Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Nuodėmė tautų nesantaikoje

Kvietimas į Lenkijos ir Rusijos krikščionių susitaikymą

Mindaugas BUIKA

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Maskvos patriarchas Kirilas I ir Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkiv. Juzefas Michalikas pasirašo bendrą deklaraciją

Maskvos patriarcho vizito vertinimai

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovo Maskvos patriarcho Kirilo I apsilankymą katalikiškoje Lenkijoje galima vadinti istoriniu vien jau todėl, kad jis buvo pirmasis visoje ilgaamžėje abiejų kaimyninių šalių labai prieštaringų tautinių ir religinių santykių tėkmėje. Tai susiję su šiuo metu tarptautinėje plotmėje aktualia religinių mažumų situacija, kadangi 142 milijonus gyventojų turinčioje Rusijoje, kurių daugumą sudaro stačiatikiai, katalikų tėra apie vieną milijoną, o 38 milijonus gyventojų turinčioje Lenkijoje 95 proc. gyventojų yra katalikai, stačiatikių priskaičiuojama apie pusę milijono. Formalus patriarcho Kirilo rugpjūčio 16–19 dienomis vykusio vizito tikslas buvo aplankyti Lenkijos stačiatikius, kurie iki 1920 metų priklausė  Maskvos patriarchatui, bet vėliau įgijo nepriklausomos (autokefalinės) Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios statusą. Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė vizito metu vykęs Rusijos stačiatikių ir Lenkijos katalikų dvasinių vadovų susitikimas paskelbiant kupiną atgailos ir susitaikymo dvasios kreipimąsi į lenkų ir rusų tautas.

Kas išeina iš mūsų širdžių?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kol žmogaus protas ir širdis kaip pumpurai sugeria Jėzaus mokymo spindulius, tol žmogus išlieka tiesos šerdyje, ir jis neklystamai suvokia, kad visos religinės tradicijos, įstatymai ir papročiai nėra svarbesni už patį Mokytoją. Tačiau jei asmuo stokoja asmeninio bendrystės ryšio su Viešpačiu, tuomet jis, nors ir pripažįsta, kad Dekalogo viršūnė – Dievo bei artimo meilė – yra kilniausias dalykas, bet maža nauda iš to, jei, stokodamas malonės, nepajėgia jos vykdyti.

Paminėtas mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 25-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

Šv. Mišas aukoja dvasininkai. Iš kairės: kun. dr. Mindaugas Ragaišis, dekanas klebonas kun. Medardas Čeponis, kun. Aušvydas Belickas, mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Mozė Mitkevičius, kun. Julius Sasnauskas OFM ir kun. Algimantas Keina

1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Laisvės lygos (LLL) įkūrėjo Antano Terlecko iniciatyva buvo organizuotas pirmas viešas nesankcionuotas mitingas: Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkusieji minėjo Molotovo–Ribentropo slaptųjų protokolų dieną. Šiame mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai (Hitleris ir Stalinas) pasidalino Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas. Lietuva tapo priklausoma sovietinei valdžiai. Šis mitingas tapo permainų ženklu, įkvėpusiu laisvės siekiui, o jame kalbėjusi s. Nijolė Sadūnaitė ragino visus susivienyti bendram laisvės tikslui. Kalbėta apie šio gėdingo sambūrio padarinius Lietuvos valstybingumui, iškeltas Lietuvos laisvės troškimas – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas.

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kalba per šv. Mišias prie Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio, portreto

Rugpjūčio 14–22 dienomis Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, vykę Žolinės atlaidai sutraukė gausų būrį maldininkų. Pagrindinę atlaidų dieną, rugpjūčio 15-ąją, melstasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias transliavo „Marijos radijas“ ir regioninė Marijampolės televizija.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas prieš šv. Mišias pasveikino susibūrusius maldininkus, taip pat visus tikinčiuosius, dalyvaujančius pamaldose televizijos ir radijo pagalba bei pristatė svečius: Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, Vilkaviškio vyskupą emeritą Juozą Žemaitį MIC, Kaišiadorių vyskupą emeritą Juozą Matulaitį, Magdeburgo vyskupo atstovą kun. Thomą Kriesel, taip pat atvykusius į Pivašiūnus švęsti Dievo Motinos Marijos Ėmimo į dangų iškilmės Seimo ir Vyriausybės narius – žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, Alytaus rajono savivaldybės merą Algirdą Vrubliauską bei kitus vyskupijos ribose esančių savivaldybių atstovus – merus. Kaišiadorių vyskupas kvietė tikinčiuosius bendrai maldai už Lietuvos žemdirbius, taip pat melsti pal. Jurgio Matulaičio užtarimo, šiemet minint palaimintojo metus, bei širdžių atvirumo priimti prasidėsiančius Tikėjimo metus. Šv. Mišių liturgijai vadovavo ir pamokslą sakė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas, giedojo jungtinis vyskupijos parapijų choras, liturgijai patarnavo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtiniai.

Mirė pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus

JAV astronautas Neilas Armstrongas

Sekmadienį mirė JAV astronautas Neilas Armstrongas (Neil Armstrong). 82 metų sulaukusio astronauto gyvybė užgeso praėjus savaitei po jam atliktos širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos, kai gydytojai aptiko užsikimšusią vainikinę arteriją. Rugpjūčio 5-ąją jis paminėjo savo gimtadienį. Praėjusį lapkritį N. Armstrongas gavo Kongreso aukos medalį – aukščiausio lygio JAV apdovanojimą civiliams.

Amatai

Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje

Bruka linus

Tarp įvairių vasaros renginių išsiskyrė praėjusią savaitę Vilniuje, prie Rotušės, vykęs renginys, pavadintas Šv. Baltramiejaus muge ir tarsi pratęsiantis senovines tradicijas. Mugėje demonstruoti įvairūs beveik jau pamiršti amatai parodė, kad iš to galima ir šiais laikais pragyventi. Prie Rotušės susirinkę meistrai – puodžiai, kalviai, juvelyrai, audėjai ir kiti, – susivežę savo rankų darbo gaminius, ne tik juos pardavinėjo susirinkusiems mugės lankytojams, bet ir įdomiai bei patraukliai pasakojo apie beveik jau pamirštus amatus. Štai anksčiau Kaune baigęs ketverių metų mokyklą M. Rutkauskas aiškino, kad užsiėmimas puodininkyste jam malonus, jis ne tik gamina indus kitiems, bet ir stato krosnis, užsiima restauracija.

Maironio pėdsakais

Tautos dainius, įamžintas tėviškėje

Romas BACEVIČIUS

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius šventino bareljefą Maironiui Betygalos bažnyčioje

Rugpjūčio 12-ąją, sekmadienį, Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo prisimintas iš šios parapijos kilęs lietuvių tautos dainius, atgimimo šauklys ir vienas iškiliausių dvasininkų prel. Jonas Mačiulis-Maironis. Minint 150-ąsias jo gimimo ir 80-ąsias mirties metines, šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo kancleris mons. Adolfas Grušas, Ariogalos ir Raseinių klebonai kunigai Gintautas Jankauskas ir Vytautas Paukštis. Homilijoje arkivyskupas priminė prel. J. Mačiulio-Maironio gyvenimo kelią, uolią tarnystę Viešpačiui ir tautai. Maironis augo giliai tikinčioje šeimoje, todėl nuo mažų dienų buvo mokomas praktikuoti tikėjimą. Kai vysk. Motiejus Valančius, jam suteikęs Sutvirtinimo sakramentą, paklausė, ar nenorėtų būti kunigu, atsakė norįs būti ir kunigu, ir vyskupu.

Bendruomenėse

Nauja bažnyčia prie Nenupės

Romas BACEVIČIUS

Naujoji Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

ŽVIRGŽDAIČIAI. Liepos 22-ąją, sekmadienį, čia vyko didelė šventė – buvo konsekruota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Dalyvavo trys vyskupai: Vilkaviškio ordinaras Rimantas Norvila, emeritas Juozas Žemaitis MIC ir Vilniaus arkivyskupijos augziliaras Arūnas Poniškaitis. Prieš atliekant šią garbingą misiją šventoriuje, prie naujosios bažnyčios laiptų, įvyko sakralinė valanda, kurioje giesmėmis džiugino Vaida Genytė ir Povilas Meškėla, o aktorius Saulius Balandis skaitė Maironio eiles. Paskui Kudirkos Naumiesčio ir šios parapijos klebonas Šakių dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis papasakojo apie bažnyčios statybos istoriją, kuri prasidėjo prieš 10 metų. Tada Žvirgždaičių žmonės, vadovaujami tuometinio klebono kun. Algirdo Kildušio, nusprendė pradėti statyti naują bažnyčią, nes senoji, kapinėse pastatyta per vieną naktį, naikinama grybo ir pelėsio, nuolat reikalauja remonto ir nyksta. Pagrindą statybai davė Vokietijos fondai „Kirche in Not“ ir „Renovabis“. Deja, darbai dėl įvairiausių priežasčių užtruko, netgi sustojo, atėjo metas, kai net aktyviausi statybos entuziastai ėmė rodyti slogias nuotaikas.

Mitingo dalyvių persekiojimo ir diskriminavimo metodai: teisinis, socialinis ir lyginamasis aspektai

Monika Kareniauskaitė

Visuomenėje šiandien pasigirsta nuomonių, kad mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvyko dėl pasikeitusio Kremliaus politinio kurso, o jo dalyviai tiesiog pasinaudojo bet kurioje demokratinėje valstybėje esančia susirinkimų teise. Todėl šiandien itin svarbu akcentuoti, jog reali politinė atmosfera 1987-ųjų rugpjūtį Lietuvos SSR toli gražu nebuvo tokia demokratiška. Tiek Lietuvos komunistų partijos skilimas, tiek Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1987-aisiais dar buvo sunkiai prognozuojama ateities perspektyva. Tad mitingo aplinkybių ir jo dalyviams taikytų subtilių persekiojimo būdų įvardijimas tampa prizme, leidžiančia įžvelgti mitingo, kaip lūžinio momento, vaidmenį ir reikšmę naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje.

Didžiausia bėda – kalbėti puse lūpų

Gintaras Visockas

Dabar jau aiškėja kai kurios naujos vadinamojo pliušinių meškiukų desanto aplinkybės. Jos leidžia kelti versiją, esą galbūt nesankcionuotas skrydis iš Lietuvos į Baltarusiją tebuvo viso labo mums nenaudinga provokacija, kurios pagrindinis tikslas – ne demokratijos skatinimas Baltarusijoje, o tiesiog sumaniai užmaskuotas bandymas Lietuvą sukiršinti su... Švedija. Atkreipkite dėmesį – netrukus po daug triukšmo ir politinių aistrų sukėlusio nelegalaus skrydžio Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės. Tai numatyta 2015 metų viduryje. Tokį kvietimą Lietuvai įteikė ne kas kitas, o Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstriom-Ruin, o pasirašė pati Švedijos gynybos ministrė Karin Enstriom. Šioje kovinėje grupėje, be Švedijos ir Lietuvos, dalyvauti ketina dar ir Norvegija, Suomija, Airija ir Estija. Pasak krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, „tai itin svarbus Lietuvos kariuomenei projektas, suteiksiantis galimybę prisijungti prie vieno iš pamatinių ES operacinių pajėgumų“. Junginį iš viso turėtų sudaryti apie du trūkstančiai karių. Ir tai jau tikrai veiksmingas karinis dalinys. Štai šis oficialus Stokholmo pasiūlymas ir paskatino atidesniu žvilgsniu pasižiūrėti į nelegalų Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimą. Kodėl mintis išmėtyti pliušinius meškiukus su demokratiškais laiškeliais virš Baltarusijos teritorijos kilo būtent Stokholmo karinio pasiūlymo išvakarėse būtent privačiai švedų reklaminei agentūrai ir kodėl sumanyta skrydį atlikti iš Lietuvos teritorijos? Kodėl ne iš Latvijos, kuri neturi tiesioginės sienos su Baltarusija? Ar visa tai – atsitiktinumai? Gal... Gal toji privati Švedijos reklamos agentūra neturėjo jokių blogų tikslų. Tačiau tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į dar vieną svarbią detalę. Neteisėtai į diktatoriaus valdomą Baltarusiją įsibrovusį lėktuvėlį turėjo pilotuoti labai drąsūs švedai. Juk nežinia, kas gali šauti į galvą sunkiai prognozuojamam Aleksandrui Lukašenkai. O jei pasieniečiams bus įsakyta šaudyti? O jei nutars sučiupti – ilgiems dešimtmečiams įkalinti niūriame baltarusiškame kalėjime? Tokių liūdnų pavyzdžių esama. Prisiminkime, kas nutiko tiems, kurie pabandė į Baltarusijos oro erdvę nelegaliai įskristi jokios grėsmės nekėlusiais oro balionais. Apšaudė. Neišvengta nė žmonių aukų. Taigi, su diktatoriumi juokauti pavojinga. Bet privatūs švedų lakūnai vis tiek leidosi į rizikingą žygį...