Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Nauja bažnyčia prie Nenupės

Romas BACEVIČIUS

Naujoji Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis vysk. Rimanto Norvilos įpareigotas ir toliau rūpintis parapijos žmonių sielovada

Šv. Mišių aukai prie konsekruoto altoriaus vadovavo vysk. Rimantas Norvila (centre), koncelebravo vyskupai Arūnas Poniškaitis (kairėje) ir Juozas Žemaitis MIC (dešinėje)

Ant bažnyčios konsekracijos akto pasirašė jos statybos rėmėjai Irena ir Juozas Polikaičiai, dešinėje – Vilkaviškio dekanas prel. Vytautas Gustaitis Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Žvirgždaičių parapijos žmonių atnašos pirmajai šv. Mišių aukai naujojoje bažnyčioje

Šv. Mišių dalyviai

Stanislovas Eugenijus Poniškaitis su žmona Genovaite padovanojo bažnyčiai Švč. Mergelės Marijos, Paslaptingosios Rožės, statulą

Giesmėmis džiugino Vaida Genytė ir Povilas Meškėla

Žvirgždaičių kapinėse pokaryje per vieną naktį pastatyta bažnytėlė, iki šiol tarnavusi Žvirgždaičių žmonėms

Šventu aliejumi konsekravus altorių, jis užtiesiamas balta staltiese

Vyskupai bendrauja su pažįstamais

Klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis, vysk. Arūnas Poniškaitis, Irena ir Juozas Polikaičiai, Juozas Žemaitis MIC ir vysk. Rimantas Norvila

ŽVIRGŽDAIČIAI. Liepos 22-ąją, sekmadienį, čia vyko didelė šventė – buvo konsekruota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Dalyvavo trys vyskupai: Vilkaviškio ordinaras Rimantas Norvila, emeritas Juozas Žemaitis MIC ir Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis. Prieš atliekant šią garbingą misiją šventoriuje, prie naujosios bažnyčios laiptų, įvyko sakralinė valanda, kurioje giesmėmis džiugino Vaida Genytė ir Povilas Meškėla, o aktorius Saulius Balandis skaitė Maironio eiles. Paskui Kudirkos Naumiesčio ir šios parapijos klebonas Šakių dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis papasakojo apie bažnyčios statybos istoriją, kuri prasidėjo prieš 10 metų. Tada Žvirgždaičių žmonės, vadovaujami tuometinio klebono kun. Algirdo Kildušio, nusprendė pradėti statyti naują bažnyčią, nes senoji, kapinėse pastatyta per vieną naktį, naikinama grybo ir pelėsio, nuolat reikalauja remonto ir nyksta. Pagrindą statybai davė Vokietijos fondai „Kirche in Not“ ir „Renovabis“. Deja, darbai dėl įvairiausių priežasčių užtruko, netgi sustojo, atėjo metas, kai net aktyviausi statybos entuziastai ėmė rodyti slogias nuotaikas. Ir tada dabartinis klebonas kan. D. Jasulaitis ragino neprarasti tvirto tikėjimo, kad Žvirgždaičiai turės naują bažnyčią. Dekanas dėkojo visiems bažnyčios statybos rėmėjams, ypač tiems, kurie atėjo į pagalbą sustojus darbams. Svarbiausi buvo Juozas Polikaitis ir Irena Valaitytė-Polikaitienė iš anapus Atlanto, atidavę tėviškėje, Ramoniškių kaime, išlikusių statinių plytas ir paaukoję pinigų. Be jų pagalbos tikrai dar ilgai nebūtų pavykę pabaigti bažnyčios statybos. Daug prisidėjo senosios bažnyčios globėja Elena Daniliauskienė, „iš neturėjimo“ daug aukojusi Regina Poniškaitytė, o į darbų pabaigą pagalbos ranką ištiesė Algimantas Manelis. Kan. D. Jasulaitis dėkojo visiems parapijos kaimų gyventojams, prisidėjusiems didesne ar mažesne auka, pagelbėjusiems dideliu noru ar darbu, taip pat ir malda. Dekanas sakė, kad kol kas bažnyčia liko be numatyto 23 m aukščio bokšto, bet jo statyba palauks geresnių laikų ir paminėjo šių maldos namų architektą Kazį Tamošėtį, dailininką Kazimierą Simanonį bei restauratorius Laimą ir Vidą Sabeckus, taip pat dėkojo statybininkams, kartais dirbusiems net naktimis, kad suspėtų padaryti tai, kas numatyta. Klebono manymu, parapijos žmonių atkaklumas ir atsparumas įvairiausiomis sunkiomis situacijomis, kaip rodo istorija, išlieka pagrindine ir viena gražiausių žvirgždaitiškių savybių, todėl ir iškilo naujoji bažnyčia. Senoji, ateistiniais laikais vietoj per karą sudegusios pastatyta per naktį bus svarbi kaip relikvija, dvasinės tvirtybės simbolis, jungiantis praeitį su dabartimi. Be abejo, žmonių dabar parapijoje sumažėję kaip visur – belikę apie 600, bet ir jiems, ir sentimentus gimtajam kraštui jaučiantiems išvykėliams nekyla abejonių, kad naujos bažnyčios Žvirgždaičiams reikėjo. Kan. D. Jasulaitis simbolinį bažnyčios raktą įteikė vysk. R. Norvilai, kad juo atvertų naujos šventovės duris ir pakviestų į pirmąsias šv. Mišias joje, tačiau ganytojas grąžino jį klebonui, kad šis ir toliau rūpintųsi parapijiečių sielovada.

Prieš šv. Mišias buvo apšlakstytos bažnyčios sienos, šventu aliejumi konsekruotas altorius, o keturis bažnyčios viduje ant sienų esančius kryžius šventu aliejumi patepė trys vyskupai ir pats klebonas. Šv. Mišių aukai prie konsekruoto altoriaus vadovavo vysk. R. Norvila, koncelebravo vyskupai A. Poniškaitis ir J. Žemaitis MIC, prelatai Vytautas Gustaitis ir Antanas Maskeliūnas, mons. Gintautas Kuliešius, kanauninkai Deimantas Brogys ir Valius Zubavičius, kunigai Donatas Rolskis, Andrius Kurapka, Juozas Kaminskas, Vytautas Užkuraitis, Jonas Survila ir Zigmas Gustainis. Šv. Mišių eigą komentavo Šakių vikaras kun. Arminas Lukoševičius. Pamokslą pasakė šios parapijos Vyšpinių kaime gimęs vysk. A. Poniškaitis. Jis priminė, kad bažnyčios konsekracija išskiria ją iš kitų pastatų, nes tai yra ne mūsų žmogiškosioms reikmėms, o Dievo garbei skirtas pastatas – maldos namai, tačiau jie labai reikalingi mums, kad kiekvieną sekmadienį čia galėtume susirinkti ir Susitaikinimo sakramentu atnaujintume ryšį su Dievu. Kraštietis vyskupas linkėjo, kad bažnyčia Žvirgždaičiuose taptų reikšmingiausiu pastatu, iš kurio išėjusieji išsineštų į kasdienybę Dievo meilę namuose ir šeimose.

Pamaldų metu giedojo Marijampolės Č. Sasnausko choras.

Po šv. Mišių ant bažnyčios konsekracijos akto pasirašė vyskupai, kunigai, rėmėjai Irena ir Juozas Polikaičiai, Seimo narys Mindaugas Bastys, Šakių rajono meras Juozas Bertašius. Paskui buvo sakomi sveikinimai klebonui, parapijiečiams, padėkota vyskupams ir visiems į šventę atvykusiems. Buvęs parapijietis, dabar Vilkaviškyje gyvenantis Stanislovas Eugenijus Poniškaitis padovanojo bažnyčiai Švč. Mergelės Marijos, Paslaptingosios Rožės, statulą.

Pasibaigus renginiui šventoriuje žmonės ilgai neišsiskirstė, jie mielai bendravo su vyskupais. Vilniuje gyvenantys buvę žvirgždaitiškiai džiaugėsi galėję sutikti vyskupą A. Poniškaitį, kurį sostinėje jiems esą sunkiau surasti. O štai vysk. J. Žemaitis MIC turėjo ką prisiminti iš Žvirgždaičių istorijos, nes jo brolis kun. Saliamonas Samuolis būtent čia pokaryje buvo klebonas, dar klierikas būdamas vyskupas prisiminė katekizavęs Žvirgždaičių parapijos vaikus.

Abipus Nenupės upės Žvirgždaičių parapijos steigimą Seinų vyskupas Antanas Karosas pavedė kun. Pranciškui Radžiūnui. Ji buvo įkurta 1917 m. birželio 25 d. Parapijos centru galėjo tapti netoli vienas kito esatys Tupikų arba Žvirgždaičių kaimai. Tupikų kaimo gyventojai nesutiko paskirti parapijai reikiamo žemės ploto, o Žvirgždaičių ūkininkas Petras Liorentas iškart paskyrė 10 margų žemės, dar tiek pat dovanojo Motiejus Stanaitis iš Pieciškių. Kai sutartis jau buvo sudaryta, apsigalvojo ir tupikiečiai. Imta ginčytis, kuris kaimas – Tupikų ar Žvirgždaičių – taps parapijos centru. Tada vyskupas A. Karosas pasisakė už Žvirgždaičius. Kadangi netoliese, Paluobiuose, buvo nugriauta senoji bažnyčia ir statoma nauja, nugriautosios mediena panaudota Žvirgždaičių bažnyčiai statyti, o parapijiečiai nupirko ir daugiau medžiagų. 1917 metų viduryje Žvirgždaičių bažnyčia buvo pašventinta Švč. Jėzaus Širdies titulu. Taip pat pastatyta klebonija bei keli ūkio pastatai. 1938 metais parapijoje gyveno 1500 katalikų. 1944 metais, vykstant aršiems rusų ir vokiečių mūšiams, medinė Žvirgždaičių bažnyčia sudegė. Žvirgždaitiškiai, kurių klebonai buvo kunigai Vincas Gelgota, Juozas Jakaitis ir S. Samuolis, iš pradžių meldėsi laikiname parapijai priklausiusiame pastate, tačiau netrukus jį valdžia atėmė, todėl teko glaustis Tupikų kaime pas Staugaičius (iš čia 1949 m. liepos 20 d. buvo ištremtas kun. S. Samuolis), paskui išvis nebuvo kur melstis, kol parapiją aptarnavęs kun. Antanas Zakaryza su žmonėmis  nesuorganizavo laikinos bažnytėlės kapinėse per vieną naktį statybos.

Šakių rajonas

© 2012 „XXI amžius“