytautas“). Du lenkai vienuoliai atnešė Kielcų bažnyčios modelį (J. Matulaitis mokėsi Kielcų kunigų seminarijoje) ir palaimintojo portretą, gudai – kunigas ir seselė – paskutinieji nešė duoną ir vyną. Vysk. A. Vaičiaus dienoraštyje užfiksuota: Per šv. Mišias man teko didžiausia garbė – buvau pakviestas šalia Jono Pauliaus II. Tariant maldos „Tėve mūsų“ žodžius, jis gestu paragino, kad garsiau giedočiau į mikrofoną. Man visada nedrąsu giedoti, bet, supratęs paraginimą, tą maldą sugiedojau taip, jog grįžęs į Lietuvą daugelio buvau net pagirtas…

Popiežius Jonas Paulius II ir sekmadienio vidudienio maldos proga kalbėjo apie Lietuvą Šv. Petro aikštėje: Man buvo didelis džiaugsmas, kad šia proga galėjau paskelbti palaimintuoju, iškelti į altoriaus garbę didįjį šios tautos sūnų Jurgį Matulaitį.

Sekmadienio vėlyvą popietę lietuviai vėl rinkosi į tą pačią Pauliaus VI audiencijos salę, kurioje vyko jubiliejaus akademija ir koncertas.

Pagal Bažnyčios tradiciją, paskelbus ką nors palaimintuoju, tris dienas yra laikomos padėkos pamaldos. Tokios pamaldos Pal. Jurgio Matulaičio garbei vyko birželio 29, 30 ir liepos 1 dienomis Marijos bazilikoje, vadinamojoje Santa Maria Maggiore vardu. Pirmąsias padėkos šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas A. Vaičius. Pamaldose dalyvavo iš Čikagos specialiai Lietuvos Krikšto jubiliejaus iškilmėms atvykęs kardinolas Jozef Bernardin, pasakęs pamokslą apie Lietuvos Bažnyčios ir jos tikinčiųjų sunkią padėtį. Antradienį, birželio 30 d., toje pačioje Santa Maria Maggiore bazilikoje įvyko antrosios padėkos pamaldos. Pagrindinis celebrantas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Pietro Palazzini. Koncelebravo vysk. P. Baltakis, vysk. V. Brizgys, prel. A. J. Bačkis ir kt. Trečiosios padėkos šv. Mišios buvo atnašaujamos lenkiškai. Jas aukojo Vroclavo arkivyskupas kardinolas Henrikas Gulbinovičius.

Baigdamas įspūdžių iš Romoje vykusių iškilmių aprašymą, vysk. A. Vaičius dienoraštyje paminėjo: Tomis istorinėmis dienomis mums daug padėjo mons. Vytautas Kazlauskas. Liepos 5-ąją turėjau laimės kartu su broliais kunigais iš Lietuvos laikyti šv. Mišias „Vatikano radijo“ koplyčioje ir tarti žodį viso pasaulio lietuviams.

© 2012 „XXI amžius“